[{"data":1,"prerenderedAt":147},["ShallowReactive",2],{"naujienos/200-sekundziu-vietoj-10-000-metu-ka-pasauliui-atnes-naujos-dirbtinio-intelekto-technologijos/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":93,"url":89,"fullUrl":26,"text":94,"excerpt":25,"more":95,"tags":137,"temos":144},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2024/11/martynas-survilas.jpg",false,0.66650390625,2048,1365,"200 sekundžių vietoj 10 000 metų: ką pasauliui atneš naujos dirbtinio intelekto technologijos?","",3730,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_description":25,"og_url":26,"og_site_name":27,"article_publisher":28,"article_modified_time":29,"og_image":30,"twitter_card":35,"twitter_misc":36,"schema":38,"breadcrumbs":81,"description":13,"language":90},"200 sekundžių vietoj 10 000 metų: ką pasauliui atneš naujos dirbtinio intelekto technologijos? - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Inovacijų agentūros „ICT Lab“ skyriaus vadovas Martynas Survilas","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/200-sekundziu-vietoj-10-000-metu-ka-pasauliui-atnes-naujos-dirbtinio-intelekto-technologijos/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-05-27T15:19:58+00:00",[31],{"width":32,"height":33,"url":7,"type":34},"2048","1365","image/jpeg","summary_large_image",{"Written by":37},"Karina Urbanavičiūtė",{"@context":39,"@graph":40},"https://schema.org",[41,56,58,68,72],{"@type":42,"@id":26,"url":26,"name":16,"isPartOf":43,"primaryImageOfPage":45,"image":47,"thumbnailUrl":7,"datePublished":48,"dateModified":29,"breadcrumb":49,"inLanguage":51,"potentialAction":52},"WebPage",{"@id":44},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":46},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/200-sekundziu-vietoj-10-000-metu-ka-pasauliui-atnes-naujos-dirbtinio-intelekto-technologijos/#primaryimage",{"@id":46},"2024-11-18T10:06:00+00:00",{"@id":50},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/200-sekundziu-vietoj-10-000-metu-ka-pasauliui-atnes-naujos-dirbtinio-intelekto-technologijos/#breadcrumb","lt-LT",[53],{"@type":54,"target":55},"ReadAction",[26],{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":46,"url":7,"contentUrl":7,"width":32,"height":33,"caption":12},"ImageObject",{"@type":59,"@id":50,"itemListElement":60},"BreadcrumbList",[61,66],{"@type":62,"position":63,"name":64,"item":65},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":62,"position":67,"name":12},"2",{"@type":69,"@id":44,"url":65,"name":27,"description":13,"publisher":70,"inLanguage":51},"WebSite",{"@id":71},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":73,"@id":71,"name":27,"url":65,"logo":74,"image":79,"sameAs":80},"Organization",{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":75,"url":76,"contentUrl":76,"width":77,"height":78,"caption":27},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":75},[28],[82,85,88],{"url":83,"text":64,"id":84},"/",6,{"url":86,"text":87},"/naujienos/","Naujienos",{"url":89,"text":12,"id":14},"/naujiena/200-sekundziu-vietoj-10-000-metu-ka-pasauliui-atnes-naujos-dirbtinio-intelekto-technologijos/",[91],{"url":26,"code":92,"locale":92,"default":4},"lt","2024-11-18","\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Prieš kelis metus kaip uraganas į mūsų gyvenimus įsiveržę dirbtinio intelekto (DI) generatyviniai modeliai „ChatGPT“, „Gemini“ ir kiti susilaukė labai daug tiek visuomenės, tiek verslo dėmesio. „ChatGPT“ vien per pirmąsias penkias dienas po jo paskelbimo turėjo daugiau nei 1 mln. aktyvių vartotojų. „Demand Sage“ duomenimis, 2024 m. spalio mėnesį „ChatGPT“ turėjo virš 200 mln. aktyvių vartotojų per savaitę visame pasaulyje. Toks greitas platformos išpopuliarėjimas tik patvirtina ir spartų DI technologijų vystymąsi. Tad kas mūsų laukia toliau?\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">DI generatyviniams modeliams tampant kasdienybe, pasaulis sukasi į naujas DI sritis – superintelektą (angl. Super intelligence) ir kvantinius skaičiavimus (angl. Quantum computing).\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Superintelektas yra dirbtinio intelekto (DI) sistema, daug protingesnė už bet kurį žmogų. Ji galėtų spręsti problemas, mokytis, atlikti įvairias užduotis geriau, greičiau ir efektyviau nei visa žmonija kartu sudėjus. Superintelektas galėtų reikšmingai pakeisti sveikatos apsaugos sritį, greitai analizuojant didelius kiekius genetinių ir medicininių duomenų, taip sukuriant personalizuotus gydymo būdus. Taip pat galėtų padėti tobulinti klimato kaitos modeliavimą ir optimizuoti pramoninius procesus – numatyti sudėtingus klimato pokyčius, ekstremalius reiškinius ir kurti tvaresnes plėtros strategijas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Kvantinis kompiuteris veikia kaip itin galingas skaičiuotuvas, kuris sprendžia problemas kitokiu būdu nei mums įprasti kompiuteriai. Įprasti kompiuteriai mąsto tik „taip“ arba „ne“, pavyzdžiui, kaip šviesos jungikliai – įjungta arba išjungta. Kvantinis kompiuteris gali būti abu vienu metu. Tai yra kaip įjungtas ir išjungtas šviesos jungiklis vienu metu. Dėl to kvantiniai kompiuteriai gali atlikti daugybę skaičiavimų vienu metu ir labai greitai spręsti sunkias užduotis, kurios įprastiems kompiuteriams užtruktų daug metų.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Dar 2019 metais technologijų milžinė „Google“ parodė, kad jų „Sycamore“ kvantinis kompiuteris sugebėjo atlikti konkrečią užduotį per 200 sekundžių, o greičiausiam pasaulio kompiuteriui tokią užduotį atlikti užtruktų maždaug 10 000 metų. Tad kvantinis kompiuteris gali sukelti revoliuciją tokiose srityse, kurioms reikia didelio masto duomenų apdorojimo ir prognozavimo modelių, pavyzdžiui, klimatologija ar kriptografija. \u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Vienas iš naujausių kvantinio kompiuterio pritaikymo dirbtiniame intelekte (DI) pavyzdžių yra „Microsoft“ ir „Quantinuum“ projektas, naudojant „Azure Quantum“ platformą. Ši partnerystė leido optimizuoti sudėtingus cheminės energijos skaičiavimus. Tai pirmas kartas, kai kvantinis kompiuteris kartu su DI ir didelio našumo kompiuterija (HPC) buvo panaudotas tokio tipo chemijos uždaviniams spręsti, o tai gali stipriai pagreitinti naujų medžiagų ir vaistų kūrimą bei kitus mokslinius tyrimus, reikalaujančius aukšto skaičiavimo tikslumo. \u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Kada galime tikėtis naujų vėjų?\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Privačios įmonės ir vyriausybės skiria dideles investicijas DI tyrimams ir plėtrai. Dar 2021 m. DI rinka siekė 90,1 mlrd. eurų ir prognozuojama, kad nuo 2022 m. iki 2030 m. ji kasmet didės bent 38 proc., o 2030 m. turėtų pasiekti beveik 1,73 trilijono eurų. Tokios sparčios investicijos leidžia tikėtis ir operatyvaus naujų technologijų vystymo. DI plėtra spartėja ir pasiekia reikšmingų proveržių mašininio mokymosi ir giluminio mokymosi srityse.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Štai „OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas prognozuoja, kad superintelektualus DI galėtų atsirasti jau per artimiausią dešimtmetį. Tai reiškia, kad dabar mūsų naudojamos pažangios technologijos pasens taip pat, kaip laidiniai telefonai ar telegrafo aparatai.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Dėl tokio spartaus vystymosi informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius susiduria su infrastruktūros, energijos poreikių ir duomenų privatumo iššūkiais. „Gartner“ ataskaitos duomenimis, spartus duomenų augimas, kurio tikimasi aktyviai vystant DI technologijas, reikalaus didesnės talpos duomenų centrų, siekiant išvengti srauto trikdžių. Taip pat labai svarbūs yra ir ryšio tinklai bei debesijos saugyklos, kurių nuolatiniam atnaujinimui reikia skirti didelį dėmesį ir nuolatines investicijas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Naujos IRT technologijos yra itin imlios energijai. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) apskaičiavo, kad vien duomenų centrai sunaudoja apie 1 proc. pasaulio elektros energijos ir tikėtina, kad šis skaičius tik augs, atsiradus pažangesnėms DI technologijoms. Sprendžiant šiuos iššūkius, reikia atkreipti dėmesį į energetinį efektyvumą ir atsinaujinančius energetikos šaltinius, o tai – sudėtingas ir brangus procesas. Įdomu, jog „OpenAI“ generalinis direktorius Sam Altman ir pats neseniai investavo į „Exowatt“ – saulės energijos startuolį, kuris kuria naujoviškus saulės energijos kaupimo sprendimus specialiai dirbtinio intelekto duomenų centrams.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Vertinama, kad 2021 m. visame pasaulyje buvo sugeneruoti 79 zetabaitai duomenų, o jau 2025 m. kaupiamas ir apdorojamas duomenų kiekis gali išaugti dvigubai, iki 181 zetabaitų. Remiantis Europos Komisijos skaičiavimais, 27 Europos Sąjungos valstybių duomenų ekonomikos vertė  išaugs nuo 301 mlrd. eurų 2018 metais iki 829 mlrd. eurų 2025 metais.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Valdant tokius didelius kiekius jautrių duomenų – visada svarbu užtikrinti duomenų privatumą. IRT sektorius turi laikytis skirtingų tarptautinių reglamentų, tokių kaip ES BDAR, nustatančių griežtus duomenų tvarkymo ir saugojimo reikalavimus. Be to, kvantinės kompiuterijos plėtra kelia grėsmę dabartiniams šifravimo metodams, skatindama pramonę ieškoti kvantiniams kompiuteriams atsparių kriptografinių sprendimų. Tai apsunkina duomenų valdymą ir didina išlaidas įmonėms, kurios turi modernizuoti savo saugumo infrastruktūrą​.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Nauji reguliaciniai iššūkiai\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Jei pasiklausime DI rinkos lyderių prognozėms, ir superintelekto, ir kvantinio kompiuterio (pritaikomo realiems pramoniniams uždaviniams spręsti) sulauksime jau per artimiausią dešimtmetį, todėl vėl iškils labai svarbūs DI reguliavimo klausimai.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">2024 metais ES šalys narės susitarė, kokiomis taisyklėmis vadovausis ir priėmė ES DI aktą. Bendras sutarimas yra nereguliuoti technologijos, o tik jos taikymą. Tai yra pirmasis pasaulyje teisės aktas, kuriuo reglamentuojamas DI, todėl ES taisyklėmis galėtų būti nustatytas pasaulinis DI reglamentavimo standartas. Tai buvo padaryta duomenų privatumo srityje priėmus Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), kad visame pasaulyje būtų skatinamas etiškas, saugus ir patikimas dirbtinis intelektas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Visgi, superintelekto ir kvantinio kompiuterio vystymas gali vėl sukviesti ES šalis prie derybų stalo, sprendžiant naujus DI reguliavimo ir panaudojimo iššūkius. Labai gerai šiuos iššūkius pademonstravo „ChatGPT“ atsiradimas 2022 m., kuris padarė didelę įtaką ES Dirbtinio intelekto akto pokyčiams. Iki tol daugiausia dėmesio buvo skirta rizikingiems DI taikymams, tokiems kaip biometrinis identifikavimas ar kreditingumo vertinimas, tačiau „ChatGPT“ išpopuliarėjimas parodė naujas problemas, susijusias su bendrojo pobūdžio dirbtiniu intelektu, galinčiu generuoti didelį kiekį informacijos, kuri gali būti netiksli, klaidinanti ar net kenksminga.\u003C/p>\n\u003Cp>Tad iki naujų pokyčių ES šalims būtina kartu tartis, kaip traktuosime, taikysime ir prižiūrėsime Europos dirbtinio intelekto akto įgyvendinimą, ir tokiu būdu prisidėsime prie vienodo priežiūros modelio įgyvendinimo. Šiuo metu judama gera linkme ir tam yra sukurti reikalingi formatai. Kita svarbi DI verslo niša, į kurią yra labai svarbu įsigilinti ir išnaudoti, tai DI produktų atitikimo vertinimas, tokios paslaugos tampa būtinos norint užtikrinti atitiktį ES Dirbtinio intelekto aktui. Verslui pasiruošti keliamiems iššūkiams padės ir Inovacijų agentūra kurdama dirbtinio intelekto smėliadėžę. Joje įmonės galės gauti jiems reikalingą kompetentingų ekspertų pagalbą bei testuoti sprendimus prieš paleidžiant juos į rinką. Turime prisitaikyti prie naujų pokyčių bei dėti visas pastangas, jog tai nestabdytų inovacijų šioje srityje. Gyvename pokyčių laikais – ateitis yra greitesnė, nei manote.\u003C/p>\n",[96,108,118,128],{"image":97,"title":101,"url":102,"id":103,"text":13,"temos":104},{"src":98,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":100,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/08/romanas-zontovicius-2.jpg",0.6669921875,"Romano ekspertinis","DI tampa konkurencingumo infrastruktūra: ką 2026 m. „AI Index“ reiškia Lietuvai","/naujiena/di-tampa-konkurencingumo-infrastruktura-ka-2026-m-ai-index-reiskia-lietuvai/",12421,[105],{"id":106,"name":107},452,"Inovacijos",{"image":109,"title":112,"url":113,"id":114,"text":115,"temos":116},{"src":110,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":111,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/dbox-2.jpg","DBOX","Lietuviškos dronų sistemos padės didinti Europos gynybos ekosistemos efektyvumą","/naujiena/lietuviskos-dronu-sistemos-pades-didinti-europos-gynybos-ekosistemos-efektyvuma/",12426,"Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.",[117],{"id":106,"name":107},{"image":119,"title":122,"url":123,"id":124,"text":125,"temos":126},{"src":120,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":121,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/karolina-urbonaite.jpg","Karolina Urbonaitė","„StartupBlink 2026“ pasauliniame reitinge – rekordinis Vilniaus pakilimas","/naujiena/startupblink-2026-pasauliniame-reitinge-rekordinis-vilniaus-pakilimas/",12424,"Globalias inovacijų tendencijas ir startuolių ekosistemas analizuojantis „StartupBlink 2026“ reitingas rodo, kad Vilnius toliau gerina savo pozicijas pagal startuolių ekosistemos palankumą – sostinė iš 69 vietos pakilo į 66-ąją. Pasauliniame reitinge Lietuva tarp vertinamų šalių šiemet užima 22 vietą.",[127],{"id":106,"name":107},{"image":129,"title":131,"url":132,"id":133,"text":134,"temos":135},{"src":130,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/misijos.jpg","Inovacijų misijos žymi naują etapą – mokslo ir verslo sprendimai ne tik stiprins ekonomiką, bet ir kurs vertę kiekvienam žmogui","/naujiena/inovaciju-misijos-zymi-nauja-etapa-mokslo-ir-verslo-sprendimai-ne-tik-stiprins-ekonomika-bet-ir-kurs-verte-kiekvienam-zmogui/",12440,"Lietuvoje į baigiamąjį etapą žengia ambicingas projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“, kuris per trejus metus iš esmės pakeitė šalies inovacijų kryptį. Inovacijų agentūros koordinuojamos programos, kurioms skirta daugiau nei 88 mln. eurų, suvienijo mokslo ir verslo lyderius bendram tikslui – kurti realius sprendimus svarbiausiems visuomenės iššūkiams: nuo pažangesnio gydymo ir kibernetinio saugumo iki klimato neutralumo. Projekto metu įkurti kompetencijų centrai taps naujais traukos taškais talentams, tyrimams ir aukštos pridėtinės vertės verslams.",[136],{"id":106,"name":107},[138,141],{"name":139,"url":140},"Dirbtinis intelektas","/naujienos-zyma/dirbtinis-intelektas/",{"name":142,"url":143},"ICT","/naujienos-zyma/ict_global/",[145],{"id":106,"name":107,"url":146},"/naujienos-tema/inovacijos/",1780325181957]