[{"data":1,"prerenderedAt":146},["ShallowReactive",2],{"naujienos/ateities-architektai-asfalto-revoliucija-mokslininkai-kuria-kelio-dangas-kurios-mazins-tarsa-ir-kuro-sanaudas/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":93,"url":89,"fullUrl":26,"text":94,"excerpt":95,"more":96,"tags":139,"temos":143},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/02/ateities-architektai.png",false,0.5625,1920,1080,"Ateities architektai. Asfalto revoliucija: mokslininkai kuria kelio dangas, kurios mažins taršą ir kuro sąnaudas","",4892,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_description":25,"og_url":26,"og_site_name":27,"article_publisher":28,"article_modified_time":29,"og_image":30,"twitter_card":35,"twitter_misc":36,"schema":38,"breadcrumbs":81,"description":13,"language":90},"Ateities architektai. Asfalto revoliucija: mokslininkai kuria kelio dangas, kurios mažins taršą ir kuro sąnaudas - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Pažvelgę į Žemę iš lėktuvo, atpažįstame miestus iš kelių tinklo, kuris, lyg arterijos, apraizgo visą gyvenamąją teritoriją. Tai didžiuliai plotai asfalto, kuriuo kasdien pravažiuoja dešimtys tūkstančių automobilių, išmesdami anglies dioksidą, o asfalto dangai naudojami naftos produktai taip pat neprisideda prie tvarumo. Plečiantis gyvenvietėms, kelių tinklas tik didės. Tad mokslas jau dabar ieško sprendimų ateities kelių infrastruktūrai: „Kuriame naujos kartos asfalto dangas, kurios sugeneruos mažiau CO2, prisidės prie neutralumo klimatui ir taupys mūsų išlaidas kurui“, – Inovacijų agentūros tinklalaidėje „Ateities architektai“ sako dr. Judita Škulteckė, VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto vyriausioji mokslininkė ir misijų temoje „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ įgyvendinamo projekto vadovė.","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/ateities-architektai-asfalto-revoliucija-mokslininkai-kuria-kelio-dangas-kurios-mazins-tarsa-ir-kuro-sanaudas/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-05-31T17:58:14+00:00",[31],{"width":32,"height":33,"url":7,"type":34},"1920","1080","image/png","summary_large_image",{"Written by":37},"Virginija Sližauskaitė",{"@context":39,"@graph":40},"https://schema.org",[41,56,58,68,72],{"@type":42,"@id":26,"url":26,"name":16,"isPartOf":43,"primaryImageOfPage":45,"image":47,"thumbnailUrl":7,"datePublished":48,"dateModified":29,"breadcrumb":49,"inLanguage":51,"potentialAction":52},"WebPage",{"@id":44},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":46},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/ateities-architektai-asfalto-revoliucija-mokslininkai-kuria-kelio-dangas-kurios-mazins-tarsa-ir-kuro-sanaudas/#primaryimage",{"@id":46},"2025-02-18T06:19:00+00:00",{"@id":50},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/ateities-architektai-asfalto-revoliucija-mokslininkai-kuria-kelio-dangas-kurios-mazins-tarsa-ir-kuro-sanaudas/#breadcrumb","lt-LT",[53],{"@type":54,"target":55},"ReadAction",[26],{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":46,"url":7,"contentUrl":7,"width":32,"height":33,"caption":12},"ImageObject",{"@type":59,"@id":50,"itemListElement":60},"BreadcrumbList",[61,66],{"@type":62,"position":63,"name":64,"item":65},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":62,"position":67,"name":12},"2",{"@type":69,"@id":44,"url":65,"name":27,"description":13,"publisher":70,"inLanguage":51},"WebSite",{"@id":71},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":73,"@id":71,"name":27,"url":65,"logo":74,"image":79,"sameAs":80},"Organization",{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":75,"url":76,"contentUrl":76,"width":77,"height":78,"caption":27},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":75},[28],[82,85,88],{"url":83,"text":64,"id":84},"/",6,{"url":86,"text":87},"/naujienos/","Naujienos",{"url":89,"text":12,"id":14},"/naujiena/ateities-architektai-asfalto-revoliucija-mokslininkai-kuria-kelio-dangas-kurios-mazins-tarsa-ir-kuro-sanaudas/",[91],{"url":26,"code":92,"locale":92,"default":4},"lt","2025-02-18","\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Transporto sektorius \u003C/strong>\u003Cspan style=\"color:black\">– \u003C/span>\u003Cstrong>vienas didesnių teršėjų\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ srities vadovė Teresė Škutaitė atkreipia dėmesį, kad nors keliai yra mūsų miestų „arterijos“, visas transporto sektorius šiandien yra ir vienas didesnių teršėjų, turint galvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:black\">Mokslininkė dr. J. Škultec\u003C/span>kė juokauja, kad\u003Cstrong> \u003C/strong>galvojant, kaip būtų galima šimtu procentų išspręsti šiandienines problemas, pirmiausia į galvą ateinanti mintis – teleportacija: „Nereikėtų nei kelių, nei nieko, tiesiog atsidurtume kažkur vos apie tai pagalvoję. Ir kiek emisijų sutaupytume“, \u003Cspan style=\"color:black\">–\u003C/span> juokiasi \u003Cspan style=\"color:black\">VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto vyriausioji mokslininkė\u003C/span> dr. J. Škulteckė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Deja, toks būdas kol kas nėra įmanomas, tačiau pašnekovė pasakoja, kad mokslininkų laboratorijose jau daugelį metų kuriami kur kas realesni sprendimai, kurie ateityje pakeis visą kelių infrastruktūros supratimą.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Mokslininkai akcentuoja tiek naujų medžiagų kūrimą ir diegimą, tiek pokyčius, kurie leis žymiai greičiau ištirti naujas medžiagas ir imti jas naudoti praktikoje: „Jau dabar mes galime tirti mažus bandinius ir pagal juos nustatyti, kaip funkcionuos realybėje įrengta asfalto danga. Tad jei tokio pobūdžio tyrimai žengs į priekį, galbūt mums nebereikės įrengti eksperimentinio kelio, kad galėtume stebėti, kaip ta danga atrodys po 20 metų “, \u003Cspan style=\"color:black\">– \u003C/span>sako dr. J. Škulteckė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Kelio danga – nėra vien asfalto sluoksnis\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Mokslininkai pastebi, kad tvarumo paieškose yra labai daug aspektų, tačiau norisi ateities  kelių infrastruktūros problemas spręsti atsižvelgianti ir į kitus sektorius. Taigi viena didesnių krypčių – statybinių ir kitų atliekų panaudojimas tvarios kelių infrastruktūros kūrimui.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:black\">VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto vyriausioji mokslininkė\u003Cstrong> \u003C/strong>dr. J. Škulteckė pasakoja, kad net sąžiningai rūšiuojant šiukšles, susidaro tam tikros komunalinės atliekos, kurios vėliau patenka į sąvartyną, arba keliauja \u003C/span>į specialias jėgaines, kuriose yra deginamos. Tokiu būdu iš jų yra išgaunama energija ir gaunama pridėtinė vertė. Tačiau atliekų deginimo metu susidaro pelenai ir šlakas. Kitaip sakant, atliekų deginimas, nors ir išskiria energiją, generuoja kito tipo atliekas. Jas mokslininkai bando prikelti naujam gyvenimui. Būtent atliekų deginimo metu susidaręs šlakas gali būti panaudojamas tvarių kelių ir dviračių takų įrengimui.  \u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:black\">Dr. J. Škulteckė \u003C/span>sako, kad žmonės dažnai  klaidingai mano, jog kelias tėra vienas asfalto sluoksnis. Ji lygina kelio dangą su sumuštiniu: „Tai nėra vien asfaltas: pirmiausiai yra pagrindas – žemės sankasa – tarsi namo pamatai. Tada eina smėlio, skaldos sluoksniai ir tik tuomet – asfaltas. Taigi šlaką galima panaudoti vietoje smėlio. Tačiau jis turi tenkinti keliamus aplinkosauginius ir techninius reikalavimus“, – aiškina dr. J. Škulteckė. Anot jos, tokiu būdu galima prisidėti prie žalesnės Lietuvos kūrimo.\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cstrong>Perdirbtos padangos sugrįžta atgal į kelius\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius dr. Ovidijus Šernas jau daugiau nei dešimtmetį dirba su tyrimais, kaip perdirbtų padangų gumą panaudoti tvarių naujos kartos kelių dangoms kurti. Ieškoti šios medžiagos perdirbimo ir\u003Cstrong> \u003C/strong>panaudojimo galimybių mokslininką paskatino susidarančių atliekų kiekis: „Kasmet yra išmetama virš 30 000 tonų padangų. Bent pusė jų anksčiau būdavo sudeginama, siekiant iš atliekų išgauti energijos. Taigi jos nebebūdavo pernaudojamos“, – pasakoja dr. O. Šernas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Mokslininkas džiaugiasi, kad Vilniaus mieste, panaudojus perdirbtą padangų gumą, yra įrengti jau du objektai: automobilių stovėjimo aikštelė Linkmenų g. 28, bei pirmoji eismo juosta Rinktinės g., ties „Vilnius Marriott“ viešbučiu.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Dr. Ovidijus Šernas taip pat džiaugiasi, kad šia sritimi domisi ir studentai. Vienas jų savo magistro darbu pasirinko patobulinti asfalto mišinius, kad jie būtų draugiškesni dviratininkams, pėstiesiems arba sportininkams ir kritimo atveju būtų minkščiau, nei ant įprasto asfalto.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Mokslininkas pastebi, jog kartais žmonės įtariai žiūri tiek į tvarumą, tiek į perdirbtų medžiagų naudojimą naujų objektų kūrimui, tačiau ramina, jog visai be reikalo:\u003Cstrong> \u003C/strong>„Perdirbtų\u003Cstrong> \u003C/strong>produktų panaudojimo nereikėtų traktuoti kaip silpnų ar nelygiaverčių medžiagų. Visų pirma, retais atvejais naudojama 100% perdirbta medžiaga. Dažniausiai tai būna kelių medžiagų kombinacijos, proporcijos surastos moksliniais tyrimais, taip išlaikant kokybę ir ilgalaikiškumą“, – pabrėžia dr. O. Šernas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Naujos kartos asfaltas saugos planetą ir mažins kuro sąnaudas\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Kurdami sprendimus ateičiai mokslininkai orientuojasi ne tik į šiandienos problemas, bet ir į ateities kartas. „Mes darome pokytį. Norime parodyti, kad infrastruktūra gali būti ir tvari, ir ilgaamžė, ir žalia, draugiška tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai. Taigi turime lūkestį, kad keliais, kuriuos tiesiame šiandien, galėtų naudotis ir ateities kartos. Kad jos matytų mūsų pastangas ir patys stengtųsi sukurti dar pažangesnes technologijas“, –  sako dr. J. Škulteckė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Misijų temoje „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ įgyvendinamo projekto vadovė dr. J. Škulteckė pasakoja, kad dabar Lietuvos mokslininkų laboratorijose kuriamos naujos kartos asfalto dangos, kurios pasižymės mažesniu pasipriešinimu riedėjimui. Anot jos, tokias dangas visuotinai pritaikius Lietuvoje, gyventojai, važiuodami automobiliais, sugeneruotų mažiau CO2, prisidėtų prie neutralumo klimatui ir netgi sutaupytų – mažesnis pasipriešinimas riedėjimui reikštų mažesnes kuro sąnaudas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:black\">Jai antrina ir Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ grupės vadovė Teresė Škutaitė, kuri akcentuoja, jog projektas apima ne tik inovatyvius projektus, bet ir kompetencijų centrų kūrimą, kurie jungs mokslą bei verslą bendroms veikloms. „Kompetencijų centre kuriamas ir toks sprendimas, kaip žaliojo vandenilio pritaikymas automobiliuose su vidaus degimo varikliais.  Ir tai yra tik vienas iš pavyzdžių, kaip judame tvarumo link“, – sako T. Škutaitė. \u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Pasak dr. J Škulteckės, ateityje realybe gali tapti ir bio rišiklių naudojimas. Tai būtų tikras proveržis, kalbant apie tvarumą kelių srityje. „Asfalto mišinį sudaro atskiri grūdeliai, taigi kažkas juos turi sujungti. Tam įprastai naudojama medžiaga vadinama bitumu. Ji gaunama naftos perdirbimo būdu, taigi tai nėra žalias produktas. Dabar mokslininkai skiria itin didelį dėmesį, kad būtų įmanoma šią medžiagą pakeisti žalesniu sprendimu – bio rišikliais“, –  pasakoja dr. J.Škulteckė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Visą Inovacijų agentūros tinklalaidę „Ateities architektai“ žiūrėkite \u003Ca style=\"color:#467886; text-decoration:underline\" href=\"https://www.youtube.com/watch?v=hPoTRldC7l4\">Inovacijų agentūros „YouTube“ paskyroje\u003C/a>. Ją taip pat galite rasti ir „\u003Ca style=\"color:#467886; text-decoration:underline\" href=\"https://open.spotify.com/episode/4AggTst9xMp2zdTipk8xHZ\">Spotify\u003C/a>“.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\"> \u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cem> „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimą“ inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o jų įgyvendinimą koordinuoja Inovacijų agentūra. \u003C/em>\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cem>Projektui skirtas 88,34 mln. eurų finansavimas: 76,69 mln. eurų – iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir 11,65 mln. eurų – iš Lietuvos Respublikos biudžeto. \u003C/em>\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cimg decoding=\"async\" src=\"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/02/misiju-logo-2.png\" />\u003C/p>\n","Pažvelgę į Žemę iš lėktuvo, atpažįstame miestus iš kelių tinklo, kuris, lyg arterijos, apraizgo  visą gyvenamąją teritoriją. Tai didžiuliai plotai asfalto, kuriuo kasdien pravažiuoja dešimtys tūkstančių automobilių, išmesdami anglies dioksidą, o asfalto dangai naudojami naftos produktai taip pat neprisideda prie tvarumo. Plečiantis gyvenvietėms, kelių tinklas tik didės. Tad mokslas jau dabar ieško sprendimų ateities kelių infrastruktūrai: „Kuriame naujos kartos asfalto dangas, kurios sugeneruos mažiau CO2, prisidės prie neutralumo klimatui ir taupys mūsų išlaidas kurui“, – Inovacijų agentūros tinklalaidėje  „Ateities architektai“ sako dr. Judita Škulteckė, VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto vyriausioji mokslininkė ir misijų temoje „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ įgyvendinamo projekto vadovė.",[97,109,122,131],{"image":98,"title":101,"url":102,"id":103,"text":104,"temos":105},{"src":99,"is_svg":8,"ratio":100,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/20240923-2435333-e1780035776125-1024x618.jpg",0.603515625,"Vasarą dirbkite kitaip – „Spiečiai“ kviečia išbandyti darbostogas regionuose","/naujiena/vasara-dirbkite-kitaip-spieciai-kviecia-isbandyti-darbostogas-regionuose/",11298,"Inovacijų agentūra pradeda tradicinę akciją „Vasara „Spiečiuje“, kurios metu iki pat rudens kvies nemokamai naudotis aktyvaus verslo erdvėmis – „Spiečiais“ – ir taip išnaudoti nuotolinio darbo suteikiamą laisvę. Šiemet darbostogauti raginama šūkiu „Dirbk ten, kur gera būti“ – tris mėnesius bus atveriama beveik 100 darbo vietų 13-oje „Spiečių“.  ",[106],{"id":107,"name":108},451,"Tinklaveika",{"image":110,"title":113,"url":114,"id":115,"text":116,"temos":117},{"src":111,"is_svg":8,"ratio":112,"alt":113,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/04/vilnius-space-days-2025.jpg",0.6669921875,"„Vilnius Space Days 2026“: nuo palydovinio ryšio iki krizių valdymo – kaip kosmosas veikia visuomenės saugumą","/naujiena/vilnius-space-days-2026-nuo-palydovinio-rysio-iki-kriziu-valdymo-kaip-kosmosas-veikia-visuomenes-sauguma/",4953,"Kosmoso technologijos vis dažniau atsiduria ne tik inovacijų, bet ir saugumo politikos centre. Tęsiantis karui Ukrainoje, daugėjant palydovų signalų trikdžių Baltijos regione ir augant priklausomybei nuo kritinių technologijų, gegužės 6 dieną Vilniuje vyksianti Inovacijų agentūros organizuojama konferencija „Vilnius Space Days 2026“ kvies diskutuoti apie kosmoso vaidmenį stiprinant Europos atsparumą minėtų grėsmių kontekste. Šių metų renginio tema – „Space for European Security and the Baltic Sea Region“, o garbės viešnia tapo Lenkija.",[118,121],{"id":119,"name":120},452,"Inovacijos",{"id":107,"name":108},{"image":123,"title":125,"url":126,"id":127,"text":128,"temos":129},{"src":124,"is_svg":8,"ratio":9,"alt":125,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/11/ateities-lietuvos-saugumas-preview.png","Kaip gyvensime 2050-aisiais? Naujoje tinklalaidėje su Paul de Miko – žvilgsnis į ateities Lietuvą","/naujiena/kaip-gyvensime-2050-aisiais-naujoje-tinklalaideje-su-paul-de-miko-zvilgsnis-i-ateities-lietuva/",3726,"Inovacijų agentūra kartu su turinio kūrėju Paul de Miko pradeda naują tinklalaidės „Ateities architektai: Lietuvos ateitis suprantamai, visiems“ sezoną. Kiekviename epizode dalyviai iš skirtingų sričių projektuos Lietuvos ateitį: kokia bus gynybos sistema, kaip atrodys miestai ir regionai, kokias galimybes dabartinės technologijos atvers sveikatos sektoriuje ir net kokį maistą valgysime 2050-aisiais. Aštuonių laidų cikle savo istorijomis dalinsis inovacijas kuriantys verslai, o ekspertai padės suprasti, ko reikia, kad šalis artimiausioje ateityje padarytų proveržį aukštųjų technologijų srityje.",[130],{"id":107,"name":108},{"image":132,"title":134,"url":135,"id":136,"text":13,"temos":137},{"src":133,"is_svg":8,"ratio":112,"alt":134,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/10/indre-balciunaite.jpg","Lietuvos verslui atsiveria Kanada: didelė, stabili ir inovacijoms atvira rinka","/naujiena/lietuvos-verslui-atsiveria-kanada-didele-stabili-ir-inovacijoms-atvira-rinka/",5322,[138],{"id":107,"name":108},[140],{"name":141,"url":142},"Pramonė","/naujienos-zyma/pramone_global/",[144],{"id":107,"name":108,"url":145},"/naujienos-tema/tinklaveika/",1780347767967]