[{"data":1,"prerenderedAt":149},["ShallowReactive",2],{"naujienos/ateities-architektai-botu-ir-troliu-pinkles-ne-tik-skleidzia-dezinformacija-bet-ir-gali-uzgrobti-jusu-paskyra/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":93,"url":89,"fullUrl":26,"text":94,"excerpt":95,"more":96,"tags":139,"temos":146},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/03/ateities-architektai-1.png",false,0.5625,1920,1080,"Ateities Architektai. Botų ir trolių pinklės: ne tik skleidžia dezinformaciją, bet ir gali užgrobti jūsų paskyrą","",4754,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_description":25,"og_url":26,"og_site_name":27,"article_publisher":28,"article_modified_time":29,"og_image":30,"twitter_card":35,"twitter_misc":36,"schema":38,"breadcrumbs":81,"description":13,"language":90},"Ateities Architektai. Botų ir trolių pinklės: ne tik skleidžia dezinformaciją, bet ir gali užgrobti jūsų paskyrą - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Ar esate tikri, kad jūsų socialinių tinklų paskyra priklauso tik jums? O gal ji jau tapo botų žaidimų aikštele? Kibernetinio saugumo ekspertai perspėja: šiandien automatizuoti mechanizmai ne tik skleidžia dezinformaciją, bet ir gali apsimesti jūsų draugais, dalyvauti informacinėse atakose, ar net tyliai perimti jūsų profilį. Inovacijų agentūros tinklalaidėje „Ateities architektai“ Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas dr. Šarūnas Grigaliūnas įspėja: „Gali būti, kad jums nežinant, jūsų telefonas jau yra bot dalis ir dalyvauja, kaip pranešėjas jūsų vardu“, – sako mokslininkas.","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/ateities-architektai-botu-ir-troliu-pinkles-ne-tik-skleidzia-dezinformacija-bet-ir-gali-uzgrobti-jusu-paskyra/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-05-31T17:46:41+00:00",[31],{"width":32,"height":33,"url":7,"type":34},"1920","1080","image/png","summary_large_image",{"Written by":37},"Virginija Sližauskaitė",{"@context":39,"@graph":40},"https://schema.org",[41,56,58,68,72],{"@type":42,"@id":26,"url":26,"name":16,"isPartOf":43,"primaryImageOfPage":45,"image":47,"thumbnailUrl":7,"datePublished":48,"dateModified":29,"breadcrumb":49,"inLanguage":51,"potentialAction":52},"WebPage",{"@id":44},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":46},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/ateities-architektai-botu-ir-troliu-pinkles-ne-tik-skleidzia-dezinformacija-bet-ir-gali-uzgrobti-jusu-paskyra/#primaryimage",{"@id":46},"2025-03-17T06:52:00+00:00",{"@id":50},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/ateities-architektai-botu-ir-troliu-pinkles-ne-tik-skleidzia-dezinformacija-bet-ir-gali-uzgrobti-jusu-paskyra/#breadcrumb","lt-LT",[53],{"@type":54,"target":55},"ReadAction",[26],{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":46,"url":7,"contentUrl":7,"width":32,"height":33,"caption":12},"ImageObject",{"@type":59,"@id":50,"itemListElement":60},"BreadcrumbList",[61,66],{"@type":62,"position":63,"name":64,"item":65},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":62,"position":67,"name":12},"2",{"@type":69,"@id":44,"url":65,"name":27,"description":13,"publisher":70,"inLanguage":51},"WebSite",{"@id":71},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":73,"@id":71,"name":27,"url":65,"logo":74,"image":79,"sameAs":80},"Organization",{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":75,"url":76,"contentUrl":76,"width":77,"height":78,"caption":27},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":75},[28],[82,85,88],{"url":83,"text":64,"id":84},"/",6,{"url":86,"text":87},"/naujienos/","Naujienos",{"url":89,"text":12,"id":14},"/naujiena/ateities-architektai-botu-ir-troliu-pinkles-ne-tik-skleidzia-dezinformacija-bet-ir-gali-uzgrobti-jusu-paskyra/",[91],{"url":26,"code":92,"locale":92,"default":4},"lt","2025-03-17","\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Kas yra \u003Cem>botai \u003C/em>ir \u003Cem>troliai\u003C/em>?\u003C/span>\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Tai dažnai girdimas terminas, tačiau, kartais gali būti sunku suprasti, kas tai per mechanizmai ir kaip jie veikia. Kaip sako kibernetinio saugumo srityje dirbantis \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">„Acrux cyber services“ \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">vadovas Jokūbas Drazdas, \u003Cem>botai \u003C/em>yra susiję su dezinformacijos klaida. „Tai dirbtinai sukurti automatizuoti sprendimai, kurie generuoja tam tikrą, pavyzdžiui, tekstą, kad galėtų platinti tam tikrą informaciją“, \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">–\u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\"> sako J. Drazdas. Jo teigimu, šioje temoje labiausiai dėmesį reiktų atkreipti į socialinius tinklus, kurie tampa labai patogia terpe jiems veikti ir skleisti melagienas, ar kurstyti neapykantą.\u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">„\u003Cem>Botų fermos\u003C/em> yra grupė automatizuotų sprendinių, kurie yra nukreipti į kažkokį vieną veiksmą, ir vykdo tam tikrą kampaniją“, \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">–\u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\"> akcentuoja J. Drazdas. Jis sako, kad darosi vis sunkiau juos atskirti nuo tikrų vartotojų ir informacijos kūrėjų. „Anksčiau\u003Cem> botai\u003C/em> veikdavo labai atvirai, koordinuotai ir atkartodavo tuos pačius veiksmus, todėl juos būdavo lengviau identifikuoti. Šiandien jie darosi hibridiniai, kur veikia ne tik „mašininiai“ sprendimai, bet ir žmogaus indėlis – turinys labiau personalizuojamas“, \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">–\u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\"> pasakoja J. Drazdas.\u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Minėti \u003Cem>botai \u003C/em>savo veikimo specifika skiriasi nuo \u003Cem>trolių\u003C/em>. Kaip pagrindinį skirtumą J. Drazdas įvardina žmogiškąjį indėlį. \u003Cem>Botai \u003C/em>yra labiau techniniai sprendimai, o \u003Cem>troliai \u003C/em>reikalauja daugiau žmogiškojo įsikišimo. Pasak J. Drazdo, \u003Cem>trolių fermos\u003C/em> dažniausiai siekia skleisti netikrą informaciją ir taip paveikti visuomenę, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose ar forumuose. Jų kuriamas turinys gali būti tiek ekonominės, tiek politinės tematikos, siekiant sukelti „visuomenės nepasitenkinimą, nepasitikėjimą, suskaldymą, manipuliuoti žmonių politinėmis pažiūromis, ypač rinkimų metu, siekiant iškelti tam tikrus kandidatus“,\u003C/span> \u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">–\u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\"> akcentuoja J. Drazdas. \u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas dr. Šarūnas Grigaliūnas pritaria, kad \u003Cem>botas\u003C/em> yra „labiau automatizuotas veiksmas“. Jis atkreipia dėmesį, kad tai yra didelė grėsmė ir žiūrint iš kibernetinio saugumo pusės: „Gali būti, kad jums nežinant, jūsų telefonas yra  \u003Cem>bot \u003C/em>dalis ir dalyvauja kaip pranešėjas jūsų vardu“, \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">–\u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\"> perspėja mokslininkas. Jis pateikia paprastą pavyzdį, iliustruojantį, kaip tai galėtų veikti. „Pavyzdžiui, jūs paspaudėte „patinka“ ant kokios nors kačiuko ar šuniuko nuotraukos, kur buvo parašyta: „štai mano augintinis“. Po to, turinio kūrėjas pakeitė nuotrauką ir užrašą. O jūsų patiktukas jau liko. Taigi jūs esate šito dalis“,\u003C/span> \u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">– \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">sako dr. Š. Grigaliūnas. Jo nuomone, \u003Cem>troliai\u003C/em>, lyginant su \u003Cem>botais\u003C/em>, yra labiau strategija, kurios esmė yra sukelti mums abejonę – jei tai pavyksta – „mes esame „trolinami“, \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">–\u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\"> sako mokslininkas dr. Š. Grigaliūnas.\u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Kaip galime apsisaugoti nuo šių grėsmių?\u003C/span>\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Turinio kūrėjo veiksmų, nepaisant to, ar jis yra \u003Cem>botas\u003C/em>, ar tikras žmogus, kontroliuoti negalime. Taigi ir negalime numatyti, kad nuotrauka, kuriai  ką tik uždėjome patiktuką, vėliau bus pakeista. Taip pat negalime pakeisti algoritmo, kuris, matydamas, kad tam tikras turinys sulaukia daug dėmesio, iškelia jį aukščiau, kad jį pamatytų kuo daugiau žmonių. Tačiau kaip tuomet galime atsilaikyti prieš \u003Cem>trolių\u003C/em> ir \u003Cem>botų \u003C/em>vykdomas manipuliacijas?\u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Inovacijų agentūros tinklalaidės „Ateities architektai“ pašnekovai sako, kad vieno atsakymo į šį klausimą nėra, taigi pirmiausiai turėtume remtis savo kritiniu mąstymu ir ugdyti kitus susijusius įgūdžius. „Daugelis žmonių informaciją ir netgi naujienas vartoja per socialinius tinklus. Žiūrint iš psichologinės pusės, jeigu mes, žmonės, turime galvoje kokią nors idėją, kuria tikime, ir dar ją gauname iš šalies, tai iškart sužadina mums norą ja pasidalinti“, \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">–\u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\"> aiškina J. Drazdas. Tačiau tai ne visada yra gera mintis. \u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Viso vartojamo turinio patikrinti nesugebėsime, tačiau J. Drazdas sako, kad galime valdyti tai, kaip į jį žiūrime: „Ne viską, ką pamatome, reikia priimti už gryną pinigą“. J. Drazdo teigimu, reikia žiūrėti kritiškai ir bent jau nesidalinti įtartina informacija, nes melagingos informacijos platinimas stipriai prisideda \u003Cem>trolių\u003C/em> ar \u003Cem>botų\u003C/em> tikslų – kuo plačiau paskleisti dezinformaciją ir atitinkamai paveikti visuomenę. Taigi dalindamiesi tampame dezinformacijos grandinėlės dalimi.\u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Kaip būdą informacijai patikrinti, J. Drazdas rekomenduoja visada atkreipti dėmesį į informacijos šaltinį: kas yra jos kūrėjas, platintojas, ar jis patikimas. „Visada galima pasitikrinti internete, ar ta informacija yra skleidžiama ir  kituose patikimuose šaltiniuose. Kalbant apie socialinius tinklus, jei paskyra arba grupė yra abejotina, turėtų įsijungti kritinis mąstymas, klausiantis, ar šita informacija yra tikra. Žinoma, kartais dezinformacija būna sumaišyta su tiesa, tada atskirti tampa tikrai sunku“, \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">–\u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\"> sako J. Drazdas. \u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Dezinformacijai plisti kartais parankūs ir mūsų įpročiai\u003C/span>\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Inovacijų agentūros „ICT Lab“ srities vadovas Romanas Zontovičius atkreipia dėmesį į tai, kad Elonas Muskas, nupirkęs socialinį tinklą „Twitter“ ir pakeitęs jo pavadinimą į „X“, paskelbė, jog dabar toje platformoje nebeliks jokio informacijos tikrinimo. Pasak R. Zontovičiaus, „Facebook“, panašu, kad irgi judės link platformos atvėrimo absoliučiai visoms nuomonėms, ir tai mus palies. Tikėtina, kad turėsime dar daugiau  įtartino turinio, kuriam bus sudarytos sąlygos skleistis.\u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Kaip sako R. Zontovičius, turime ne tik galvoti, kaip techniškai išvengti dezinformacijos grėsmių, bet ir atkreipti dėmesį į savo informacijos vartojimo įpročius, bei kanalus, kuriais ją gauname. „Pavyzdžiui, aš į turinį „Instagram“ ar „Facebook“ platformose žiūriu tik kaip į pramoginį turinį. Kuo tu giliau domiesi, tuo labiau supranti, kad ne viskas taip paprasta, kaip parodyta „TikTok“ per vieną minutę“, \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">–\u003C/span>  \u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">sako R. Zontovičius ir taip pat ragina kuo labiau tikrinti informaciją.\u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Čia atsiveria ir mūsų mąstymo spragos, kurias nulėmė tobulėjančios technologijos. Šiandien, ieškodami informacijos, mes nebenorime mąstyti – norime greito ir aiškaus atsakymo: „Anksčiau klausdavome klausimo „Google“ ir jis duodavo mums  1000 atsakymų. Ir tada iš jų rinkdavomės. Dabar, dirbtinio intelekto amžiuje, tu suvedi klausimą, ir nori vieno atsakymo: juoda arba balta“, – atkreipia dėmesį R. Zontovičius. Anot jo, toks mąstymas, siekiant gauti vieną kategorišką ir aiškų atsakymą yra pavojingas \u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">–\u003C/span> net dirbtinis intelektas „ChatGPT“ kartais sako: „patikrinkite informaciją, aš irgi klystu“.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Grėsmės vystosi koja kojon su naujomis technologijomis\u003C/span>\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Naujos technologijos atneša besikeičiančias tendencijas ir \u003Cem>trolių\u003C/em> strategijose bei \u003Cem>botų \u003C/em>veiksmuose. J.Drazdas sako, kad jų atakas darosi vis sunkiau atpažinti be papildomų įrankių.\u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">„Pastaruoju metu labai daug dėmesio skiriu „TikTok“ platformai. Dabar atpažinti netikrą ar visuomenei paveikti skirtą turinį darosi vis sunkiau \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">– \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">jis dažniausiai būna labai keistas. Pavyzdžiui, koks nors nacionalistinis paveikslėlis, o fone groja rusiška muzika. Kaip tai dera? Visiškai niekaip. Ką tuo norima pasakyti? Sunku paaiškinti“, \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">– \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">pasakoja J. Drazdas.\u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Jis sako, kad didelį vaidmenį vaidina ir milžiniška informacijos sklaida bei pažangios technologijos. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, kurio generuoti vaizdai, garso takeliai ar žinutės gali būti dar labiau personalizuotos ir sunkiai atskiriamos nuo žmogaus sukurtų. „Greitas technologijų vystymasis palengvina ir dezinformacijos sklaidą“, \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">–\u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\"> sako J. Drazdas. \u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">R. Zontovičius taip pat sako pastebintis pokyčių šioje srityje, pavyzdžiui,  įtartinus darbo skelbimus „Linkedin“ platformoje: „Ėmė plisti darbo pasiūlymai su išgalvotomis nesąmoningomis pozicijomis, siūlantys didelį atlygį, ir netgi prisistatantys tikrais Lietuvos įmonių adresais. Bet šiek tiek pasidomėjus paaiškėja, kad tai apgavystė. „Aš esu tokių gavęs jau kelis“, \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">–\u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\"> perspėja. R. Zontovičius.\u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Ar mechanizmas gali įtikinti jus, kad yra tikras žmogus?\u003C/span>\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Dr. Š. Grigaliūnas sako, kad\u003Cstrong> \u003C/strong>„milijardai slaptažodžių ir prieigų yra jau nutekinti ir užvaldyti“. Jis įspėja, kad jei gavote žinutę iš artimo bičiulio, tai dar nereiškia, kad  su juo ir bendraujate. Dr. Š. Grigaliūnas duoda pavyzdį, kaip gali veikti automatizuotas \u003Cem>botas\u003C/em>, jeigu jūsų paskyra jau yra užvaldyta: „Tarkime, jūs neseniai buvote kavinėje ar vakarėlyje, kur pasidarėte asmenukę ir ją „palaikino“ jūsų artimas ratas žmonių. \u003Cem>Botas\u003C/em> surinko šitą informaciją ir kažkam iš šito rato parašys žinutę (mašininis mokymas jau šiandien puikiai rašo bet kuria kalba): „Klausyk, ar prisimeni, kaip mes buvome kavinėje arba vakarėlyje ir ten šokome kartu su tuo ir tuo." Kas tada atsitiks jūsų galvoje?“, \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">– hipotetiškai\u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\"> klausia dr. Š. Grigaliūnas. \u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Jis atkreipia dėmesį, kad jūsų kritinį mąstymą tokiu atveju greičiausiai nugalės \u003Cem>boto\u003C/em> paminėti faktai, kuriuos atsimenate – juk tikrai buvote vakarėlyje su ta kompanija. Jeigu jis juos žino, vadinasi, tikrai yra jūsų bičiulis. Tačiau nebūtinai. „Toliau, jis gali jūsų paprašyti, ko tik nori, nes jūs jau įtikėjote, kad jis tikras. Nors iš tikrųjų yra \u003Cem>botas\u003C/em>, \u003Cem>trolis\u003C/em>, mechanizmas, algoritmas arba strategija, kaip iš jūsų gauti vieną ar kitą naudą“, \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">–\u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\"> sako dr. Š. Grigaliūnas.\u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">J. Drazdas taip pat pritaria ir sako, kad tokių rizikų neišvengsime, o dezinformacijos įrankiai tik tobulės.  Taigi vienas iš kelių yra mokytis juos identifikuoti. \u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Mokslininkai kuria įrankius kibernetinėms grėsmėms atpažinti\u003C/span>\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Kaip sako R. Zontovičius: „Dirbtinis intelektas yra tiesiog įrankis. Kaip ir bet kuris kitas įrankis, tarkime, skalpelis. Su juo galima išgelbėti žmogaus gyvybę, arba galima jam labai pakenkti“, \u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">–\u003C/span>\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\"> analogiją tarp tobulėjančių technologijų ir dezinformacijos grėsmių mato R. Zontovičius.\u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:#1a1c1e\">Tam, kad atpažintume tokias grėsmes, galime pasitelkti kritinį mąstymą ir kitus įgūdžius, tačiau technologijoms tobulėjant, vien to gali nepakakti. Todėl Lietuvos mokslininkai  ir verslininkai įvairiuose projektuose jau dabar kuria \u003C/span>įrankius, kurie galėtų ne tik padėti jas atpažinti, bet ir sustabdyti įvairias kibernetines atakas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Vienas iš tokių projektų – „Saugios ir įtraukios e. visuomenės“ misija, kuriai skirta daugiau nei 27 mln. eurų. Šiame projekte kuriami sprendimai, padedantys kovoti su užsienio šalių įtaka ir informacijos manipuliavimu internete rinkimų metu, taip pat bus kuriamos priemonės, galinčios identifikuoti bei iš anksto įspėti apie socialinių tinklų erdvėje veikiančius \u003Cem>botus\u003C/em> ir \u003Cem>trolių\u003C/em> \u003Cem>fermas\u003C/em>, stiprinant atsparumą kibernetinėms grėsmėms. Projekto rėmuose bus atliekami tyrimai, leidžiantys atpažinti vaizdo įrašų klastotes ir kitas manipuliacijas, o mokslininkai galės tęsti svarbius tyrimus Kibernetinio saugumo kompetencijų centre.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Visą Inovacijų agentūros tinklalaidę „Ateities architektai“ žiūrėkite \u003Ca style=\"color:#467886; text-decoration:underline\" href=\"https://bit.ly/43I1PZN\">Inovacijų agentūros „YouTube“ paskyroje\u003C/a>. Ją taip pat galite rasti ir „\u003Ca style=\"color:#467886; text-decoration:underline\" href=\"https://bit.ly/3DCPyLL\">Spotify\u003C/a>“.\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cem> „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimą“ inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o jų įgyvendinimą koordinuoja Inovacijų agentūra. \u003C/em>\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cem>Projektui skirtas 88,34 mln. eurų finansavimas: 76,69 mln. eurų – iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir 11,65 mln. eurų – iš Lietuvos Respublikos biudžeto. \u003C/em>\u003C/p>\n\u003Cp> \u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cimg decoding=\"async\" src=\"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/03/misiju-logo-1.png\" />\u003C/p>\n","Ar esate tikri, kad jūsų socialinių tinklų paskyra priklauso tik jums? O gal ji jau tapo botų žaidimų aikštele? Kibernetinio saugumo ekspertai perspėja: šiandien automatizuoti mechanizmai ne tik skleidžia dezinformaciją, bet ir gali apsimesti jūsų draugais, dalyvauti informacinėse atakose, ar net tyliai perimti jūsų profilį. Inovacijų agentūros tinklalaidėje „Ateities architektai“ Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas dr. Šarūnas Grigaliūnas įspėja: „Gali būti, kad jums nežinant, jūsų telefonas jau yra  bot dalis ir dalyvauja, kaip pranešėjas jūsų vardu“, – sako mokslininkas.",[97,109,122,131],{"image":98,"title":101,"url":102,"id":103,"text":104,"temos":105},{"src":99,"is_svg":8,"ratio":100,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/20240923-2435333-e1780035776125-1024x618.jpg",0.603515625,"Vasarą dirbkite kitaip – „Spiečiai“ kviečia išbandyti darbostogas regionuose","/naujiena/vasara-dirbkite-kitaip-spieciai-kviecia-isbandyti-darbostogas-regionuose/",11298,"Inovacijų agentūra pradeda tradicinę akciją „Vasara „Spiečiuje“, kurios metu iki pat rudens kvies nemokamai naudotis aktyvaus verslo erdvėmis – „Spiečiais“ – ir taip išnaudoti nuotolinio darbo suteikiamą laisvę. Šiemet darbostogauti raginama šūkiu „Dirbk ten, kur gera būti“ – tris mėnesius bus atveriama beveik 100 darbo vietų 13-oje „Spiečių“.  ",[106],{"id":107,"name":108},451,"Tinklaveika",{"image":110,"title":113,"url":114,"id":115,"text":116,"temos":117},{"src":111,"is_svg":8,"ratio":112,"alt":113,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/04/vilnius-space-days-2025.jpg",0.6669921875,"„Vilnius Space Days 2026“: nuo palydovinio ryšio iki krizių valdymo – kaip kosmosas veikia visuomenės saugumą","/naujiena/vilnius-space-days-2026-nuo-palydovinio-rysio-iki-kriziu-valdymo-kaip-kosmosas-veikia-visuomenes-sauguma/",4953,"Kosmoso technologijos vis dažniau atsiduria ne tik inovacijų, bet ir saugumo politikos centre. Tęsiantis karui Ukrainoje, daugėjant palydovų signalų trikdžių Baltijos regione ir augant priklausomybei nuo kritinių technologijų, gegužės 6 dieną Vilniuje vyksianti Inovacijų agentūros organizuojama konferencija „Vilnius Space Days 2026“ kvies diskutuoti apie kosmoso vaidmenį stiprinant Europos atsparumą minėtų grėsmių kontekste. Šių metų renginio tema – „Space for European Security and the Baltic Sea Region“, o garbės viešnia tapo Lenkija.",[118,121],{"id":119,"name":120},452,"Inovacijos",{"id":107,"name":108},{"image":123,"title":125,"url":126,"id":127,"text":128,"temos":129},{"src":124,"is_svg":8,"ratio":9,"alt":125,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/11/ateities-lietuvos-saugumas-preview.png","Kaip gyvensime 2050-aisiais? Naujoje tinklalaidėje su Paul de Miko – žvilgsnis į ateities Lietuvą","/naujiena/kaip-gyvensime-2050-aisiais-naujoje-tinklalaideje-su-paul-de-miko-zvilgsnis-i-ateities-lietuva/",3726,"Inovacijų agentūra kartu su turinio kūrėju Paul de Miko pradeda naują tinklalaidės „Ateities architektai: Lietuvos ateitis suprantamai, visiems“ sezoną. Kiekviename epizode dalyviai iš skirtingų sričių projektuos Lietuvos ateitį: kokia bus gynybos sistema, kaip atrodys miestai ir regionai, kokias galimybes dabartinės technologijos atvers sveikatos sektoriuje ir net kokį maistą valgysime 2050-aisiais. Aštuonių laidų cikle savo istorijomis dalinsis inovacijas kuriantys verslai, o ekspertai padės suprasti, ko reikia, kad šalis artimiausioje ateityje padarytų proveržį aukštųjų technologijų srityje.",[130],{"id":107,"name":108},{"image":132,"title":134,"url":135,"id":136,"text":13,"temos":137},{"src":133,"is_svg":8,"ratio":112,"alt":134,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/10/indre-balciunaite.jpg","Lietuvos verslui atsiveria Kanada: didelė, stabili ir inovacijoms atvira rinka","/naujiena/lietuvos-verslui-atsiveria-kanada-didele-stabili-ir-inovacijoms-atvira-rinka/",5322,[138],{"id":107,"name":108},[140,143],{"name":141,"url":142},"Kibernetinis saugumas","/naujienos-zyma/kibernetinis-saugumas/",{"name":144,"url":145},"IRT","/naujienos-zyma/irt/",[147],{"id":107,"name":108,"url":148},"/naujienos-tema/tinklaveika/",1780325180148]