[{"data":1,"prerenderedAt":149},["ShallowReactive",2],{"naujienos/ateities-architektai-ismanus-namai-ir-daiktu-internetas-kur-susitinka-komfortas-ir-gresmes/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":93,"url":89,"fullUrl":26,"text":94,"excerpt":95,"more":96,"tags":139,"temos":146},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/02/tinklalaide-ateities-architektai-2.png",false,0.5625,1920,1080,"Ateities architektai. Išmanūs namai ir daiktų internetas: kur susitinka komfortas ir grėsmės?","",4459,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_description":25,"og_url":26,"og_site_name":27,"article_publisher":28,"article_modified_time":29,"og_image":30,"twitter_card":35,"twitter_misc":36,"schema":38,"breadcrumbs":81,"description":13,"language":90},"Ateities architektai. Išmanūs namai ir daiktų internetas: kur susitinka komfortas ir grėsmės? - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Vos pramerkiate akis, o kavos aparatas jau laukia jūsų su šviežia kava – jis žino, kad vakar dirbote iki vėlumos. Spinta – pati išrenka drabužius pagal orų prognozę ir jūsų dienos planus. Mokslininkai sako, kad išmanieji sprendimai, ilgai laikyti prabangos prekėmis, masiškai žengia į mūsų kasdienybę ir jau nebėra fantastika. Ateityje greičiausiai turėsime ne tik išmaniuosius daiktus, bet ir „asmeninius asistentus, paremtus dirbtiniu intelektu, kurie kasdien subalansuos mūsų mitybą pagal tai, kaip miegojome ir ką vakar vartojome“, – Inovacijų agentūros tinklalaidėje „Ateities architektai“ sako Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas dr. Šarūnas Grigaliūnas. Jis pastebi, kad tam svarbu tinkamai pasiruošti, nes kartu su laukiamais išradimais ateina ir grėsmės mūsų privatumui bei asmeninių duomenų saugumui.","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/ateities-architektai-ismanus-namai-ir-daiktu-internetas-kur-susitinka-komfortas-ir-gresmes/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-05-31T17:57:07+00:00",[31],{"width":32,"height":33,"url":7,"type":34},"1920","1080","image/png","summary_large_image",{"Written by":37},"g.tilenyte@inovacijuagentura.lt",{"@context":39,"@graph":40},"https://schema.org",[41,56,58,68,72],{"@type":42,"@id":26,"url":26,"name":16,"isPartOf":43,"primaryImageOfPage":45,"image":47,"thumbnailUrl":7,"datePublished":48,"dateModified":29,"breadcrumb":49,"inLanguage":51,"potentialAction":52},"WebPage",{"@id":44},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":46},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/ateities-architektai-ismanus-namai-ir-daiktu-internetas-kur-susitinka-komfortas-ir-gresmes/#primaryimage",{"@id":46},"2025-02-03T06:06:00+00:00",{"@id":50},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/ateities-architektai-ismanus-namai-ir-daiktu-internetas-kur-susitinka-komfortas-ir-gresmes/#breadcrumb","lt-LT",[53],{"@type":54,"target":55},"ReadAction",[26],{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":46,"url":7,"contentUrl":7,"width":32,"height":33,"caption":12},"ImageObject",{"@type":59,"@id":50,"itemListElement":60},"BreadcrumbList",[61,66],{"@type":62,"position":63,"name":64,"item":65},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":62,"position":67,"name":12},"2",{"@type":69,"@id":44,"url":65,"name":27,"description":13,"publisher":70,"inLanguage":51},"WebSite",{"@id":71},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":73,"@id":71,"name":27,"url":65,"logo":74,"image":79,"sameAs":80},"Organization",{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":75,"url":76,"contentUrl":76,"width":77,"height":78,"caption":27},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":75},[28],[82,85,88],{"url":83,"text":64,"id":84},"/",6,{"url":86,"text":87},"/naujienos/","Naujienos",{"url":89,"text":12,"id":14},"/naujiena/ateities-architektai-ismanus-namai-ir-daiktu-internetas-kur-susitinka-komfortas-ir-gresmes/",[91],{"url":26,"code":92,"locale":92,"default":4},"lt","2025-02-03","\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>\u003Cspan style=\"color:black\">Ateitis – personalizuota aplinka, prisitaikanti prie kiekvieno poreikių\u003C/span>\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Mokslininkai sako, kad dėl spartaus dirbinio intelekto ir juo paremtų sprendimų tobulėjimo, mūsų aplinka ir kasdienybė stipriai pasikeis. Dr. Š. Grigaliūnas mano, kad ženklų pokytį pajausime jau po  20 metų.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Tendencijos rodo, kad mūsų namai ir kita aplinka galės visiškai prisitaikyti prie mūsų individualių poreikių ir netgi esamuoju metu galės sekti duomenis apie mūsų sveikatą: „Turbūt mes kiekvienas turėsime savo asmeninį agentą arba asistentą, kuris nuolatos seks mūsų sveikatos būklę. Turėsime daugybę daviklių, kurie, surinkę duomenis apie mūsų sveikatą, dienos planus, galės pasakyti, kaip turėtume elgtis“, – sako dr. Š. Grigaliūnas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Mokslininko teigimu, tokios technologijos kol kas dar nėra plačiai įgyvendinamos, tačiau techniniai duomenys, reikalingi panašiems sprendimams diegti, jau yra. Jis pasakoja, kad pasaulyje jau buvo pristatytas išmanusis tualetas, kuris gali atlikti tyrimus vos jums nusišlapinus. Taigi vos išėję iš tualeto jau žinosite, ar kažkuo sergate.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Kad tai ne tokia tolima ateitis, pasak dr. Š. Grigaliūno, rodo ir kiti mūsų visų jau plačiai naudojami išmanūs įrenginiai: „Esu tikras, kad bent pusė mūsų klausytojų turi kokią nors išmaniąją apyrankę arba telefoną, kuris identifikuoja lokaciją, miego ritmą, kalorijų suvartojimą. Tai reiškia, kad daugybę daviklių mes jau dabar nešiojamės visur kartu su savimi“, – pastebi dr. Š. Grigaliūnas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Inovacijų agentūros tinklalaidėje „Ateities architektai“ jam antrina ir VILNIUS TECH Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros vedėjas\u003Cstrong> \u003C/strong>prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas. Jis sako, kad jau dabar vykdomi tyrimai, kaip mus supanti aplinka galėtų ne tik analizuoti mūsų norus, bet ir juos išpildyti: „Žmogus dažniausiai turi 3000 pagrindinių poreikių, kurie visą laiką kinta. Ir kai kažką darome per prievartą, mūsų smegenys blogiau dirba, blogėja emocinė būklė. Taigi viena iš dabartinių krypčių pasaulyje yra masinis personalizavimas, kad žmogus gautų visko ko nori,“ – sako prof. habil. dr. A. Kaklauskas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Pasak jo, čia labai svarbų vaidmenį atlieka mūsų namų aplinka: „Adaptyvūs namai yra kaip mama, kuri prižiūri visus juose esančius žmones, nagrinėja, ko jie nori arba ko jiems reikia, kad jaustųsi geriau. Tarkime, jeigu žmogus nesusikaupia darbui, padidinus deguonies kiekį namuose, jo darbingumas padidės“, –  pasakoja prof. habil. dr. A. Kaklauskas. Apie tai ateityje mums nereikės sukti galvos, nes namai patys priims sprendimą, ką daryti, kad pasijustumėme geriau.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Autonominiai automobiliai ir ateitis, kurioje gyvename dabar\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:black\">Dar vienas dirbtinio intelekto produktas, kuris per artimiausius dešimtmečius, tikėtina, taps visiems prieinama priemone, yra autonominis transportas \u003C/span>– \u003Cspan style=\"color:black\">automobiliai, kuriems nereikia vairuotojo. \u003C/span>„Galėsime gyventi toliau nuo miesto centro. Įsivaizduokite, atsikėlėte ryte, įsėdote į savo automobilį, kuris panašus gal į kėdę, gal į lovą, ir galite toliau snūduriuoti, kol atsibundate jau centre, o jūsų automobilis nuvažiuoja krautis arba uždarbiauti. Labai tikiu, kad po 40 metų taip bus“, – sako\u003Cspan style=\"color:black\"> Inovacijų agentūros „ICT Lab“ srities vadovas R. Zontovičius. Jis pastebi, kad pasaulyje \u003C/span> robotaksi jau atlieka po 200 tūkst. kelionių per savaitę, tad po kiek laiko turėtų pasiekti ir Lietuvą.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Nors autonominių automobilių dar reikės šiek tiek palaukti, kai kuriuos dirbtiniu intelektu patobulintus prietaisus galime naudoti jau dabar. Pašnekovai sutinka, kad anksčiau jie galbūt buvo laikomi prabangos preke, tačiau dabar, pasak R.Zontovičiaus,  jie prieinami kiekvienam.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Tarp namuose naudojamų išmanių prietaisų jis mini išmaniuosius termostatus, kurie patys reguliuoja namų temperatūrą, išmaniuosius durų skambučius, kurie leidžia pamatyti, kas vyksta prie jūsų namų durų, išmaniuosius dūmų daviklius ir kitus įrankius, kuriuos galime kontroliuoti nuotoliu. R. Zontovičius  pasakoja, jog savo gyvenimo jau nebeįsivaizduoja be išmaniosios kolonėlės, kurią naudoja ne tik muzikos klausymuisi, bet ir kaip žadintuvą, ar kaip priemonę sužinoti orų prognozei, įjungti televizoriui „Seniau naudodavome tiesiog nuotolinio valdymo pultus. Galima daryti tai ir toliau, tačiau tai užima laiko ir yra nepatogu“, – sako R. Zontovičius.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Jis taip pat pasakoja nebegalintis gyventi ir be išmaniųjų daiktų ieškiklių. Tai maži prietaisai, kuriuos pritvirtinus prie raktų, piniginės ar paspirtuko, galima lengvai patikti daikto lokaciją. „Dabar netgi yra galimybė, kad žmogus, suradęs jūsų pamestą daiktą, mato tai savo telefone ir gali jums paskambinti, jį atiduoti“, – pasakoja pašnekovas.\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cstrong>\u003Cspan style=\"color:black\">Išmanieji sprendimai ir duomenų saugumo grėsmės\u003C/span>\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Mokslininkai vykdo tyrimus, testuodami daugybę idėjų, kurias esame matę tik fantastiniuose filmuose. Jų testuojami inovatyvūs sprendimai jau dabar stipriai palengvintų mūsų kasdienybę, tačiau \u003Cstrong> \u003C/strong>mokslas susiduria  ne tik su dilema, kaip išmaniuosius produktus padaryti prieinamus visiems, bet ir su saugumo klausimais. Tai, kad vos ištarę žodį galime valdyti įrenginius savo namuose, reiškia ne tik patogumą, bet ir faktą, kad  įrenginiai nuolat renka informaciją ir sistemina mūsų duomenis. Tad kyla klausimas, ar mūsų asmeninė informacija liks saugi.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Inovacijų agentūros „ICT Lab“ srities vadovas Romanas Zontovičius sutinka, kad visi „išmanieji prietaisai naudingi tada, kai prie jų negali prisijungti žmonės, kurie neturėtų prie jų prisijungti. Nors mokslas stengiasi maksimaliai šiuos duomenis apsaugoti, visada yra rizika. Jokie slaptažodžiai šimtu procentų nieko neapsaugo“, – perspėja R. Zontovičius. Tačiau pašnekovas primena, kad tą riziką galima minimizuoti, pavyzdžiui, naudojant dviejų faktorių autentikavimą, perkant tik didžiųjų tiekėjų kuriamus, patikrintus produktus.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">R. Zontovičius pastebi, kad ir dabar kiekvienas parsiimame tam tikras rizikas apie tai net negalvodami, nes tinkamai veikiančių kibernetinio saugumo sprendimų nepastebime – apie juos pamąstome tik tada, kai jie nesuveikia ir duomenims iškyla grėsmė. Jis sako, kad šioje vietoje kiekvienam teks pasverti, kas svarbiau: ar nuo gaisro, įsilaužimų apsaugantys namų įrenginiai, kurie gali padėti išvengti daugybės nelaimių, ar rizika, kad kas nors gali įsilaužti į sistemą ir prisijungti prie jūsų duomenų.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">„Dauguma mūsų turi banko korteles ir elektroninės bankininkystės paskyras, nors kartais pasitaiko vagysčių ir sukčių atakų.  Tiesiog įsivertiname, kad tai įvyksta retai, o be šių paslaugų būtų labai sunku gyventi“, – lygina R.Zontovičius. Jo manymu, vėliau panašiai galvosime ir apie išmaniuosius namus.\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cstrong>Dirbtinio intelekto klaidos gali būti lemtingos\u003C/strong>\u003Cbr />\nMūsų asmeninių duomenų saugumas yra tik viena medalio pusė. Dar viena sritis, ties kuria intensyviai dirba mokslininkai, yra dirbtinio intelekto mokymas ir bandymas išvengti klaidų, kurios kartais gali pridaryti daugiau žalos, nei atrodo.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Dr. Š. Grigaliūnas sako, kad grėsmė yra ne tik duomenų nutekinimas, bet ir manipuliavimas jais. Pasak jo, kai su duomenimis dirba mašininis mokymas, labai svarbi kryptis yra prevencija.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Mokslininkas primena pasaulyje plačiai nuskambėjusį pavyzdį: „Britanijoje, paveikus insulino pompą, nuo kurios priklausė žmogaus gyvybė, buvo suleista neteisinga dozė, ir žmogus, deja, mirė.\u003Cstrong> \u003C/strong>Tai reiškia, kad mašina gavo nurodymą atlikti veiksmą ir jį atliko“, – pasakoja dr. Š. Grigaliūnas. Jeigu toks nurodymas prieš vykdant būtų pakartotinai patikrintas, tikriausiai būtų išvengta nelaimės.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Situacijai iliustruoti jis pateikia ir hipotetinę situaciją: „Įsivaizduokite, kad jums reikia vieno ar kito vaisto, ir jis atsiranda jūsų „e-sveikatos“ recepte. Jūs buvote pas gydytoją, gavote receptą, bet eigoje pasikeitė duomenys ir vietoje to gavote kitą vaistą, kuriam esate alergiškas. Jūs jį išgeriate, nes manote, kad tai ne duomenų klaida, o gydytojo išrašytas receptas. Ir pasekmės neaiškios“, – aiškina dr. Š. Grigaliūnas, primindamas, kodėl mokslininkų darbas itin svarbus kibernetinio saugumo srityje.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Autonominiai automobiliai kol kas irgi turi tam tikrų rizikų. Pasak dr. Šarūno Grigaliūno, ši priemonė gali padėti išvengti avarijų ir žmogiškų klaidų vairuojant, tačiau mašininiais sprendimais kol kas ne visada galima pasitikėti: \u003Cstrong> \u003C/strong>„Jis gali priimti sprendimą, kad jums nereikia sumažinti greičio staigiame posūkyje ir gali būti, kad jūs versitės. Duomenų manipuliavimas gali turėti tiesioginį poveikį mūsų fiziniam gyvenime.  Mūsų centre dirba mokslininkai, kurie bando sustabdyti panašaus tipo grėsmes“, – sako Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas dr. Šarūnas Grigaliūnas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Visą Inovacijų agentūros tinklalaidę „Ateities architektai“ žiūrėkite \u003Ca style=\"color:#467886; text-decoration:underline\" href=\"https://www.youtube.com/watch?v=GlcCGMspvbI&list=PLACnxJznzsV7GDbW83i9mKsGUyPUMc035&index=8\">Inovacijų agentūros „YouTube“ paskyroje\u003C/a>. Ją taip pat galite rasti ir „\u003Ca style=\"color:#467886; text-decoration:underline\" href=\"https://open.spotify.com/episode/3olLyYwsikPkLuCysJBUfS\">Spotify\u003C/a>“.\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cem> „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimą“ inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o jų įgyvendinimą koordinuoja Inovacijų agentūra. \u003C/em>\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cem>Projektui skirtas 88,34 mln. eurų finansavimas: 76,69 mln. eurų – iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir 11,65 mln. eurų – iš Lietuvos Respublikos biudžeto. \u003C/em>\u003C/p>\n\u003Cp> \u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cimg decoding=\"async\" src=\"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/02/misiju-logo.png\" />\u003C/p>\n","Vos pramerkiate akis, o kavos aparatas jau laukia jūsų su šviežia kava – jis žino, kad vakar dirbote iki vėlumos. Spinta – pati išrenka drabužius pagal orų prognozę ir jūsų dienos planus.  Mokslininkai sako, kad išmanieji sprendimai, ilgai laikyti prabangos prekėmis, masiškai žengia į mūsų kasdienybę ir jau nebėra fantastika. Ateityje greičiausiai turėsime ne tik išmaniuosius daiktus, bet ir „asmeninius asistentus, paremtus dirbtiniu intelektu, kurie kasdien subalansuos mūsų mitybą pagal tai, kaip miegojome ir ką vakar vartojome“, – Inovacijų agentūros tinklalaidėje „Ateities architektai“ sako Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas dr. Šarūnas Grigaliūnas. Jis pastebi, kad tam svarbu tinkamai pasiruošti, nes kartu su laukiamais išradimais ateina ir grėsmės mūsų privatumui bei asmeninių duomenų saugumui.",[97,109,122,131],{"image":98,"title":101,"url":102,"id":103,"text":104,"temos":105},{"src":99,"is_svg":8,"ratio":100,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/20240923-2435333-e1780035776125-1024x618.jpg",0.603515625,"Vasarą dirbkite kitaip – „Spiečiai“ kviečia išbandyti darbostogas regionuose","/naujiena/vasara-dirbkite-kitaip-spieciai-kviecia-isbandyti-darbostogas-regionuose/",11298,"Inovacijų agentūra pradeda tradicinę akciją „Vasara „Spiečiuje“, kurios metu iki pat rudens kvies nemokamai naudotis aktyvaus verslo erdvėmis – „Spiečiais“ – ir taip išnaudoti nuotolinio darbo suteikiamą laisvę. Šiemet darbostogauti raginama šūkiu „Dirbk ten, kur gera būti“ – tris mėnesius bus atveriama beveik 100 darbo vietų 13-oje „Spiečių“.  ",[106],{"id":107,"name":108},451,"Tinklaveika",{"image":110,"title":113,"url":114,"id":115,"text":116,"temos":117},{"src":111,"is_svg":8,"ratio":112,"alt":113,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/04/vilnius-space-days-2025.jpg",0.6669921875,"„Vilnius Space Days 2026“: nuo palydovinio ryšio iki krizių valdymo – kaip kosmosas veikia visuomenės saugumą","/naujiena/vilnius-space-days-2026-nuo-palydovinio-rysio-iki-kriziu-valdymo-kaip-kosmosas-veikia-visuomenes-sauguma/",4953,"Kosmoso technologijos vis dažniau atsiduria ne tik inovacijų, bet ir saugumo politikos centre. Tęsiantis karui Ukrainoje, daugėjant palydovų signalų trikdžių Baltijos regione ir augant priklausomybei nuo kritinių technologijų, gegužės 6 dieną Vilniuje vyksianti Inovacijų agentūros organizuojama konferencija „Vilnius Space Days 2026“ kvies diskutuoti apie kosmoso vaidmenį stiprinant Europos atsparumą minėtų grėsmių kontekste. Šių metų renginio tema – „Space for European Security and the Baltic Sea Region“, o garbės viešnia tapo Lenkija.",[118,121],{"id":119,"name":120},452,"Inovacijos",{"id":107,"name":108},{"image":123,"title":125,"url":126,"id":127,"text":128,"temos":129},{"src":124,"is_svg":8,"ratio":9,"alt":125,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/11/ateities-lietuvos-saugumas-preview.png","Kaip gyvensime 2050-aisiais? Naujoje tinklalaidėje su Paul de Miko – žvilgsnis į ateities Lietuvą","/naujiena/kaip-gyvensime-2050-aisiais-naujoje-tinklalaideje-su-paul-de-miko-zvilgsnis-i-ateities-lietuva/",3726,"Inovacijų agentūra kartu su turinio kūrėju Paul de Miko pradeda naują tinklalaidės „Ateities architektai: Lietuvos ateitis suprantamai, visiems“ sezoną. Kiekviename epizode dalyviai iš skirtingų sričių projektuos Lietuvos ateitį: kokia bus gynybos sistema, kaip atrodys miestai ir regionai, kokias galimybes dabartinės technologijos atvers sveikatos sektoriuje ir net kokį maistą valgysime 2050-aisiais. Aštuonių laidų cikle savo istorijomis dalinsis inovacijas kuriantys verslai, o ekspertai padės suprasti, ko reikia, kad šalis artimiausioje ateityje padarytų proveržį aukštųjų technologijų srityje.",[130],{"id":107,"name":108},{"image":132,"title":134,"url":135,"id":136,"text":13,"temos":137},{"src":133,"is_svg":8,"ratio":112,"alt":134,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/10/indre-balciunaite.jpg","Lietuvos verslui atsiveria Kanada: didelė, stabili ir inovacijoms atvira rinka","/naujiena/lietuvos-verslui-atsiveria-kanada-didele-stabili-ir-inovacijoms-atvira-rinka/",5322,[138],{"id":107,"name":108},[140,143],{"name":141,"url":142},"Kibernetinis saugumas","/naujienos-zyma/kibernetinis-saugumas/",{"name":144,"url":145},"IRT","/naujienos-zyma/irt/",[147],{"id":107,"name":108,"url":148},"/naujienos-tema/tinklaveika/",1780325181078]