[{"data":1,"prerenderedAt":146},["ShallowReactive",2],{"naujienos/ateities-architektai-lietuva-ruosiasi-personalizuotai-medicinai-kaip-tai-pakeistu-gydytoju-darba-ir-paciento-patirti/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":94,"url":90,"fullUrl":26,"text":95,"excerpt":25,"more":96,"tags":139,"temos":143},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/05/ateities-architektai-9.png",false,0.5625,1920,1080,"Ateities architektai. Lietuva ruošiasi personalizuotai medicinai: kaip tai pakeistų gydytojų darbą ir paciento patirtį?","",3541,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_description":25,"og_url":26,"og_site_name":27,"article_publisher":28,"article_modified_time":29,"og_image":30,"twitter_card":35,"twitter_misc":36,"schema":39,"breadcrumbs":82,"description":13,"language":91},"Ateities architektai. Lietuva ruošiasi personalizuotai medicinai: kaip tai pakeistų gydytojų darbą ir paciento patirtį? - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Įsivaizduokite, kad gydytojas paskiria jums vaistą, prieš tai išanalizavęs visą jūsų genetinę informaciją, ir pritaikęs gydymą specialiai jūsų organizmui. Šis scenarijus dar nėra įprastas kiekvienam pacientui, tačiau Lietuva sparčiai juda link tokio gydymo metodų. Inovacijų agentūros tinklalaidėje „Ateities architektai“ mokslininkė dr. Ingrida Olendraitė pabrėžia, kad individualizuotas požiūris į žmogų atveria visiškai naujas galimybes tiek diagnostikoje, tiek gydyme. O tradicinę sveikatos priežiūros sistemą ji lygina su vieno dydžio batais, kuriuos bandome pritaikyti visiems: „Daug kam jie puikiai tinka, tačiau yra ir tokių, kuriems labai spaudžia, o kiti – visai negali su jais paeiti“, – sako mokslininkė.","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/ateities-architektai-lietuva-ruosiasi-personalizuotai-medicinai-kaip-tai-pakeistu-gydytoju-darba-ir-paciento-patirti/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-05-31T19:49:31+00:00",[31],{"width":32,"height":33,"url":7,"type":34},"1920","1080","image/png","summary_large_image",{"Est. reading time":37,"Written by":38},"1 minutė","Virginija Sližauskaitė",{"@context":40,"@graph":41},"https://schema.org",[42,57,59,69,73],{"@type":43,"@id":26,"url":26,"name":16,"isPartOf":44,"primaryImageOfPage":46,"image":48,"thumbnailUrl":7,"datePublished":49,"dateModified":29,"breadcrumb":50,"inLanguage":52,"potentialAction":53},"WebPage",{"@id":45},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":47},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/ateities-architektai-lietuva-ruosiasi-personalizuotai-medicinai-kaip-tai-pakeistu-gydytoju-darba-ir-paciento-patirti/#primaryimage",{"@id":47},"2025-05-27T05:32:00+00:00",{"@id":51},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/ateities-architektai-lietuva-ruosiasi-personalizuotai-medicinai-kaip-tai-pakeistu-gydytoju-darba-ir-paciento-patirti/#breadcrumb","lt-LT",[54],{"@type":55,"target":56},"ReadAction",[26],{"@type":58,"inLanguage":52,"@id":47,"url":7,"contentUrl":7,"width":32,"height":33,"caption":12},"ImageObject",{"@type":60,"@id":51,"itemListElement":61},"BreadcrumbList",[62,67],{"@type":63,"position":64,"name":65,"item":66},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":63,"position":68,"name":12},"2",{"@type":70,"@id":45,"url":66,"name":27,"description":13,"publisher":71,"inLanguage":52},"WebSite",{"@id":72},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":74,"@id":72,"name":27,"url":66,"logo":75,"image":80,"sameAs":81},"Organization",{"@type":58,"inLanguage":52,"@id":76,"url":77,"contentUrl":77,"width":78,"height":79,"caption":27},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":76},[28],[83,86,89],{"url":84,"text":65,"id":85},"/",6,{"url":87,"text":88},"/naujienos/","Naujienos",{"url":90,"text":12,"id":14},"/naujiena/ateities-architektai-lietuva-ruosiasi-personalizuotai-medicinai-kaip-tai-pakeistu-gydytoju-darba-ir-paciento-patirti/",[92],{"url":26,"code":93,"locale":93,"default":4},"lt","2025-05-27","\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Personalizuota medicina \u003C/strong> –\u003Cstrong> individualus dėmesys pacientui\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Personalizuota medicina dažniausiai siejama su pažangiais tyrimais ir technologijomis, leidžiančiais tiksliau diagnozuoti ligas ir parinkti gydymą, pritaikytą konkrečiam pacientui. Tačiau multiomikos bioinformatikė, „VUGENE“ mokslo vadovė dr. Ingrida Olendraitė atkreipia dėmesį, kad individualizuotas gydymas prasideda kur kas ankstesnėje gydymo stadijoje – ne nuo tyrimų, o nuo požiūrio į pacientą. „Visų pirma, reikia skirti žymiai daugiau laiko paciento ir gydytojo kontaktui: tuomet būtų galima nuodugniai įvertinti ir žmogaus gyvenimo stilių, įpročius, ir kitus veiksnius, kurie gali nulemti ligos eigą“, – sako dr. I. Olendraitė. Mokslininkė pasakoja dažnai išgirstanti istorijų, kai pacientų nusiskundimai gydytojo kabinete yra „nurašomi“ antsvoriui, ar hormonų sutrikimams, nors jų ryšys su paciento nusiskundimais ne visada yra pagrindinė priežastis. Taigi, anot jos, pirmiausiai turi keistis požiūris, o tuomet galima kalbėti  apie tikslesnę diagnostiką ir gilesnius genetinius tyrimus.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Jai pritaria ir Santaros klinikų Biobanko vyresnioji tyrėja Dovilė Juozapaitė. Tyrėjos teigimu, perėjus prie personalizuotos medicinos, pacientas pajaustų didesnį dėmesingumą jam ir jo sveikatai. Iš paciento pusės, anot jos, procesas mažai kuo skirtųsi nuo dabartinio, tačiau gydytojai turėtų kur kas daugiau informacijos apie patį žmogų ir jo ligą: ligos istorija būtų kur kas išsamesnė o atliekami tyrimai – žymiai gilesni, atskleidžiantys genetinės informacijos ypatumus. „Juos išanalizavę, mes galime pritaikyti konkrečius gydymo metodus, strategijas būtent tam konkrečiam pacientui“, – pasakoja D. Juozapaitė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Idealaus scenarijaus atveju, pasak dr. I. Olendraitės, gydytojai turėtų galimybę prieiti prie didelės duomenų bazės, kurioje būtų pacientų genetinė informacija: „Įtariant tam tikrą ligą, gydytojas galėtų prisijungti prie sistemos ir pasižiūrėti, kokie  \u003Cem>snipai\u003C/em> (angl. SNPs), vieno nukleotido variacijos yra tame žmoguje, matyti viską, kas būtų svarbu konkrečiai diagnozei“, – sako dr. I. Olendraitė. Ji pasakoja, kad ši genetinė informacija nusako ne tik esamas ligas, bet ir tikimybę susirgti vėliau. Toks sprendimas, anot jos, palengvintų diagnostiką, o ligos būtų užčiuopiamos kur kas anksčiau. Tai ypatingai svarbu vėžio ir kai kurių kitų kompleksinių ligų atvejais.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Genetiniai duomenys – žaliava naujiems proveržiams medicinoje\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Genetiniai tyrimai, kuriais remiasi personalizuota medicina, reiškia, jog turėtume atskleisti gydytojui visą savo genetinę informaciją. Tad kyla natūralus klausimas – ar būsime pasiruošę be baimės dalintis tokiais jautriais duomenimis? Pasak mokslininkės dr. I. Olendraitės, normalu, kad ši mintis žmonėms kol kas gali kelti nerimą – personalizuotos medicinos sąvoka daugeliui vis dar atrodo miglota, o baimę dažnai lemia nežinomybė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Vis dėlto, mokslininkė pabrėžia, kad bijoti nereikėtų. Genetinių tyrimų duomenys ne tik padeda geriau suprasti ligų kilmę, bet ir leidžia kurti naujus diagnostikos bei gydymo metodus. „Personalizuota medicina tapo įmanoma dėl mokslinių tyrimų. Netgi esant labai daug mokslinės literatūros, daugybė ligų dar nėra išanalizuota“, – sako dr. I. Olendraitė.  Taigi galimybė atverti mūsų genetinius duomenis specialistams – padėtų ne tik pasveikti pačiam pacientui, bet ir būtų didžiulė pagalba mokslui, siekiant giliau pažinti sudėtingus ligų mechanizmus ir padėti ateities pacientams.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">D. Juozapaitė pabrėžia, kad norint pasiekti tikrą personalizuotą gydymą, būtina užtikrinti, jog ir moksliniai, ir klinikiniai tyrimai apimtų įvairias pacientų grupes: „Kad galėtume personalizuotą gydymą taikyti visiems, turime turėti mokslinį pagrindą – visi personalizuotos medicinos gydymo būdai remiasi į klinikinius tyrimus.“ Anot jos, šiuo metu biobankuose jau kryptingai renkamos įvairių pacientų grupių mėginių ir duomenų kolekcijos, kad ateityje būtų galima kurti lygiavertes gydymo strategijas tiek vyrams, tiek moterims, tiek vaikams.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Svarbu ne tik surinkti duomenis, bet ir tinkamai juos saugoti, analizuoti\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Kalbant apie genetinius duomenis, svarbu suprasti, kad vien juos surinkti neužtenka – būtinas tinkamas duomenų sisteminimas, analizė ir priežiūra. Pasak D. Juozapaitės, genetinių duomenų valdymas yra sudėtingas procesas: „Joks gydytojas, atsidaręs žalius genetinius duomenis, nesupras, ką jie reiškia, jei jie nebus tinkamai susisteminti ir išanalizuoti. Tai – bioinformatikų ir medicinos genetikų darbas.“ Taigi, anot jos, dar praeis šiek tiek laiko, kol galėsime Lietuvoje taikyti personalizuotą mediciną visu pajėgumu, nes „turėsime užsiauginti naujų specialistų kartą“.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Tuo tarpu Dr. I. Olendraitė pabrėžia, kad genetinių ir kitų sveikatos duomenų valdymas yra neatsiejamas ir nuo tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Deja, praktikoje dažnai pasitaiko, kad duomenis surinkusios įstaigos nenoriai jais dalijasi net moksliniais tikslais. „Taip pralaimime visi“, – akcentuoja dr. I. Olendraitė. Jos teigimu, reikėtų sukurti jungtines sistemas, kurios leistų visiems specialistams turėti prieigą prie tvarkingai saugomų ir palaikomų duomenų.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Dr. Olendraitė atkreipia dėmesį, kad didelį proveržį medicinoje kuria startuoliai, tačiau jiems dažnai yra žymiai sunkiau gauti prieigą prie tokių duomenų: „Būdamas universiteto nariu, gali pasiekti duomenų bazes kur kas lengviau. Tačiau jei atstovauji privačiai įmonei ar net stipriai nevyriausybinei organizacijai, duomenų prieiga gali būti ribota“, – perspėja dr. I. Olendraitė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Vis dėlto, kaip pastebi Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius Martynas Survilas, situacija keičiasi į gera. Jo teigimu, pastaruoju metu vykę susitikimai su Sveikatos apsaugos ministerijos, ligoninių ir Valstybinės duomenų agentūros atstovais  rodo, kad problema pripažįstama, ir yra aktyviai ieškoma sprendimų. „Jeigu sutvarkysime šiuo metu eksponentiškai augantį duomenų kiekį ir užtikrinsime platesnę prieigą, galėsime tikėtis tikro proveržio personalizuotoje medicinoje, dirbtinio intelekto sprendimuose ir kitose inovacijose. Duomenys yra žaliava, būtina pažangai kurti“, – apibendrina jis.\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cstrong>Ar personalizuota medicina gali išgydyti vėžį?\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">D. Juozapaitė patikina, kad gydant vėžį, personalizuota medicina yra taikoma jau šiandien: „Lietuvoje  yra pacientų, kuriems gydymas parenkamas vadovaujantis personalizuotu požiūriu. Pavyzdžiui, mūsų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre daugelį metų visiems pacientams, sergantiems hematologinėmis ligomis, yra atliekamos genetinės analizės, kurių pagrindu tikslinama diagnozė ir parenkamas individualus gydymas“, – sako ji. Nuo šių metų pradžios, anot jos,  daugiau genetinių tyrimų yra finansuojama ir valstybės lėšomis.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Genetinė analizė stipriai prisideda prie onkologinių ligų gydymo kasdien, tačiau Dovilė pabrėžia, kad iššūkių vis dar yra: „Yra atvejų, kai net turėdami visus duomenis – paciento genomą, anamnezę, gyvenimo būdo informaciją – vis tiek negalime suprasti, kas vyksta. Tada tenka žiūrėti plačiau: analizuoti jo tėvų, brolių, seserų duomenis, vertinti visą šeimos medicininį kontekstą“, – dalijasi ji. Tokiais atvejais holistinis požiūris dažnai leidžia nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamą gydymą, net kai pavieniai genetiniai duomenys būna nepakankami.\u003C/p>\n\u003Cp>Dr. I. Olendraitė taip pat pritaria, kad personalizuota medicina yra daug žadantis proveržis, kuris jau duoda rezultatų, tačiau pabrėžia, kad tai visgi nėra „auksinė piliulė“, galinti išgydyti visas ligas. Kaip pavyzdį ji pateikia CAR-T ląstelių terapiją – itin pažangią gydymo technologiją, kurios kūrėjai 2017 m. buvo apdovanoti Nobelio premija, o Europoje ir JAV ši terapija pradėta taikyti maždaug 2017–2018 metais. Lietuvoje CAR-T terapija pirmą kartą pritaikyta 2022 m. – mažam vaikui. Nors šis gydymas laikomas vienu moderniausių personalizuotos medicinos pasiekimų, deja, šiuo konkrečiu atveju jis nebuvo sėkmingas.\u003C/p>\n\u003Cp>„Tai rodo, kad net patys pažangiausi metodai negali garantuoti išgijimo kiekvienu atveju“, – pabrėžia dr. I. Olendraitė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vertinant personalizuotos medicinos taikymą reikia atsižvelgti ir į praktinius aspektus – pavyzdžiui, finansinius išteklius ar tyrimų tikslingumą. Ne visuomet būtina visiems pacientams atlikti brangias ir sudėtingas viso genomo sekoskaitas – kiekvienu atveju reikia įvertinti, ar tokios priemonės tikrai būtinos ir naudingos.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Kaip išspręsti pažangių tyrimų prieinamumo iššūkį\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Lietuvoje jau egzistuoja galimybė atlikti tam tikrus personalizuotus tyrimus, pavyzdžiui, farmakogenetinį: iš kraujo galima nustatyti, kokios medžiagos mūsų organizme sunkiau pasisavinamos, o, pavyzdžiui, trūkstant vitamino D – sužinoti, iš kokių šaltinių mūsų organizmas jį pasisavintų geriausiai. Tačiau šie tyrimai vis dar išlieka brangūs.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Pasak M. Survilos, padaryti tokias paslaugas prieinamas visai plačiajai visuomenei, yra siekiamybė, ir tiek įmonės, tiek institucijos ties tuo dirba kasdien. „Paslaugų kaina dažnai priklauso nuo technologijos išsivystymo ir sprendimų pasiūlos. Jeigu skatinsime tokių inovacijų plėtrą ir daugės įmonių, kuriančių sprendimus, automatiškai mažės ir galutinio produkto kaina“, – aiškina jis. Pasak Martyno, platesnis taikymas ir tikslesnė diagnostika ilgainiui taip pat padėtų mažinti ir bendras sveikatos priežiūros išlaidas, o visuomenė taptų sveikesnė ir ilgiau išlaikytų gerą gyvenimo kokybę, taigi šis tikslas apjungia visą visuomenę.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">„Sveikatos duomenys šiais laikais yra kaip žaliava – kuo daugiau turėsime tinkamai struktūruotų ir kategorizuotų duomenų, tuo daugiau atsiras galimybių kurti naujus sprendimus, kurie galiausiai mažins kainas vartotojams“, – sako M. Survilas. Jis priduria, kad personalizuota medicina yra vienas iš Inovacijų agentūros prioritetų.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Pasak jo, kaip tik šiuo metu yra vykdoma mokslo ir verslo inovacijų programa, kurios misija yra „Inovacijos sveikatai“– joje dirba  verslą ir mokslą jungiantis konsorciumas, o sveikatos inovacijų kūrimui skirta net 33 milijonai eurų. Naujai įsteigtame Genų kompetencijų centre bus vykdomi pažangiausi šios srities tyrimai. „Tikimės, kad tai prisidės prie inovacijų, kurias galėsime pritaikyti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – sako M. Survilas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Visą Inovacijų agentūros tinklalaidę „Ateities architektai“ žiūrėkite \u003Ca href=\"https://www.youtube.com/watch?v=P4xnzF03Tv0\">Inovacijų agentūros „YouTube“ paskyroje.\u003C/a> Ją taip pat galite rasti ir „\u003Ca href=\"https://open.spotify.com/episode/5599RCs5sDXFguSX1mzNSF\">Spotify\u003C/a>“.\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cem> „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimą“ inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o jų įgyvendinimą koordinuoja Inovacijų agentūra. \u003C/em>\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cem>Projektui skirtas 88,34 mln. eurų finansavimas: 76,69 mln. eurų – iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir 11,65 mln. eurų – iš Lietuvos Respublikos biudžeto. \u003C/em>\u003C/p>\n\u003Cp> \u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cimg decoding=\"async\" src=\"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/05/misiju-logo.png\" />\u003C/p>\n",[97,109,122,131],{"image":98,"title":101,"url":102,"id":103,"text":104,"temos":105},{"src":99,"is_svg":8,"ratio":100,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/20240923-2435333-e1780035776125-1024x618.jpg",0.603515625,"Vasarą dirbkite kitaip – „Spiečiai“ kviečia išbandyti darbostogas regionuose","/naujiena/vasara-dirbkite-kitaip-spieciai-kviecia-isbandyti-darbostogas-regionuose/",11298,"Inovacijų agentūra pradeda tradicinę akciją „Vasara „Spiečiuje“, kurios metu iki pat rudens kvies nemokamai naudotis aktyvaus verslo erdvėmis – „Spiečiais“ – ir taip išnaudoti nuotolinio darbo suteikiamą laisvę. Šiemet darbostogauti raginama šūkiu „Dirbk ten, kur gera būti“ – tris mėnesius bus atveriama beveik 100 darbo vietų 13-oje „Spiečių“.  ",[106],{"id":107,"name":108},451,"Tinklaveika",{"image":110,"title":113,"url":114,"id":115,"text":116,"temos":117},{"src":111,"is_svg":8,"ratio":112,"alt":113,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/04/vilnius-space-days-2025.jpg",0.6669921875,"„Vilnius Space Days 2026“: nuo palydovinio ryšio iki krizių valdymo – kaip kosmosas veikia visuomenės saugumą","/naujiena/vilnius-space-days-2026-nuo-palydovinio-rysio-iki-kriziu-valdymo-kaip-kosmosas-veikia-visuomenes-sauguma/",4953,"Kosmoso technologijos vis dažniau atsiduria ne tik inovacijų, bet ir saugumo politikos centre. Tęsiantis karui Ukrainoje, daugėjant palydovų signalų trikdžių Baltijos regione ir augant priklausomybei nuo kritinių technologijų, gegužės 6 dieną Vilniuje vyksianti Inovacijų agentūros organizuojama konferencija „Vilnius Space Days 2026“ kvies diskutuoti apie kosmoso vaidmenį stiprinant Europos atsparumą minėtų grėsmių kontekste. Šių metų renginio tema – „Space for European Security and the Baltic Sea Region“, o garbės viešnia tapo Lenkija.",[118,121],{"id":119,"name":120},452,"Inovacijos",{"id":107,"name":108},{"image":123,"title":125,"url":126,"id":127,"text":128,"temos":129},{"src":124,"is_svg":8,"ratio":9,"alt":125,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/11/ateities-lietuvos-saugumas-preview.png","Kaip gyvensime 2050-aisiais? Naujoje tinklalaidėje su Paul de Miko – žvilgsnis į ateities Lietuvą","/naujiena/kaip-gyvensime-2050-aisiais-naujoje-tinklalaideje-su-paul-de-miko-zvilgsnis-i-ateities-lietuva/",3726,"Inovacijų agentūra kartu su turinio kūrėju Paul de Miko pradeda naują tinklalaidės „Ateities architektai: Lietuvos ateitis suprantamai, visiems“ sezoną. Kiekviename epizode dalyviai iš skirtingų sričių projektuos Lietuvos ateitį: kokia bus gynybos sistema, kaip atrodys miestai ir regionai, kokias galimybes dabartinės technologijos atvers sveikatos sektoriuje ir net kokį maistą valgysime 2050-aisiais. Aštuonių laidų cikle savo istorijomis dalinsis inovacijas kuriantys verslai, o ekspertai padės suprasti, ko reikia, kad šalis artimiausioje ateityje padarytų proveržį aukštųjų technologijų srityje.",[130],{"id":107,"name":108},{"image":132,"title":134,"url":135,"id":136,"text":13,"temos":137},{"src":133,"is_svg":8,"ratio":112,"alt":134,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/10/indre-balciunaite.jpg","Lietuvos verslui atsiveria Kanada: didelė, stabili ir inovacijoms atvira rinka","/naujiena/lietuvos-verslui-atsiveria-kanada-didele-stabili-ir-inovacijoms-atvira-rinka/",5322,[138],{"id":107,"name":108},[140],{"name":141,"url":142},"Gyvybės mokslai","/naujienos-zyma/gyvybes-mokslai/",[144],{"id":107,"name":108,"url":145},"/naujienos-tema/tinklaveika/",1780325178873]