[{"data":1,"prerenderedAt":148},["ShallowReactive",2],{"naujienos/ateities-architektai-mokslininkai-jau-kuria-sprendimus-ateities-miestams-kaip-jie-atrodys/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":93,"url":89,"fullUrl":26,"text":94,"excerpt":95,"more":96,"tags":138,"temos":145},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/01/doc-dr-arvydas-rimkus-terese-skutaite-2.png",false,0.5625,1920,1080,"Ateities architektai. Mokslininkai jau kuria sprendimus ateities miestams: kaip jie atrodys?","",5141,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_description":25,"og_url":26,"og_site_name":27,"article_publisher":28,"article_modified_time":29,"og_image":30,"twitter_card":35,"twitter_misc":36,"schema":38,"breadcrumbs":81,"description":13,"language":90},"Ateities architektai. Mokslininkai jau kuria sprendimus ateities miestams: kaip jie atrodys? - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Betonas, medis ir plienas – pagrindinės statybinės medžiagos, iš kurių statomi mūsų šiandienos miestai – buvo pradėtos naudoti prieš kelis šimtmečius, kuomet svarbiausia buvo, kad pastatas nenugriūtų. Tačiau šiandien, perkant būstą, daugelis iš mūsų tikisi kur kas daugiau, o projektuotojams tenka galvoti ir apie tvarumą. Žengiame į naują erą, kai anksčiau naudotos medžiagos nebepatenkina mūsų poreikių. „Mums jau reikia turėti galimybę statyti pastatus ne tik pagal tai, ką šiandien turime „lentynoje“, o kurti naujas medžiagas arba modifikuoti jas pagal tai, ko mums tiksliai reikia“, – Inovacijų agentūros tinklalaidėje „Ateities architektai“ sako VILNIUS TECH Inovatyviųjų statybinių konstrukcijų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Arvydas Rimkus.","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/ateities-architektai-mokslininkai-jau-kuria-sprendimus-ateities-miestams-kaip-jie-atrodys/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-05-08T13:34:16+00:00",[31],{"width":32,"height":33,"url":7,"type":34},"1920","1080","image/png","summary_large_image",{"Written by":37},"Virginija Sližauskaitė",{"@context":39,"@graph":40},"https://schema.org",[41,56,58,68,72],{"@type":42,"@id":26,"url":26,"name":16,"isPartOf":43,"primaryImageOfPage":45,"image":47,"thumbnailUrl":7,"datePublished":48,"dateModified":29,"breadcrumb":49,"inLanguage":51,"potentialAction":52},"WebPage",{"@id":44},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":46},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/ateities-architektai-mokslininkai-jau-kuria-sprendimus-ateities-miestams-kaip-jie-atrodys/#primaryimage",{"@id":46},"2025-01-20T06:20:00+00:00",{"@id":50},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/ateities-architektai-mokslininkai-jau-kuria-sprendimus-ateities-miestams-kaip-jie-atrodys/#breadcrumb","lt-LT",[53],{"@type":54,"target":55},"ReadAction",[26],{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":46,"url":7,"contentUrl":7,"width":32,"height":33,"caption":12},"ImageObject",{"@type":59,"@id":50,"itemListElement":60},"BreadcrumbList",[61,66],{"@type":62,"position":63,"name":64,"item":65},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":62,"position":67,"name":12},"2",{"@type":69,"@id":44,"url":65,"name":27,"description":13,"publisher":70,"inLanguage":51},"WebSite",{"@id":71},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":73,"@id":71,"name":27,"url":65,"logo":74,"image":79,"sameAs":80},"Organization",{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":75,"url":76,"contentUrl":76,"width":77,"height":78,"caption":27},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":75},[28],[82,85,88],{"url":83,"text":64,"id":84},"/",6,{"url":86,"text":87},"/naujienos/","Naujienos",{"url":89,"text":12,"id":14},"/naujiena/ateities-architektai-mokslininkai-jau-kuria-sprendimus-ateities-miestams-kaip-jie-atrodys/",[91],{"url":26,"code":92,"locale":92,"default":4},"lt","2025-01-20","\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Miestai išskiria beveik pusę viso pasaulio anglies dioksido\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Mokslininkai sutaria, jog didžiausia dabartinių miestų problema yra ta, kad pastatai sunaudoja apie 40 proc. visos pasaulio energijos, ir išskiria panašiai tiek viso pasaulio CO2.  VILNIUS TECH Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentas dr. Ronaldas Jakubovskis lygina, jog tai daugiau, negu visas transportas ar pramonė. „Miestas yra didžiausias energijos vartotojas ir jo energijos vartojimas niekada nesustoja. Tai lyg visada užvestas automobilis – pastatai yra nuolatos šildomi, vėdinami, mums reikia apšvietimo. Ir visa tai, kai kuriais skaičiavimais, generuoja arti pusės viso pasaulio anglies dvideginio“, – Inovacijų agentūros tinklalaidėje „Ateities architektai“ sako doc. dr. R. Jakubovskis.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Jo teigimu, darant protingus sprendimus, šioje srityje būtų galima sutaupyti labai daug energijos. Tai, anot mokslininko, reiškia ne tik gamtos tausojimą, bet ir mažesnę žalą žmogui: žemesnį užterštumo lygį, švelnesnius klimato kaitos padarinius ir pan.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Mokslininkai siekia, kad atliekos virstų statybinėmis medžiagomis\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Mokslininkai jau dirba, galvodami apie miestą, kaip apie visą ekosistemą, kurioje būtų naudojama atsinaujinanti energija, veiktų išmanios transporto sistemos, pastatai  skleistų mažiau CO2, o gal netgi jį sugertų. Tačiau galvojant apie statybų sektorių iš tvarumo pusės, svarbu įvertinti ne tik pačias medžiagas, jų savybes, bet ir tai, kaip jos naudojamos, kad sąvartynai nesikėsintų užimti dar didesnių teritorijų.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ grupės vadovė Teresė Škutaitė sako, kad statybų srityje itin svarbūs žiediškumo principai, kurie negeneruotų atliekų: „Kadangi atliekiškumas statybų sektoriuje yra tikrai nemažas, būtent pakartotinis medžiagų panaudojimas, jų perdirbimas, yra ryški kryptis, kurią jau dabar matome ir pasaulyje“.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Teresei antrina ir doc. dr. A. Rimkus: „Iš komunalinių atliekų krosnių gaunami pelenai gali būti naudojami betono mišiniuose vietoje cemento. Taip mes ir atlieką perdirbame, ir pakeičiame cementą, kurio gamyba generuoja milžiniškus CO2 kiekius“, – teigia mokslininkas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Inovatyvios medžiagos gali atnaujinti ir jau esamus pastatus\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Doc. dr. A. Rimkus pabrėžia, kad  tvarumas ir žiedinės ekonomikos principai turėtų būti aktualūs ne tik kuriant naujas medžiagas ar konstrukcijas. Jo teigimu, turėtume galvoti ir apie jau egzistuojančias medžiagas bei statinius – kaip juos pritaikyti šiandienos poreikiams, kad jie išliktų ne tik tvirti, bet ir kuo tvaresni. „Nesame šios idėjos pradininkai, Europoje yra taikomi tokie principai, kai mes galime transformuoti senus pastatus ir jau esamas konstrukcijas, be jokio perdirbimo, tiesiog panaudoti antrą kartą. Ir tas antrinis konstrukcinių elementų panaudojimas negeneruoja jokio, arba generuoja labai mažą CO2 pėdsaką“, – sako doc. dr. A. Rimkus. Jo teigimu,  tai leidžia kai kuriuos elementus prikelti antram gyvenimui.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Anot jo, yra galimybių net ir egzistuojančius pastatus papildyti, sustiprinti, tvariau. Pavyzdžiui, renovuoti, naudojant polimerinius kompozitus. Tai medžiaga, artima plastikui. „Polimerai naudingi gaminant medžiagas iš keleto komponentų. Geriausia yra tai, kad šią medžiagą mes galime lengvai apdoroti, taikyti pažangias šių laikų technologijas ir įkomponuoti į tą medžiagą tai, ko mums reikia. Pavyzdžiui, padaryti ją laidžią elektrai, šilumai, atsparią UV spinduliams “, – pasakoja doc. dr. A. Rimkus.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Daug galimybių statybų sektoriuje atveria ir tokios technologijos, kaip 3D spausdinimas. Kadangi tai skaitmenizuota gamyba, ji nepalieka jokių atliekų. „Skaitmenizuotu būdu mes galime pagaminti tokį gaminį, kokio mums reikia, be jokių atliekų. Į tokio tipo gamybą galima lengvai integruoti ir dirbtinį intelektą, ir kitas priemones“, – pasakoja doc. dr. A. Rimkus. Tai leidžia galvoti apie visai kitokį – personalizuotą požiūrį į pastatus.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Pastatai, kurie keičiasi kartu su metų laikais\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">VILNIUS TECH Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentas dr. Ronaldas Jakubovskis sako, kad tai, kaip keisis mūsų miestai, priklauso ne tik nuo medžiagų, bet ir nuo mūsų požiūrio į miestą – kokią aplinką šalia savęs norėsime matyti.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Mokslininkas šiuo metu dirba ties inovatyviomis betoninėmis plokštėmis, ant kurių natūraliai auga mikroorganizmai ir žemesnieji augalai, tokie kaip kerpės ar samanos. Jo teigimu, tokios plokštės padės sutaupyti energijos kiekį, kuris išeina per pastato sienas, filtruoti smulkiąsias atmosferos daleles miestuose, sumažinti triukšmą, bei grąžinti žmonėms pojūtį, kad esame gamtos dalis, nepaisant to, kad gyvename mieste.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">„Dabar, kai gyvename apsupti stiklinių fasadų, mes to nejaučiame: jis visais metų laikais atrodo taip pat. O ateityje, jeigu naudosime žaliuosius fasadus, mes eisime pro savo pastatą, ir pavasarį jis bus apaugęs kerpėmis, rudenį – pamatysime samanėlių, žiemą – galėsime stebėti, kaip gyvena mikroorganizmai“, – sako doc. dr. R. Jakubovskis.  Jis primena, kad žmogus gyvena gamtoje jau keliasdešimt tūkstančių metų, o mieste – tik tūkstantį. Todėl žmogui natūraliai yra artimiau gyventi gamtoje.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Tokį pastatą su žaliuoju fasadu Lietuvoje jau galima pamatyti nuvykus į Kairėnų botanikos sodą.\u003Cstrong> \u003C/strong>Užsienyje – žymiai daugiau gyvųjų pavyzdžių. Jų galima rasti  Ispanijos, Prancūzijos, Italijos gatvėse. Tačiau doc. dr. R. Jakubovskis perspėja: „Tai, toli gražu, nėra masinis dalykas. Kol kas tai labai brangu ir yra labiau prabangos, o ne ekologiškumo ir ekonomiškumo demonstravimas. Mūsų tikslas yra padaryti, kad tai taptų labiau prieinama ir tokių pastatų būtų daugiau“.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Kada gyvensime ateities mieste?\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Mokslininkai sutinka, kad tvarumas nėra baigtinis veiksmas. „Ko gero, neužsidegs lemputė virš miesto ženklo, kad „tvarus miestas“, jau galima, prašau, užsukite“, – juokauja doc. dr. A. Rimkus. Jis pažymi, kad tvarūs sprendimai yra taikomi jau dabar.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Pavyzdžiui, nuo lapkričio 1 d. visuomeninės paskirties pastatus bus privaloma statyti taip, kad ne mažiau, nei 50 proc. visų naudojamų medžiagų būtų atsinaujinančios. Taigi tvarumas priklauso ne tik nuo medžiagų kūrimo ir mokslininkų darbo, bet ir nuo teisinių reguliacijų, į kurias mokslas privalo atsižvelgti, kad atlikti tyrimai ar sukurti produktai neliktų gulėti stalčiuose.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">„Europos Sąjunga mums šioje vietoje diktuoja gana aiškią kryptį ir terminus, taigi 2050 m. yra tie metai, kai gyvensime tvaresniuose miestuose. Neabejoju, kad Lietuvos miestai iki tol įgyvendins ne vieną, ir ne du išmaniuosius ateities sprendimus“, – sako T. Škutaitė, akcentuodama, jog čia kalbama ne vien apie didžiuosius Lietuvos miestus ar sostinę.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Visą Inovacijų agentūros tinklalaidę „Ateities architektai“ žiūrėkite \u003Ca style=\"color:#467886; text-decoration:underline\" href=\"https://www.youtube.com/playlist?list=PLACnxJznzsV7GDbW83i9mKsGUyPUMc035\">Inovacijų agentūros „YouTube“ paskyroje\u003C/a>. Ją taip pat galite rasti ir „\u003Ca style=\"color:#467886; text-decoration:underline\" href=\"https://open.spotify.com/show/1nCqq9L421Ks2OxeqjQyWx?si=DT5IAXBkTYyL88ZRqpboAw&nd=1&dlsi=126b3797e0ea4846\">Spotify\u003C/a>“.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\"> \u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cem> „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimą“ inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o jų įgyvendinimą koordinuoja Inovacijų agentūra. \u003C/em>\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cem>Projektui skirtas 88,34 mln. eurų finansavimas: 76,69 mln. eurų – iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir 11,65 mln. eurų – iš Lietuvos Respublikos biudžeto. \u003C/em>\u003C/p>\n\u003Cp> \u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cimg decoding=\"async\" src=\"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/01/misiju-logo-1.png\" />\u003Cem>\u003C/em>\u003C/p>\n","Betonas, medis ir plienas – pagrindinės statybinės medžiagos, iš kurių statomi mūsų šiandienos miestai – buvo pradėtos naudoti prieš kelis šimtmečius, kuomet svarbiausia buvo, kad pastatas nenugriūtų. Tačiau šiandien, perkant būstą, daugelis iš mūsų tikisi kur kas daugiau, o projektuotojams tenka galvoti ir apie tvarumą. Žengiame į naują erą, kai anksčiau naudotos medžiagos nebepatenkina mūsų poreikių. „Mums jau reikia turėti galimybę  statyti pastatus ne tik pagal tai, ką šiandien turime „lentynoje“, o kurti naujas medžiagas arba modifikuoti jas pagal tai, ko mums tiksliai reikia“, – Inovacijų agentūros tinklalaidėje „Ateities architektai“ sako  VILNIUS TECH Inovatyviųjų statybinių konstrukcijų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Arvydas Rimkus.",[97,109,119,129],{"image":98,"title":102,"url":103,"id":104,"text":13,"temos":105},{"src":99,"is_svg":8,"ratio":100,"alt":101,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/08/romanas-zontovicius-2.jpg",0.6669921875,"Romano ekspertinis","DI tampa konkurencingumo infrastruktūra: ką 2026 m. „AI Index“ reiškia Lietuvai","/naujiena/di-tampa-konkurencingumo-infrastruktura-ka-2026-m-ai-index-reiskia-lietuvai/",12421,[106],{"id":107,"name":108},452,"Inovacijos",{"image":110,"title":113,"url":114,"id":115,"text":116,"temos":117},{"src":111,"is_svg":8,"ratio":100,"alt":112,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/dbox-2.jpg","DBOX","Lietuviškos dronų sistemos padės didinti Europos gynybos ekosistemos efektyvumą","/naujiena/lietuviskos-dronu-sistemos-pades-didinti-europos-gynybos-ekosistemos-efektyvuma/",12426,"Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.",[118],{"id":107,"name":108},{"image":120,"title":123,"url":124,"id":125,"text":126,"temos":127},{"src":121,"is_svg":8,"ratio":100,"alt":122,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/karolina-urbonaite.jpg","Karolina Urbonaitė","„StartupBlink 2026“ pasauliniame reitinge – rekordinis Vilniaus pakilimas","/naujiena/startupblink-2026-pasauliniame-reitinge-rekordinis-vilniaus-pakilimas/",12424,"Globalias inovacijų tendencijas ir startuolių ekosistemas analizuojantis „StartupBlink 2026“ reitingas rodo, kad Vilnius toliau gerina savo pozicijas pagal startuolių ekosistemos palankumą – sostinė iš 69 vietos pakilo į 66-ąją. Pasauliniame reitinge Lietuva tarp vertinamų šalių šiemet užima 22 vietą.",[128],{"id":107,"name":108},{"image":130,"title":132,"url":133,"id":134,"text":135,"temos":136},{"src":131,"is_svg":8,"ratio":100,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/misijos.jpg","Inovacijų misijos žymi naują etapą – mokslo ir verslo sprendimai ne tik stiprins ekonomiką, bet ir kurs vertę kiekvienam žmogui","/naujiena/inovaciju-misijos-zymi-nauja-etapa-mokslo-ir-verslo-sprendimai-ne-tik-stiprins-ekonomika-bet-ir-kurs-verte-kiekvienam-zmogui/",12440,"Lietuvoje į baigiamąjį etapą žengia ambicingas projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“, kuris per trejus metus iš esmės pakeitė šalies inovacijų kryptį. Inovacijų agentūros koordinuojamos programos, kurioms skirta daugiau nei 88 mln. eurų, suvienijo mokslo ir verslo lyderius bendram tikslui – kurti realius sprendimus svarbiausiems visuomenės iššūkiams: nuo pažangesnio gydymo ir kibernetinio saugumo iki klimato neutralumo. Projekto metu įkurti kompetencijų centrai taps naujais traukos taškais talentams, tyrimams ir aukštos pridėtinės vertės verslams.",[137],{"id":107,"name":108},[139,142],{"name":140,"url":141},"Pramonė","/naujienos-zyma/pramone_global/",{"name":143,"url":144},"Žaliosios technologijos","/naujienos-zyma/zaliosios-technologijos/",[146],{"id":107,"name":108,"url":147},"/naujienos-tema/inovacijos/",1780325181273]