[{"data":1,"prerenderedAt":148},["ShallowReactive",2],{"naujienos/ateities-architektai-plastiko-pedsakai-nuo-vienkartines-pakuotes-iki-musu-organizmo-vartojimas-grizta-bumerangu/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":59,"date":95,"url":91,"fullUrl":26,"text":96,"excerpt":97,"more":98,"tags":141,"temos":145},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/05/doc-dr-visvaldas-varzinskas-ir-terese-skutaite-1.png",false,0.5625,1920,1080,"Ateities architektai.  Plastiko pėdsakai: nuo vienkartinės pakuotės iki mūsų  organizmo –  vartojimas grįžta bumerangu","",4030,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_description":25,"og_url":26,"og_site_name":27,"article_publisher":28,"article_modified_time":29,"og_image":30,"twitter_card":35,"twitter_misc":36,"schema":39,"breadcrumbs":83,"description":13,"language":92},"Ateities architektai. Plastiko pėdsakai: nuo vienkartinės pakuotės iki mūsų organizmo – vartojimas grįžta bumerangu - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Apsižvalgę aplink, tikriausiai sunkiai rastume daiktą, kuris pagamintas visai nenaudojant plastiko. Kažkada ši lengva, patvari ir pigi medžiaga sukėlė tikrą revoliuciją, pakeisdama brangias, sunkiai gaunamas medžiagas. Tačiau dabar plastikas minimas kaip viena didžiausių ekologinių grėsmių. Kaip tai nutiko? „Vandenynuose, kur plūduriuoja plastikų salos, mes nematome plaukiančių langų, durų, grindų. Mes daugiausiai matome plastikines pakuotes. Taigi problema yra ne pats plastikas, o mūsų vartotojiškumas ir perteklinis vienkartinio plastiko naudojimas”, – Inovacijų agentūros tinklalaidėje „Ateities architektai” sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas, doc. dr. Visvaldas Varžinskas.","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/ateities-architektai-plastiko-pedsakai-nuo-vienkartines-pakuotes-iki-musu-organizmo-vartojimas-grizta-bumerangu/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-05-28T07:47:19+00:00",[31],{"width":32,"height":33,"url":7,"type":34},"1920","1080","image/png","summary_large_image",{"Est. reading time":37,"Written by":38},"1 minutė","Virginija Sližauskaitė",{"@context":40,"@graph":41},"https://schema.org",[42,57,60,70,74],{"@type":43,"@id":26,"url":26,"name":16,"isPartOf":44,"primaryImageOfPage":46,"image":48,"thumbnailUrl":7,"datePublished":49,"dateModified":29,"breadcrumb":50,"inLanguage":52,"potentialAction":53},"WebPage",{"@id":45},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":47},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/ateities-architektai-plastiko-pedsakai-nuo-vienkartines-pakuotes-iki-musu-organizmo-vartojimas-grizta-bumerangu/#primaryimage",{"@id":47},"2025-05-05T05:43:00+00:00",{"@id":51},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/ateities-architektai-plastiko-pedsakai-nuo-vienkartines-pakuotes-iki-musu-organizmo-vartojimas-grizta-bumerangu/#breadcrumb","lt-LT",[54],{"@type":55,"target":56},"ReadAction",[26],{"@type":58,"inLanguage":52,"@id":47,"url":7,"contentUrl":7,"width":32,"height":33,"caption":59},"ImageObject","Ateities architektai. Plastiko pėdsakai: nuo vienkartinės pakuotės iki mūsų organizmo – vartojimas grįžta bumerangu",{"@type":61,"@id":51,"itemListElement":62},"BreadcrumbList",[63,68],{"@type":64,"position":65,"name":66,"item":67},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":64,"position":69,"name":59},"2",{"@type":71,"@id":45,"url":67,"name":27,"description":13,"publisher":72,"inLanguage":52},"WebSite",{"@id":73},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":75,"@id":73,"name":27,"url":67,"logo":76,"image":81,"sameAs":82},"Organization",{"@type":58,"inLanguage":52,"@id":77,"url":78,"contentUrl":78,"width":79,"height":80,"caption":27},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":77},[28],[84,87,90],{"url":85,"text":66,"id":86},"/",6,{"url":88,"text":89},"/naujienos/","Naujienos",{"url":91,"text":59,"id":14},"/naujiena/ateities-architektai-plastiko-pedsakai-nuo-vienkartines-pakuotes-iki-musu-organizmo-vartojimas-grizta-bumerangu/",[93],{"url":26,"code":94,"locale":94,"default":4},"lt","2025-05-05","\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Problemos ištakos slypi mūsų įpročiuose\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Doc. dr. V. Varžinskas pabrėžia, kad taršos problemą kelia ne pati medžiaga, o tai, kaip mes ją naudojame: „Europos plastiko gamintojų asociacijos duomenimis, virš 40% viso plastiko, kuris yra pagaminamas pasaulyje, yra sunaudojama pakuotėms gaminti, kurių daugelis yra vienkartinės ir kombinuotos – tai reiškia – neperdirbamos“. Doc. dr. V. Varžinsko teigimu, išsprendus pakuočių klausimą, išspręstume didžiąją dalį taršos plastikais problemos.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ grupės vadovė Teresė Škutaitė pritaria, jog pakuočių perdirbimas Lietuvoje vis dar kelia iššūkių: „2023 m. duomenimis, per metus išmetėme daugiau nei 85 000 tonų plastikinių vienkartinių pakuočių, o jų perdirbimas siekė kiek daugiau nei 55%. Tuo tarpu kombinuotų pakuočių susidarė virš 9 000 tonų, bet jų perdirbimo procentas siekė vos 25%“, – sako T. Škutaitė. Tai reiškia, kad dar yra kur pasitempti.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Vis dėlto doc. dr. V. Varžinsko nuomone, vien tik į perdirbimą orientuotas atliekų tvarkymas problemos neišspręs: „Pakuotės yra mūsų vartojimo pasekmė. Mes sugeneruojame atliekas, kalnus jų, o tada susiėmę už galvos galvojame, ką daryti.  Jeigu nesugeneruotume tiek perteklinių atliekų, mums nereiktų investuoti milijonų eurų į atliekų tvarkymą“, – atkreipia dėmesį mokslininkas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Dalis pakuočių – neperdirbamos – kas neša atsakomybę?\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Mokslininkai pastebi, kad dauguma vienkartinių lanksčių pakuočių šiandien yra kombinuotos sudėties, taigi jų neįmanoma perdirbti. Doc. dr. V. Varžinskas šioje situacijoje siūlo stiprinti atsakomybes ir stebėseną: „Visi išleidžiantys į rinką netinkamas perdirbti pakuotes privalo sąžiningai mokėti tiek, kiek tarši pakuotė daro žalos. Taip pat turime kontroliuoti rinką, nes tai, kas gamintojų ar importuotojų deklaruojama (ir už ką sumokama), ir tai, ką realiai randame atliekose – yra dvi skirtingos „istorijos“.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Žinoma, pasirinkimą turi ir vartotojai: galime rinktis, ar pirksime tvariai įpakuotą prekę, taip pat, ar teisingai išrūšiuosime atliekas. Tačiau, pasak mokslininko, problemą reikėtų spręsti dar ankstesnėje grandyje: „Kiekvienas, gaminantis ir išleidžiantis produktą į rinką, privalo atsakyti už to produkto pakuotę. Jeigu gamintojas mokėtų daugiau už neperdirbamos kombinuotos pakuotės sutvarkymą, rinka natūraliai susireguliuotų: pakuoti į taršią pakuotę būtų paprasčiausiai per brangu“, – aiškina V. Varžinskas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Jo teigimu, nelogiška ir tai, kad šiuo metu gamintojas atsiskaito ne už pakuotės sukeltą taršą, o tik už jos atliekų sutvarkymą. Tai reiškia, kad jei pakuotė nėra perdirbama, ji patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą, o už jos sutvarkymą vartotojas sumoka dar kartą – per atliekų išvežimo mokestį. Taip už tos pačios pakuotės tvarkymą tenka sumokėti du kartus.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Plastiko pėdsakas – mikroplastikas net motinos piene\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Žmogaus sukeltos taršos poveikis atsiliepia ne tik aplinkai, bet it mums patiems – į gamtą patekęs plastikas palieka sunkiai valdomą pėdsaką ir jau yra randamas net mūsų pačių kūnuose.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Mikroplastikas – tai mažytės plastiko dalelės, susiformuojančios plastiko gaminiams yrant. Šiandien mokslininkai jo aptinka praktiškai visur: ne tik vandenynuose ar dirvožemyje, bet ir žmogaus organizme: plaučiuose, širdyje, netgi motinos piene.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Laidos pašnekovai pažymi, kad nors apie mikroplastiką plačiau pradėta kalbėti ne taip seniai, tai nėra nauja mokslinių tyrimų sritis. Mikroplastikas greičiausiai egzistavo ir anksčiau, tačiau tik su pažangesniais tyrimų metodais tapo įmanoma jį identifikuoti.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro tyrėja, doc. dr. Erika Adomavičiūtė pabrėžia, kad mikroplastiko šaltiniai yra įvairūs: tai ne tik plastikiniai buteliai, kaip dažnai įsivaizduojame, bet ir dažai, sintetiniai drabužiai ir kt. „Turbūt mes nei vienas nepagalvojame, kad skalbdami savo sintetinius drabužius, kiekvieno skalbimo metu, į aplinką išskiriame tam tikrą dalį mikroplastiko. Nustatyta, kad būtent iš sintetinių tekstilės gaminių visame pasaulyje į gamtą, vandenynus patenka apie 40 000 tonų mikroplastiko per metus“, – sako doc. dr. E. Adomavičiūtė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Pasak jos, mikroplastikas iš tekstilės gaminių intensyviausiai išsiskiria per vidutiniškai pirmuosius 10 skalbimų Todėl vienas iš sprendimų galėtų būti – intensyvesnis pirminis skalbimas gamintojo gamybos linijoje, naudojant mikroplastiko filtrus. Taip pat filtrai galėtų būti montuojami ir mūsų buitinėse skalbyklėse, kad mikroplastikas nepatektų į nuotėkas ir aplinką.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Jau padarytą žalą ištaisyti sunku, tačiau, pasak pašnekovų, svarbu galvoti ir apie tai, ką ateityje darysime kitaip, kad mažintume mikroplastiko išskyrimą, bei jo poveikį aplinkai.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Mokslininkai rūpinasi tiek šiandienos, tiek ateities verslo problemomis\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Mokslininkų vaidmuo neapsiriboja vien laboratorijomis – kaip sako doc. dr. V. Varžinskas, pareigos yra dvejopos: „Pirmiausia – padėti verslui, pramonei išspręsti šiandienines problemas ir modifikuoti sprendimus, kurie yra taikomi dabar. Tačiau taip pat turime galvoti ir apie tolimąją ateitį – dirbti su medžiagomis, kurios bus reikalingos ateityje“, – pasakoja mokslininkas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centre, kuriam vadovauja doc. dr. V. Varžinskas, intensyviai vystomi biologinės kilmės ir bioskaidūs polimerai, taip pat ieškoma būdų panaudoti vietines agro-atliekas. „Didžioji dalis vienkartinių pakuočių, dėl spragų atliekų tvarkymo procese, gyvenimą vis tiek pabaigia kažkur aplinkoje. Taigi mes kuriame polimerus iš biologinės kilmės medžiagų – tai augalinės ar gyvulinės kilmės baltymai, taip pat ir atliekos. Iš tokių medžiagų pagaminta pakuotė, papuolusi į aplinką, suirs nebe per 450 metų, o per 180 dienų. Tai drastiškas skirtumas“, – aiškina doc. dr. V. Varžinskas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Anot jo, medžiagos tvirtumas dėl to visai nenukenčia: „Įvairius grūdų lukštus maišome su bioskaidžiais polimerais ir gauname tvirtą medžiagą, kuri savo savybėmis nenusileidžia, o kartais ir pralenkia tradicinius plastikus“, – tikina doc. dr. V. Varžinskas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Pasak mokslininko, tokie sprendimai ne tik padeda mažinti taršą, bet ir mažina priklausomybę nuo importuojamų žaliavų. „Šios medžiagos gaminamos iš vietinių atliekų, mums nebereikia jų transportuoti, taigi nelieka jokios ilgalaikės taršos. Mes investuojame į tai, kad galėtume netolimoje ateityje savo gamintojams pasiūlyti medžiagas, kurias jie iškart galės pritaikyti“, – pabrėžia doc. dr. Varžinskas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Elektrinis verpimas: inovatyvus kelias į tvarias medžiagas\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Ieškant tvarių ir pažangių sprendimų, svarbios ne tik pačios medžiagos, bet ir inovatyvūs jų gamybos būdai. Viena tokių pažangių technologijų – elektrinis verpimas.  „Elektrinio verpimo būdu mes suformuojame neaustinę medžiagą, kuri vizualiai atrodo kaip popieriaus lapas. Tačiau pasižiūrėję į tą medžiagą pro skenuojantį elektroninį mikroskopą matysime, kad ji sudaryta iš labai plonų nano ir mikro gijų“, – pasakoja doc. dr. Erika Adomavičiūtė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Pasak mokslininkės, ši porėta medžiaga gali būti naudojama labai plačiai, pavyzdžiui, medicinoje – tinka tvarsliavai, žaizdų gydymui, bei karkasų gamybai, ant kurių auginamos ląstelės. Tokie karkasai atstoja natūralią aplinką, kurią ląstelės „atpažįsta“ ir geba joje augti.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Elektrinis verpimas atveria ir dar daugiau galimybių: „Tokiu būdu labai lengva įterpti bioaktyvias medžiagas – jeigu reikia antibakterinių savybių, galime įterpti, pavyzdžiui, eterinius aliejus“, – pasakoja doc. dr. Erika Adomavičiūtė. Pasak jos, užsienyje ši technologija jau taikoma praktiškai – galima įsigyti elektrinio verpimo būdu pagamintų veido kaukių ar medicininių pleistrų.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Ši technologija vis plačiau taikoma ir pakuočių kūrime. „Didžiulis elektrinio verpimo privalumas yra tas, kad mes galime naudoti įvairių rūšių polimerus. Nuo sintetinių polimerų iki visiškai bioskaidžių ir mums draugiškų. Taigi pasirinkdami atitinkamus polimerus, galime išgauti tokias medžiagos funkcines savybes, kokių norime“, – sako doc. dr. E. Adomavičiūtė. Šiuo metu vykdomi moksliniai tyrimai, siekiant elektrinio verpimo būdu sukurti pakuotes, kurios padėtų ilgiau išsaugoti šviežius maisto produktus, tokius kaip vaisiai ar mėsa.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Kuriamas centras, kuriame bus vykdomi inovatyvūs tyrimai\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Pašnekovai sutinka, kad tvarumo iššūkiams spręsti būtinas visų grandžių įsitraukimas – nuo gamintojų ir vartotojų iki valstybės institucijų ir mokslininkų. „Tai yra mūsų visų bendri klausimai. Reikalingos tiek tvarios gamybos inovacijos, tiek pokyčiai vartojime, tiek ir valstybės intervencija“, – sako T. Škutaitė.  Pasak jos, būtent todėl Inovacijų agentūra investuoja į iniciatyvas, kurios apjungia skirtingas šalis ir siekia ilgalaikio poveikio.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">„Misijų projektas yra, drįsčiau sakyti, vienas sėkmingiausių pavyzdžių. „Sumanios ir klimatui neutralios Lietuvos“ misija apjungia net 9 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus, kuriuose mokslo ir verslo atstovai kartu kuria sprendimus tvarumui“, – pasakoja T. Škutaitė. Pasak jos, vienas svarbiausių šio projekto rezultatų – Klimatui neutralių ir išmaniųjų medžiagų kompetencijų centro steigimas, kuris taps platforma tolimesniems tyrimams ir inovacijoms.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Kaip pažymi doc. dr. V. Varžinskas, centre bus kuriama išskirtinai pažangi infrastruktūra, naudojama inovatyvi įranga, kurios analogų būtų sunku rasti net kitose šalyse. Kompetencijų centras padės verslams tirti pakuotėms naudojamų medžiagų savybes, jų perdirbamumą ir tvarumą. „Turėsime laboratorijas, kuriose galėsime testuoti plastikus, polimerus, tirti jų savybes, teikti rekomendacijas gamintojams, koks pasirinkimas būtų tvaresnis“, – pasakoja dr. V. Varžinskas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Centre taip pat bus atliekami ir sudėtingi naujai kuriamų medžiagų savybių nustatymo  tyrimai, naudojamos pažangiausios 3D technologijos. „Perkame specifinius 3D spausdintuvus, kad dirbtumėme su rytojaus technologijomis, su rytojaus medžiagomis ir šiandieną rengtume atsakymus rytojaus pramonei“, – džiaugiasi dr. V. Varžinskas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Visą Inovacijų agentūros tinklalaidę „Ateities architektai“ žiūrėkite \u003Ca style=\"color: #467886;text-decoration: underline\" href=\"https://www.youtube.com/watch?v=Y4Y4FZrKrvQ&t=542s\">Inovacijų agentūros „YouTube“ paskyroje.\u003C/a> Ją taip pat galite rasti ir \u003Ca style=\"color: #467886;text-decoration: underline\" href=\"https://open.spotify.com/episode/04e1lm6sUPOh5eozpJAoff\">„Spotify“\u003C/a>.\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cem> „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimą“ inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o jų įgyvendinimą koordinuoja Inovacijų agentūra. \u003C/em>\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cem>Projektui skirtas 88,34 mln. eurų finansavimas: 76,69 mln. eurų – iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir 11,65 mln. eurų – iš Lietuvos Respublikos biudžeto. \u003C/em>\u003C/p>\n\u003Cp> \u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cimg decoding=\"async\" src=\"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/05/misiju-organizatoriu-ir-dalyviu-logotipai.png\" />\u003C/p>\n","Apsižvalgę aplink, tikriausiai sunkiai rastume daiktą, kuris pagamintas visai nenaudojant plastiko. Kažkada ši lengva, patvari ir pigi medžiaga sukėlė tikrą revoliuciją, pakeisdama brangias, sunkiai gaunamas medžiagas. Tačiau dabar plastikas minimas kaip viena didžiausių ekologinių grėsmių. Kaip tai nutiko?  „Vandenynuose, kur plūduriuoja plastikų salos, mes nematome plaukiančių langų, durų, grindų. Mes daugiausiai matome plastikines pakuotes. Taigi problema yra ne pats  plastikas, o mūsų vartotojiškumas ir perteklinis vienkartinio plastiko naudojimas”, – Inovacijų agentūros tinklalaidėje „Ateities architektai” sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas, doc. dr. Visvaldas Varžinskas.",[99,111,124,133],{"image":100,"title":103,"url":104,"id":105,"text":106,"temos":107},{"src":101,"is_svg":8,"ratio":102,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/20240923-2435333-e1780035776125-1024x618.jpg",0.603515625,"Vasarą dirbkite kitaip – „Spiečiai“ kviečia išbandyti darbostogas regionuose","/naujiena/vasara-dirbkite-kitaip-spieciai-kviecia-isbandyti-darbostogas-regionuose/",11298,"Inovacijų agentūra pradeda tradicinę akciją „Vasara „Spiečiuje“, kurios metu iki pat rudens kvies nemokamai naudotis aktyvaus verslo erdvėmis – „Spiečiais“ – ir taip išnaudoti nuotolinio darbo suteikiamą laisvę. Šiemet darbostogauti raginama šūkiu „Dirbk ten, kur gera būti“ – tris mėnesius bus atveriama beveik 100 darbo vietų 13-oje „Spiečių“.  ",[108],{"id":109,"name":110},451,"Tinklaveika",{"image":112,"title":115,"url":116,"id":117,"text":118,"temos":119},{"src":113,"is_svg":8,"ratio":114,"alt":115,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/04/vilnius-space-days-2025.jpg",0.6669921875,"„Vilnius Space Days 2026“: nuo palydovinio ryšio iki krizių valdymo – kaip kosmosas veikia visuomenės saugumą","/naujiena/vilnius-space-days-2026-nuo-palydovinio-rysio-iki-kriziu-valdymo-kaip-kosmosas-veikia-visuomenes-sauguma/",4953,"Kosmoso technologijos vis dažniau atsiduria ne tik inovacijų, bet ir saugumo politikos centre. Tęsiantis karui Ukrainoje, daugėjant palydovų signalų trikdžių Baltijos regione ir augant priklausomybei nuo kritinių technologijų, gegužės 6 dieną Vilniuje vyksianti Inovacijų agentūros organizuojama konferencija „Vilnius Space Days 2026“ kvies diskutuoti apie kosmoso vaidmenį stiprinant Europos atsparumą minėtų grėsmių kontekste. Šių metų renginio tema – „Space for European Security and the Baltic Sea Region“, o garbės viešnia tapo Lenkija.",[120,123],{"id":121,"name":122},452,"Inovacijos",{"id":109,"name":110},{"image":125,"title":127,"url":128,"id":129,"text":130,"temos":131},{"src":126,"is_svg":8,"ratio":9,"alt":127,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/11/ateities-lietuvos-saugumas-preview.png","Kaip gyvensime 2050-aisiais? Naujoje tinklalaidėje su Paul de Miko – žvilgsnis į ateities Lietuvą","/naujiena/kaip-gyvensime-2050-aisiais-naujoje-tinklalaideje-su-paul-de-miko-zvilgsnis-i-ateities-lietuva/",3726,"Inovacijų agentūra kartu su turinio kūrėju Paul de Miko pradeda naują tinklalaidės „Ateities architektai: Lietuvos ateitis suprantamai, visiems“ sezoną. Kiekviename epizode dalyviai iš skirtingų sričių projektuos Lietuvos ateitį: kokia bus gynybos sistema, kaip atrodys miestai ir regionai, kokias galimybes dabartinės technologijos atvers sveikatos sektoriuje ir net kokį maistą valgysime 2050-aisiais. Aštuonių laidų cikle savo istorijomis dalinsis inovacijas kuriantys verslai, o ekspertai padės suprasti, ko reikia, kad šalis artimiausioje ateityje padarytų proveržį aukštųjų technologijų srityje.",[132],{"id":109,"name":110},{"image":134,"title":136,"url":137,"id":138,"text":13,"temos":139},{"src":135,"is_svg":8,"ratio":114,"alt":136,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/10/indre-balciunaite.jpg","Lietuvos verslui atsiveria Kanada: didelė, stabili ir inovacijoms atvira rinka","/naujiena/lietuvos-verslui-atsiveria-kanada-didele-stabili-ir-inovacijoms-atvira-rinka/",5322,[140],{"id":109,"name":110},[142],{"name":143,"url":144},"Pramonė","/naujienos-zyma/pramone_global/",[146],{"id":109,"name":110,"url":147},"/naujienos-tema/tinklaveika/",1780325179409]