[{"data":1,"prerenderedAt":147},["ShallowReactive",2],{"naujienos/biotechnologiju-startuolis-psylink-kuria-priemones-sunkiems-neurologiniams-sutrikimams-gydyti-pasitelkiant-naturalias-grybu-medziagas/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":93,"url":89,"fullUrl":26,"text":94,"excerpt":25,"more":95,"tags":137,"temos":144},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2024/09/laura-korsakova.jpg",false,1.0972222222222223,3024,3318,"Biotechnologijų startuolis „Psylink“ kuria priemones sunkiems neurologiniams sutrikimams gydyti pasitelkiant natūralias grybų medžiagas","",4988,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_description":25,"og_url":26,"og_site_name":27,"article_publisher":28,"article_modified_time":29,"og_image":30,"twitter_card":35,"twitter_misc":36,"schema":38,"breadcrumbs":81,"description":13,"language":90},"Biotechnologijų startuolis „Psylink“ kuria priemones sunkiems neurologiniams sutrikimams gydyti pasitelkiant natūralias grybų medžiagas - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Tūkstantmečius psichodelinės arba enteogeninės medžiagos yra naudojamos įvairių kultūrų, o šiuo metu vyksta jų proveržis psichiatrijos srityje bei skinamas kelias į klinikinį pritaikymą. Daugėja įrodymų, kad psilocibinas – gamtoje aptinkamų grybų veiklioji medžiaga – išties gali būti efektyvus gydant depresiją ir nerimo sutrikimus. Tikslą vystyti naujus junginius, padėsiančius žmonėms, kurie serga sunkiais neurologiniais sutrikimais, kelia Lietuvos startuolis „Psylink“. Įmonė yra viena iš nedaugelio visoje Europoje, siekiančių komercializuoti naujas terapines priemones.","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/biotechnologiju-startuolis-psylink-kuria-priemones-sunkiems-neurologiniams-sutrikimams-gydyti-pasitelkiant-naturalias-grybu-medziagas/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-05-28T07:37:51+00:00",[31],{"width":32,"height":33,"url":7,"type":34},"3024","3318","image/jpeg","summary_large_image",{"Written by":37},"Virginija Sližauskaitė",{"@context":39,"@graph":40},"https://schema.org",[41,56,58,68,72],{"@type":42,"@id":26,"url":26,"name":16,"isPartOf":43,"primaryImageOfPage":45,"image":47,"thumbnailUrl":7,"datePublished":48,"dateModified":29,"breadcrumb":49,"inLanguage":51,"potentialAction":52},"WebPage",{"@id":44},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":46},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/biotechnologiju-startuolis-psylink-kuria-priemones-sunkiems-neurologiniams-sutrikimams-gydyti-pasitelkiant-naturalias-grybu-medziagas/#primaryimage",{"@id":46},"2024-09-10T03:02:00+00:00",{"@id":50},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/biotechnologiju-startuolis-psylink-kuria-priemones-sunkiems-neurologiniams-sutrikimams-gydyti-pasitelkiant-naturalias-grybu-medziagas/#breadcrumb","lt-LT",[53],{"@type":54,"target":55},"ReadAction",[26],{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":46,"url":7,"contentUrl":7,"width":32,"height":33,"caption":12},"ImageObject",{"@type":59,"@id":50,"itemListElement":60},"BreadcrumbList",[61,66],{"@type":62,"position":63,"name":64,"item":65},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":62,"position":67,"name":12},"2",{"@type":69,"@id":44,"url":65,"name":27,"description":13,"publisher":70,"inLanguage":51},"WebSite",{"@id":71},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":73,"@id":71,"name":27,"url":65,"logo":74,"image":79,"sameAs":80},"Organization",{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":75,"url":76,"contentUrl":76,"width":77,"height":78,"caption":27},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":75},[28],[82,85,88],{"url":83,"text":64,"id":84},"/",6,{"url":86,"text":87},"/naujienos/","Naujienos",{"url":89,"text":12,"id":14},"/naujiena/biotechnologiju-startuolis-psylink-kuria-priemones-sunkiems-neurologiniams-sutrikimams-gydyti-pasitelkiant-naturalias-grybu-medziagas/",[91],{"url":26,"code":92,"locale":92,"default":4},"lt","2024-09-10","\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:black\">„Matome, kad rinkoje egzistuojantys vaistai nėra tokie terapiškai efektyvūs, kaip norėtųsi – skaičiuojama, kad iki 30-40 proc. depresija sergančių pacientų nereaguoja į tradicinius antidepresantus ir gali per savo ligos eigą pakeisti keletą skirtingų taip ir nesulaukiant jokio atsako. Tad savo veiklą pradėjome su tikslu ir misija vystyti naujus junginius, kurie galėtų pakeisti sunkiomis psichikos ligomis sergančių žmonių ir jų artimųjų gyvenimus – matome labai didelę prasmę savo darbe ir tikime šių junginių potencialu“, – sako  farmacininkė ir viena iš įmonės „Psylink“ įkūrėjų Laura Korsakova. \u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>\u003Cspan style=\"color:black\">Psichodelinių medžiagų renesansas\u003C/span>\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:black\">Psichodelikų, ritualinėje praktikoje žinomų kaip enteogenai, naudojimas gydant depresiją, priklausomybę nuo alkoholio ar kitus psichinės sveikatos sutrikimus nėra naujiena. Praeito amžiaus šeštą-septintą dešimtmečius šios medžiagos buvo plačiai naudojamos ir tyrinėjamos JAV mokslininkų bei gydytojų. Deja, viskas pasikeitė aštuntojo dešimtmečio pradžioje, kuomet tuometinis JAV prezidentas Richardas Nixonas paskelbė karą narkotikams, jiems priskirdamas ir tuomet plačiau suprastas psichodelines medžiagas. Toliau jų naudojimas buvo uždraustas, kartu buvo sustabdyti ir geriau šias medžiagas perprasti galėję padėti moksliniai tyrimai.\u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:black\">Šiandien mokslininkų ir gydytojų bendruomenė stebi psichodelikų renesansą – po ilgos pertraukos mokslo tikslais ir vėl legaliai imtos tyrinėti sąmonę veikiančios medžiagos, randasi vis daugiau įrodymų, kad naturaliai gamtoje randami grybo alkaloidai, adaptuoti laboratorijoje, taikomi kartu su kitomis terapijos formomis, gali būti efektyvūs gydant depresiją ir nerimo sutrikimus.\u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:black\">„Kai kuriose šalyse situacija šiltėja ir po truputį dekriminalizuojamas šių junginių naudojimas medicininiais tikslais. Štai Australija tapo pirmąja šalimi, kuri praėjusių metų liepą suteikė galimybę pacientams su psichiatro paskirtu receptu šiuos junginius naudoti gydymo tikslais. Tai lėmė nuolatos atliekamų klinikinių tyrimų duomenys. Jie rodo, kad daugiau nei 40 metų demonizuotos ir griežtai draustos psichodelinės medžiagos, kuomet naudojamos atsakingai ir su specialisto priežiūra, vis dėlto nėra tokios toksiškos ir žalingos žmogui. Negana to, jos gali sukelti teigiamą terapinį efektą\u003C/span>“\u003Cspan style=\"color:black\">, – sako mokslininkė. \u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:black\">Ji priduria, kad tyrimai atveria galimybę perprasti žmogaus psichiką ir susijusius molekulinius mechanizmus plačiau nei mokslas žinojo iki šiol. Taip pat jais siekiama išsiaiškinti, kuriai kategorijai pacientų šios medžiagos nėra tinkamos. Farmacininkė tuo pačiu pabrėžia, kad šios medžiagos nėra panacėja ir neatsakinga savigyda gali būti žalinga. \u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>\u003Cspan style=\"color:black\">Planuose – nauji junginiai ir našesnis metodas\u003C/span>\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:black\">Tyrimus pradėjusi nuo aktyvių grybo alkaloidų, tokių kaip psilocibinas, šiuo metu „Psylink“ dėmesį telkia į visiškai naujas ir unikalias molekules su optimizuotu veikimo mechanizmu. Įmonė idėjų semiasi iš gamtos, nes šios ir panašios medžiagos randamos visame pasaulyje ir ne tik grybuose, bet ir augaluose bei gyvūnuose. Šios medžiagos perkeliamos į laboratoriją, adaptuojamos ir tuomet siekiama sukurti biofarmacinį preparatą, kuris pasiektų pacientą klinikoje. \u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:black\">„Rinkoje egzistuojančių vaistų gamyboje molekulės yra sintetinamos keliais metodais. Tai darant cheminės sintezės būdu, kuomet yra sukuriamas mažamolekulinis junginys \u003Cem>(angl. small molecule)\u003C/em> arba, jei tai yra junginys, natūraliai aptinkamas gamtoje, pavyzdžiui, grybuose, jį galima išgauti iš pačios grybo žaliavos. Tačiau mums šie metodai pasirodė neefektyvūs, todėl sukūrėme našesnę alternatyvą – biosintezę. Jos metu modifikuojame mikroorganizmus, pavyzdžiui, mielių ląsteles, biotechnologijos pramonėje dažnai naudojamas įvairių kitų baltyminės kilmės vaistų sintezei. Šis metodas yra pranašesnis, nes gaunamas didesnis kiekis medžiagos, yra ganėtinai tvarus ir ne taip žaloja gamtą“, – dalijasi „Psylink“ įkūrėja.\u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>\u003Cspan style=\"color:black\">Valstybės investicijos ir išvystyta mokslinių tyrimų ekosistema\u003C/span>\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:black\">L. Korsakova džiaugiasi išvystyta Lietuvos mokslinių tyrimų ekosistema, sudarančia palankias sąlygas vykdyti su startuolio veikla susijusius mokslinius tyrimus, ir joje besiburiančia mokslininkų bei biotechnologų bendruomene.\u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:black\">Vis tik ekspertė neslepia, kad norint ir toliau vykdyti mokslinę veiklą ir išleisti naują vaistą, reikalingos didelės investicijos. Kol kas bendrovė veiklą vykdo investuotojų pinigais, džiaugiasi ir valstybės parama – „Psylink“ buvo sulaukusi 100 tūkst. Eur finansavimo iš Inovacijų agentūros administruojamo krepšelio. Ši dotacija padėjo papildyti laboratoriją reikiama įranga bei įdarbinti daugiau tyrėjų, prisidėjusių prie minėto biosintezės metodo kūrimo. \u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:black\">„Vaistų vystymo kelias labai ilgas ir vien tam, kad produktas patektų į rinką, reikia ne vienerių metų. Tačiau biofarmacijos industrijai pats procesas yra suvokiamas, įvykių laiko juosta yra žinoma, todėl sveikatos technologijų fondai, suprasdami, kad įmonės sėkmės atveju grąža gali būti šimteriopa, investuoja į tokius startuolius kaip mes. Džiaugiamės santykiu ir su Inovacijų agentūra, kuri yra jaunatviška, aktyvi organizacija, skatinanti inovacijų vystymąsi Lietuvoje“, – dalijasi L. Korsakova.\u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:black\">Inovacijų agentūros „BioTech Lab“ skyriaus vadovė Jekaterina Kalinienė teigia, jog startuolio „Psylink“ atliekami moksliniai tyrimai gali tapti ne tik realia sveikatos priežiūros dalimi, bet taip pat kurti naujas verslo sritis, pritraukti investicijas bei padėti Lietuvai konkuruoti tarptautinėje arenoje.  \u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:black\">„Mūsų šalis yra bene vienintelė Europos Sąjungos narė, kurioje gyvybės mokslų sektorius beveik dešimtmetį auga dviženkliais skaičiais, o pernai jis išaugo 33 proc. – daugiausiai Europoje. Šiemet paskelbtas „StartupBlink“ pasaulinis startuolių ekosistemos indeksas jau dabar parodė, kad Vilnius yra antras geriausias miestas Europos Sąjungoje medicininių technologijų srityje, o Kaunas šiame sektoriuje užėmė trečią vietą. Didelį progresą matome ir mes, pavyzdžiui, pernai vien Inovacijų agentūros skelbto ES finansavimo kvietimo „InoStartas“ rezultatuose buvo matomas akivaizdus augimas, kai pateiktų medicinos technologijų startuolių projektų skaičius gerokai padidėjo“, – įžvalgomis dalinasi J. Kalinienė. \u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:black\">Siekiant didinti Lietuvos įmonių žinomumą, verslams padėti užmegzti tarptautines partnerystes, kas dvejus metus Inovacijų agentūra organizuoja tarptautinį renginį „Life Sciences Baltics“: „Renginyje suburiame dalyvius iš daugiau nei 40 pasaulio šalių, didelį dėmesį skiriame dalyvių tinklaveikai, o tai atveria tarptautines verslo perspektyvas tokiems unikaliems mūsų startuoliams kaip „Psylink“, – sako ekspertė.  \u003C/span>\u003C/p>\n",[96,108,118,128],{"image":97,"title":101,"url":102,"id":103,"text":13,"temos":104},{"src":98,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":100,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/08/romanas-zontovicius-2.jpg",0.6669921875,"Romano ekspertinis","DI tampa konkurencingumo infrastruktūra: ką 2026 m. „AI Index“ reiškia Lietuvai","/naujiena/di-tampa-konkurencingumo-infrastruktura-ka-2026-m-ai-index-reiskia-lietuvai/",12421,[105],{"id":106,"name":107},452,"Inovacijos",{"image":109,"title":112,"url":113,"id":114,"text":115,"temos":116},{"src":110,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":111,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/dbox-2.jpg","DBOX","Lietuviškos dronų sistemos padės didinti Europos gynybos ekosistemos efektyvumą","/naujiena/lietuviskos-dronu-sistemos-pades-didinti-europos-gynybos-ekosistemos-efektyvuma/",12426,"Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.",[117],{"id":106,"name":107},{"image":119,"title":122,"url":123,"id":124,"text":125,"temos":126},{"src":120,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":121,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/karolina-urbonaite.jpg","Karolina Urbonaitė","„StartupBlink 2026“ pasauliniame reitinge – rekordinis Vilniaus pakilimas","/naujiena/startupblink-2026-pasauliniame-reitinge-rekordinis-vilniaus-pakilimas/",12424,"Globalias inovacijų tendencijas ir startuolių ekosistemas analizuojantis „StartupBlink 2026“ reitingas rodo, kad Vilnius toliau gerina savo pozicijas pagal startuolių ekosistemos palankumą – sostinė iš 69 vietos pakilo į 66-ąją. Pasauliniame reitinge Lietuva tarp vertinamų šalių šiemet užima 22 vietą.",[127],{"id":106,"name":107},{"image":129,"title":131,"url":132,"id":133,"text":134,"temos":135},{"src":130,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/misijos.jpg","Inovacijų misijos žymi naują etapą – mokslo ir verslo sprendimai ne tik stiprins ekonomiką, bet ir kurs vertę kiekvienam žmogui","/naujiena/inovaciju-misijos-zymi-nauja-etapa-mokslo-ir-verslo-sprendimai-ne-tik-stiprins-ekonomika-bet-ir-kurs-verte-kiekvienam-zmogui/",12440,"Lietuvoje į baigiamąjį etapą žengia ambicingas projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“, kuris per trejus metus iš esmės pakeitė šalies inovacijų kryptį. Inovacijų agentūros koordinuojamos programos, kurioms skirta daugiau nei 88 mln. eurų, suvienijo mokslo ir verslo lyderius bendram tikslui – kurti realius sprendimus svarbiausiems visuomenės iššūkiams: nuo pažangesnio gydymo ir kibernetinio saugumo iki klimato neutralumo. Projekto metu įkurti kompetencijų centrai taps naujais traukos taškais talentams, tyrimams ir aukštos pridėtinės vertės verslams.",[136],{"id":106,"name":107},[138,141],{"name":139,"url":140},"Kliento sėkmė","/naujienos-zyma/kliento-sekme/",{"name":142,"url":143},"Gyvybės mokslai","/naujienos-zyma/gyvybes-mokslai/",[145],{"id":106,"name":107,"url":146},"/naujienos-tema/inovacijos/",1780325183525]