[{"data":1,"prerenderedAt":191},["ShallowReactive",2],{"naujienos/gyvybes-mokslu-sprendimai-maisto-pramoneje-startuolio-ir-dideles-imones-partneryste-prasidejo-nuo-gamybos-likuciu/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":13,"seo":14,"title":68,"date":94,"url":90,"fullUrl":25,"text":95,"excerpt":24,"blocks2":96,"more":137,"tags":181,"temos":188},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":12},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/06/biohifas-lsb-3.jpg",false,0.66650390625,2048,1365,"",15617,{"title":15,"robots":16,"og_locale":22,"og_type":23,"og_title":15,"og_description":24,"og_url":25,"og_site_name":26,"article_publisher":27,"article_modified_time":28,"og_image":29,"twitter_card":34,"twitter_misc":35,"schema":38,"breadcrumbs":82,"description":12,"language":91},"Gyvybės mokslų sprendimai maisto pramonėje: startuolio ir didelės įmonės partnerystė prasidėjo nuo gamybos likučių - Inovacijų agentūra",{"index":17,"follow":18,"max-snippet":19,"max-image-preview":20,"max-video-preview":21},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Tai, kas maisto pramonėje dažnai laikoma gamybos likučiais, biotechnologijų įmonėms gali tapti vertinga žaliava naujiems produktams. Tokią galimybę šiandien nagrinėja grybienos fermentacijos technologiją kuriantis startuolis „Biohifas“ ir viena didžiausių Lietuvos maisto pramonės įmonių „Mantinga“, ieškantys būdų antrines žaliavas paversti didesnės pridėtinės vertės ingredientais. Nors abiejų įmonių technologijų specialistai ryšį palaikė dar anksčiau, tampresnį bendradarbiavimą paskatino ir Inovacijų agentūros organizuojamas gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics“.","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/gyvybes-mokslu-sprendimai-maisto-pramoneje-startuolio-ir-dideles-imones-partneryste-prasidejo-nuo-gamybos-likuciu/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-06-19T07:20:48+00:00",[30],{"width":31,"height":32,"url":7,"type":33},"2048","1365","image/jpeg","summary_large_image",{"Est. reading time":36,"Written by":37},"1 minutė","Agnė Rudytė",{"@context":39,"@graph":40},"https://schema.org",[41,56,58,69,73],{"@type":42,"@id":25,"url":25,"name":15,"isPartOf":43,"primaryImageOfPage":45,"image":47,"thumbnailUrl":7,"datePublished":48,"dateModified":28,"breadcrumb":49,"inLanguage":51,"potentialAction":52},"WebPage",{"@id":44},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":46},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/gyvybes-mokslu-sprendimai-maisto-pramoneje-startuolio-ir-dideles-imones-partneryste-prasidejo-nuo-gamybos-likuciu/#primaryimage",{"@id":46},"2026-06-19T05:14:07+00:00",{"@id":50},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/gyvybes-mokslu-sprendimai-maisto-pramoneje-startuolio-ir-dideles-imones-partneryste-prasidejo-nuo-gamybos-likuciu/#breadcrumb","lt-LT",[53],{"@type":54,"target":55},"ReadAction",[25],{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":46,"url":7,"contentUrl":7,"width":31,"height":32},"ImageObject",{"@type":59,"@id":50,"itemListElement":60},"BreadcrumbList",[61,66],{"@type":62,"position":63,"name":64,"item":65},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":62,"position":67,"name":68,"item":25},"2","Gyvybės mokslų sprendimai maisto pramonėje: startuolio ir didelės įmonės partnerystė prasidėjo nuo gamybos likučių",{"@type":70,"@id":44,"url":65,"name":26,"description":12,"publisher":71,"inLanguage":51},"WebSite",{"@id":72},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":74,"@id":72,"name":26,"url":65,"logo":75,"image":80,"sameAs":81},"Organization",{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":76,"url":77,"contentUrl":77,"width":78,"height":79,"caption":26},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":76},[27],[83,86,89],{"url":84,"text":64,"id":85},"/",6,{"url":87,"text":88},"/naujienos/","Naujienos",{"url":90,"text":68,"id":13},"/naujiena/gyvybes-mokslu-sprendimai-maisto-pramoneje-startuolio-ir-dideles-imones-partneryste-prasidejo-nuo-gamybos-likuciu/",[92],{"url":25,"code":93,"locale":93,"default":4},"lt","2026-06-19","\u003Cp>Praėjusiais metais „Life Sciences Baltics“ Vilniuje subūrė daugiau nei 1000 dalyvių iš 33 šalių – nuo mokslininkų ir startuolių iki tarptautinių įmonių, investuotojų bei sprendimų priėmėjų. Pasak Inovacijų agentūros „Biotech Lab“ vadovės Jekaterinos Kalinienės, tokių renginių vertė matuojama ne dalyvių ar pranešėjų skaičiumi, o tuo, ar po jų tęsiasi pokalbiai, atsiranda pilotinių projektų, naujų partnerysčių ir realių technologijų pritaikymo krypčių.\u003C/p>\n\u003Cp>„Gyvybės mokslų sektoriui šiandien svarbu ne tik kurti pažangias technologijas, bet ir rasti kelią, kaip jas pritaikyti realiose vertės grandinėse. Startuolis gali atsinešti technologinį lankstumą, greitį ir gebėjimą eksperimentuoti, o didelė pramonės įmonė – žaliavas, gamybos kontekstą, kokybės reikalavimų supratimą ir rinkos matymą. Kai šios pusės susitinka dėl konkrečios problemos, kaip „Biohifo“ ir „Mantingos“ atveju, inovacija turi gerokai daugiau galimybių virsti praktiškai pritaikomu sprendimu“, – sako J. Kalinienė.\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cstrong>Ryšys prasidėjo nuo mokslo\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp>„Biohifo“ ir „Mantingos“ keliai susikirto dar anksčiau – startuolio bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Simas Borkertas bei „Mantingos“ inovacijų technologas Mantvydas Riškus buvo pažįstami dar nuo studijų Kauno technologijos universitete laikų. Bendradarbiavimo pagrindas atsirado tada, kai „Biohifas“, ieškodamas naujų žaliavų ir partnerių, atkreipė dėmesį į „Mantingos“ gamyboje susidarančius duonos ir kepinių likučius.\u003C/p>\n\u003Cp>„Šiandien maisto pramonėje susidaro didžiuliai kiekiai šalutinių srautų, kurie dažnai panaudojami žemos pridėtinės vertės tikslams arba tampa atliekomis. Tuo pačiu auga poreikis tvariems baltymų šaltiniams. Mūsų technologija sprendžia abi problemas vienu metu“, – pasakoja „Biohifo“ vadovas Tomas Byčkovas.\u003C/p>\n\u003Cp>„Biohifo“ kuriamos technologijos esmė – grybienos fermentacija, kai grybiena auga ant augalinių žaliavų ir fermentacijos metu jas transformuoja. Taip iš žaliavų, kurios kitu atveju galėtų būti panaudotos žemesnės vertės tikslams, galima kurti baltyminius ingredientus, skaidulomis praturtintus produktus ar funkcinius maisto komponentus.\u003C/p>\n\u003Cp>„Duonos ar kepinių trupiniai yra itin įdomi žaliava, nes juose gausu angliavandenių ir kitų maistinių medžiagų, reikalingų grybienos augimui. Tai reiškia, kad jie gali tapti puikia terpe fermentacijai. Mums ypač įdomi galimybė sugrąžinti šias žaliavas atgal į maisto grandinę, sukuriant tikrą žiedinės ekonomikos pavyzdį“, – sako T. Byčkovas.\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cimg loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-full wp-image-15618\" src=\"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/06/biohifas-lsb-2.jpg\" alt=\"\" width=\"2048\" height=\"1365\" />  \u003Cstrong>Gamybai reikia sprendimo, technologijai realios aplinkos\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp>„Mantinga“ dalį antrinių žaliavų grąžina į gamybą, tačiau jų susidaro daugiau, nei galima racionaliai panaudoti esamais būdais. Todėl bendrovė ieško sprendimų, kaip dar kokybiškai panaudoti turimas žaliavas.\u003C/p>\n\u003Cp>„Bendradarbiavimo su „Biohifu“ idėja kilo ieškant būdų, kaip galėtume dar kitaip panaudoti gamybos procese susidarančias maisto atliekas – konkrečiai trupinius. „Biohifo“ kompetencija grybienos fermentacijos srityje leido į šias antrines gamybos žaliavas pažvelgti kaip į potencialų substratą naujai, aukštesnės pridėtinės vertės maisto žaliavai“, – sako „Mantingos” inovacijų technologas Mantvydas Riškus.\u003C/p>\n\u003Cp>Pasak M. Riškaus, bendradarbiavimas su startuoliais verslui tampa prasmingas tada, kai padeda spręsti konkretų gamybos, produkto ar technologinį klausimą. „Mantingai“ ypač aktualūs sprendimai, kuriuos galima pritaikyti maisto pramonėje – nuo inovatyvių ingredientų ir produktų kokybės gerinimo iki gamybos efektyvumo ar tvaresnio antrinių žaliavų panaudojimo.\u003C/p>\n\u003Cp>„Laboratorijoje galima įrodyti, kad technologija veikia, tačiau tik realioje gamybinėje aplinkoje galima suprasti, ar ji bus pritaikoma komerciškai. Pramoninės žaliavos dažnai skiriasi savo sudėtimi, kokybe ar sezoniškumu, todėl labai svarbu išbandyti procesą realiomis sąlygomis. Bendradarbiavimas su tokiomis įmonėmis kaip „Mantinga“ leidžia mums anksti identifikuoti technologinius iššūkius, geriau suprasti rinkos poreikius ir kurti sprendimą, kuris būtų ne tik moksliškai pagrįstas, bet ir ekonomiškai patrauklus pramonei“, – prideda T. Byčkovas.\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cstrong>Nuo bandymo prie komercinio potencialo\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp>Šiuo metu „Biohifo“ ir „Mantingos“ bendradarbiavimas yra technologinio validavimo ir galimų produktinių sprendimų vertinimo etape. Abi pusės siekia suprasti, kokį ingredientą iš antrinių žaliavų galima pagaminti efektyviausiai, kokią vertę jis galėtų sukurti galutiniam produktui, kaip toks procesas galėtų būti integruojamas į esamas gamybos grandines ir kokį komercinį potencialą šie sprendimai galėtų turėti ateityje.\u003C/p>\n\u003Cp>„Matome potencialą pačioje kuriamoje žaliavoje. Tikime, kad fermentacijos būdu sukurta žaliava gali tapti inovatyviu ingredientu, leidžiančiu kurti naujus, tvaresnius ir didesnės pridėtinės vertės maisto produktus. Plėtodami šį bendradarbiavimą prisidedame ir prie startuolio augimo – padedame didinti projekto matomumą, komunikuoti jo potencialą ir sudaryti prielaidas sėkmingai pritraukti investicijas į kuriamos technologijos bei įrangos vystymą“, – teigia M. Riškus.\u003C/p>\n",[97],{"acf_fc_layout":98,"title":99,"rodymo_tipas":102,"items":103},"AcfNaujienosFiltras",{"text":100,"header":101},"Susijusios naujienos","h3","slider",[104,116,128],{"image":105,"title":108,"url":109,"id":110,"text":111,"temos":112},{"src":106,"is_svg":8,"ratio":107,"alt":12,"caption":12},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/06/life-sciences-baltics-2025.jpg",0.6669921875,"Didžiausias Baltijos šalyse gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics“ keliasi į Kauną: dėmesio centre – sveikatos duomenys","/naujiena/didziausias-baltijos-salyse-gyvybes-mokslu-forumas-life-sciences-baltics-keliasi-i-kauna-demesio-centre-sveikatos-duomenys/",14442,"2027 m. Lietuvai bus svarbūs ne tik dėl pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai, bet ir svarbaus įvykio šalies inovacijų sektoriui. Įprastai Vilniuje Inovacijų agentūros organizuotas žymiausias regiono gyvybės mokslų renginys „Life Sciences Baltics“ kitąmet keliasi į Kauną ir gyvybės mokslų bendruomenę kvies susitikti balandžio 27–28 d. Konferencija susitelks į didelį potencialą turinčią kryptį – sveikatos duomenis, pabrėždama kritinę jų svarbą moderniai medicinai ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui. Kartu skelbiama ir bilietų prekybos į konferenciją pradžia – dalyviai jau gali įsigyti bilietus į renginį. ",[113],{"id":114,"name":115},452,"Inovacijos",{"image":117,"title":120,"url":121,"id":122,"text":123,"temos":124},{"src":118,"is_svg":8,"ratio":119,"alt":120,"caption":12},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/06/prof-v-a-bumelis.jpg",0.615234375,"Prof. Vladas Algirdas Bumelis: „Lietuva priklauso pasauliniam gyvybės mokslų elitui“","/naujiena/prof-vladas-algirdas-bumelis-lietuva-priklauso-pasauliniam-gyvybes-mokslu-elitui/",5198,"Lietuvos biotechnologijos jau dabar kuria sprendimus, kurie keičia pasaulio gydymo, diagnostikos ir sveikatos technologijų standartus, o investicijos į šalies sektorių kasmet siekia milijonus. Rugsėjo 17–18 d. Vilniuje jau septintą kartą vyksiantis tarptautinis forumas „Life Sciences Baltics“, organizuojamas Inovacijų agentūros, taps vieta, kur bus sprendžiama, kokių proveržių sieksime ateityje. Apie Lietuvos pasiekimus ir iššūkius kalba vienas iš sektoriaus lyderių – garsus Lietuvos biotechnologijų mokslininkas bei verslininkas, profesorius Vladas Algirdas Bumelis.",[125],{"id":126,"name":127},451,"Tinklaveika",{"image":129,"title":131,"url":132,"id":133,"text":134,"temos":135},{"src":130,"is_svg":8,"ratio":107,"alt":131,"caption":12},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/06/emile-radyte.jpeg","Unikalus lietuvės išradimas PMS simptomams valdyti keičia medicinos požiūrį į moterų sveikatą","/naujiena/unikalus-lietuves-isradimas-pms-simptomams-valdyti-keicia-medicinos-poziuri-i-moteru-sveikata/",5194,"Inovacijos gyvybės moksluose vis dažniau kyla ne tik iš laboratorijų, bet ir iš gyvenimo patirčių. Viena jų – Emilės Radytės sukurta „Nettle“ technologija, padedanti tūkstančiams moterų valdyti menstruacinį skausmą be vaistų. Rugsėjo 17–18 d. tarptautiniame forume „Life Sciences Baltics“ Vilniuje, kurį organizuoja Inovacijų agentūra, ji pasakos, kaip mokslas, empatija ir dizainas gali susijungti į revoliucinę inovaciją.",[136],{"id":114,"name":115},[138,147,157,172],{"image":139,"title":141,"url":142,"id":143,"text":144,"temos":145},{"src":140,"is_svg":8,"ratio":107,"alt":12,"caption":12},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/07/miltech-akademija-2025.jpg","Kviečiame tapti „Miltech akademijos“ rėmėju ir prisidėti prie Lietuvos gynybos inovacijų stiprinimo","/naujiena/kvieciame-tapti-miltech-akademijos-remeju-ir-prisideti-prie-lietuvos-gynybos-inovaciju-stiprinimo/",16744,"„Miltech akademija“ – vienas svarbiausių gynybos ir saugumo ekosistemos renginių, kuris suburia skirtingų sričių profesionalus bendriems tikslams. Čia susitinka verslas, startuoliai, mokslas, investuotojai, Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos atstovai bei kiti sprendimų priėmėjai, kuriantys ateities gynybos technologijas.",[146],{"id":114,"name":115},{"image":148,"title":151,"url":152,"id":153,"text":154,"temos":155},{"src":149,"is_svg":8,"ratio":150,"alt":12,"caption":12},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/07/vilnius-tech-kompetenciju-centras.png",0.529296875,"Lietuvos mokslininkai kuria medžiagas, kurios būtų atsparios sprogimams","/naujiena/lietuvos-mokslininkai-kuria-medziagas-kurios-butu-atsparios-sprogimams/",16730,"Ar įmanoma sukurti medžiagas, kurios sugertų smūgio energiją ir sumažintų jos poveikį svarbiems statiniams?  Atsakymų į šį klausimą kasdien ieško Lietuvos mokslininkai. Specialiose laboratorijose jie atlieka sudėtingus bandymus ir kuria sprogimams atsparias medžiagas, kurios nelaimių ar karo atveju ateityje galėtų apsaugoti žmonių gyvybes ir svarbiausią šalies infrastruktūrą. Ši misija –  tai projekto „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ dalis, kurio įgyvendinimą koordinuoja Inovacijų agentūra. ",[156],{"id":114,"name":115},{"image":158,"title":160,"url":161,"id":162,"text":163,"temos":164},{"src":159,"is_svg":8,"ratio":107,"alt":12,"caption":12},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/07/gannet3.jpg","Nuo 3 inžinierių iki technologijų Ukrainos fronte: lietuvių sėkmę paspartino „Gynybos inovaciniai čekiai“","/naujiena/nuo-3-inzinieriu-iki-technologiju-ukrainos-fronte-lietuviu-sekme-paspartino-gynybos-inovaciniai-cekiai/",16637,"Lietuvos tiksliųjų gynybos technologijų įmonė „PDKINEMATICS“ demonstruoja sparčią pažangą – įmonės sukurtos tiksliojo taikymo sistemos jau padeda Ukrainos pajėgų daliniams ir buvo naudojamos šių metų Lietuvos kariuomenės pratybose „Geležinis Vilkas“. Įmonės vadovas dalinasi sėkmės receptu – technologinį šuolį bei įmonės plėtrą reikšmingai paspartino Inovacijų agentūros koordinuojama finansavimo priemonė „Gynybos inovaciniai čekiai“. ",[165,168,169],{"id":166,"name":167},453,"Augimas",{"id":114,"name":115},{"id":170,"name":171},455,"Verslo aplinka",{"image":173,"title":175,"url":176,"id":177,"text":178,"temos":179},{"src":174,"is_svg":8,"ratio":107,"alt":12,"caption":12},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/06/eigirdas-sarkanas.jpg","Karštis, potvyniai ir gaisrai: ką apie juos pasako palydovai?","/naujiena/karstis-potvyniai-ir-gaisrai-ka-apie-juos-pasako-palydovai/",16594,"Pastarąsias savaites stebime per visą Europą besiritančią karščio bangą ir viską siaubiančius gaisrus Ispanijoje. Birželį ir Lietuvoje buvo fiksuotas naujas mėnesio karščio rekordas, siekęs 36,3 laipsnius.  Tikėtina, kad ir toliau kasmet Europoje sulauksime tiek karščio bangų, tiek audrų, potvynių ar kitų gamtos anomalijų,  sukeliančių tikrai reikšmingų pasekmių visiems: tiek miestų gyventojams, tiek ūkininkams ar miškininkams. Siekiant išvengti šių  pasekmių arba sumažinti jų padaromą žalą, kertiniu įrankiu gali tapti palydoviniai Žemės stebėjimo duomenys. ",[180],{"id":114,"name":115},[182,185],{"name":183,"url":184},"Life Science Baltics","/naujienos-zyma/life-science-baltics/",{"name":186,"url":187},"Gyvybės mokslai","/naujienos-zyma/gyvybes-mokslai/",[189],{"id":114,"name":115,"url":190},"/naujienos-tema/inovacijos/",1784905301963]