[{"data":1,"prerenderedAt":130},["ShallowReactive",2],{"naujienos/kaip-saules-elektrine-pakeite-beveik-du-simtmecius-veikiancios-kepyklos-kasdienybe/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":7,"seo":8,"title":50,"date":78,"url":74,"fullUrl":19,"text":79,"excerpt":18,"more":80,"tags":128,"temos":129},false,5029,{"title":9,"robots":10,"og_locale":16,"og_type":17,"og_title":9,"og_description":18,"og_url":19,"og_site_name":20,"article_publisher":21,"twitter_card":22,"twitter_misc":23,"schema":25,"breadcrumbs":66,"description":53,"language":75},"Kaip saulės elektrinė pakeitė beveik du šimtmečius veikiančios kepyklos kasdienybę - Inovacijų agentūra",{"index":11,"follow":12,"max-snippet":13,"max-image-preview":14,"max-video-preview":15},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Dar 1832 metais Klaipėdoje pradėjusi veikti pirmoji mechanizuota kepykla padėjo pagrindą ilgaamžei duonos kepimo tradicijai Lietuvoje. Šią tradiciją iki šių dienų puoselėja UAB „Klaipėdos duona“. Čia išsaugoti senieji plikytos duonos receptai ir iš kartos į kartą perduodama meistrystė, tačiau greta istorinio paveldo vis svarbesnę vietą užima ir modernūs, tvarumo link žengti padedantys sprendimai. Naujausias jų – 300 kW galios saulės elektrinė, kurią įmonė įsidiegė pasinaudojus Inovacijų agentūros kvietimu ir Europos Sąjungos finansavimu.","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/kaip-saules-elektrine-pakeite-beveik-du-simtmecius-veikiancios-kepyklos-kasdienybe/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","summary_large_image",{"Written by":24},"Karina Urbanavičiūtė",{"@context":26,"@graph":27},"https://schema.org",[28,40,51,56],{"@type":29,"@id":19,"url":19,"name":9,"isPartOf":30,"datePublished":32,"breadcrumb":33,"inLanguage":35,"potentialAction":36},"WebPage",{"@id":31},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website","2026-02-09T06:57:00+00:00",{"@id":34},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/kaip-saules-elektrine-pakeite-beveik-du-simtmecius-veikiancios-kepyklos-kasdienybe/#breadcrumb","lt-LT",[37],{"@type":38,"target":39},"ReadAction",[19],{"@type":41,"@id":34,"itemListElement":42},"BreadcrumbList",[43,48],{"@type":44,"position":45,"name":46,"item":47},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":44,"position":49,"name":50},"2","Kaip saulės elektrinė pakeitė beveik du šimtmečius veikiančios kepyklos kasdienybę",{"@type":52,"@id":31,"url":47,"name":20,"description":53,"publisher":54,"inLanguage":35},"WebSite","",{"@id":55},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":57,"@id":55,"name":20,"url":47,"logo":58,"image":64,"sameAs":65},"Organization",{"@type":59,"inLanguage":35,"@id":60,"url":61,"contentUrl":61,"width":62,"height":63,"caption":20},"ImageObject","https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":60},[21],[67,70,73],{"url":68,"text":46,"id":69},"/",6,{"url":71,"text":72},"/naujienos/","Naujienos",{"url":74,"text":50,"id":7},"/naujiena/kaip-saules-elektrine-pakeite-beveik-du-simtmecius-veikiancios-kepyklos-kasdienybe/",[76],{"url":19,"code":77,"locale":77,"default":4},"lt","2026-02-09","\u003Cp style=\"text-align:justify\">Projektas buvo įgyvendintas pagal Inovacijų agentūros kvietimą „Skatinti atsinaujinančių energijos išteklių diegimą pramonės įmonėse (vidurio ir vakarų Lietuvos regionas)“. Iš ES lėšų jam buvo skirta kiek daugiau nei 102 tūkst. eurų. Anot Inovacijų agentūros Investicijų vertinimo vadovės Gintarės Kuncaitytės, įdiegta 300 kW galios saulės elektrinė leido įmonei reikšmingai mažinti gamybos kaštus, didinti veiklos efektyvumą ir stiprinti konkurencingumą.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">„Tokie sprendimai turi ir platesnį poveikį visam pramonės sektoriui – jie mažina priklausomybę nuo importuojamos energijos, skatina technologinę modernizaciją ir didina verslo atsparumą elektros kainų svyravimams. Investicijos į atsinaujinančius energijos išteklius taip pat prisideda prie klimato kaitos švelninimo, efektyvesnio išteklių naudojimo ir ilgalaikės ekonominės vertės kūrimo“, – pabrėžia G. Kuncaitytė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Esminį pokytį sukūręs sprendimas\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Daugiau kaip 180 rūšių kepinių kasdien gaminanti „Klaipėdos duona“ nuosekliai rodo, kad kultūros paveldas ir pažangūs energetiniai sprendimai gali sėkmingai veikti kartu. Įmonės technikos vadovas Mindaugas Rimkus pasakoja, kad sprendimas investuoti į saulės elektrinę gimė vertinant tiek aplinkosauginius, tiek ekonominius veiksnius. „Idėja įsirengti saulės elektrinę kilo matant dvi aiškias kryptis – siekį mažinti poveikį aplinkai visoje vertės grandinėje ir augantį bei svyruojantį elektros kainų spaudimą gamybai“, – sako jis.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Šias prielaidas sustiprino ir atnaujintas energetinis auditas. 2021 metais atlikti vertinimai parodė, kad nuosava elektros generacija leistų stabilizuoti dalį savikainos ir kartu sumažinti CO₂ emisijas. Pasak technikos vadovo, tai tapo logišku ir laiku priimtu sprendimu, ypač turint omenyje 2022 metų elektros kainų krizę, kuri aiškiai parodė delsimo kainą. Įmonė jau anksčiau buvo investavusi į energinio efektyvumo sprendimus – perteklinės šilumos surinkimo sistemas, todėl saulės elektrinė tapo nuosekliu šios krypties tęsiniu, o ne pavieniu projektu. M. Rimkus atvirai pripažįsta, kad ES finansavimas turėjo lemiamos įtakos projekto mastui ir tempui. „Parama sutrumpino atsipirkimo laikotarpį beveik perpus ir leido rinktis ilgaamžiškesnius, aukštesnės kokybės techninius sprendimus. Projektą būtume įgyvendinę bet kuriuo atveju, tačiau ES parama pagreitino startą ir reikšmingai padidino bendrą efektyvumą. Tai buvo ne kosmetinis, o esminį pokytį sukūręs sprendimas“, – pabrėžia jis.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Džiaugiasi rezultatais\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Saulės elektrinės įrengimas nebuvo vien energetinis sprendimas – jis tapo platesnės įmonės strategijos dalimi. Projektu siekta ne tik mažinti gamybos savikainą ar stabilizuoti elektros kainas, bet ir nuosekliai mažinti CO₂ emisijas bei stiprinti atsakingos gamybos kryptį. „Mūsų tikslas buvo apjungti kelis aspektus: mažinti kaštus, valdyti elektros kainų rizikas, sumažinti emisijas ir pagrįsti įmonės tvarumo kryptį konkrečiais skaičiais. Šiandien tiek vartotojai, tiek prekybos partneriai, tiek eksporto rinkos tikisi atsakingos gamybos – svarbu ne tik produktas, bet ir tai, kaip jis pagaminamas“, – sako M. Rimkus.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Nors didžioji dalis elektros energijos jau anksčiau buvo naudojama iš nutolusių elektrinių, nuosava saulės elektrinė parinkta taip, kad veiktų maksimaliai efektyviai. 300 kW galios elektrinė padengia likusią, maždaug 15 proc. siekiančią, įmonės elektros poreikio dalį, leidžiant beveik visą pagamintą energiją sunaudoti pačioje gamyboje. Įsirengus saulės elektrinę, įmonė jau fiksuoja apčiuopiamus rezultatus: sutaupyta 211 tonų iškastinio kuro, 250 tonų sumažintos CO₂ emisijos. „Matome aiškią projekto naudą – mažėjančius energijos kaštus, didesnę kainų stabilumo kontrolę ir ryškiai gerėjančius emisijų rodiklius. Tai investicija, kuri atsiperka ne tik finansiškai, bet ir kuria ilgalaikę aplinkosauginę vertę“, – pabrėžia M. Rimkus.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Tvarumo plėtra ir patarimas abejojantiems\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Priklausydama įmonių grupei „Kuren Foods“, „Klaipėdos duona“ tvarumo klausimus vertina platesniame kontekste – kaip ilgalaikės grupės strategijos dalį. Visa grupėje naudojama elektra yra žalia, o likutinė jos dalis perkama iš saulės ir vėjo parkų, kartu nuolat vertinant tolesnes plėtros galimybes ir technologinius sprendimus. Turėdamas praktinės patirties, įmonės technikos vadovas M. Rimkus dažnai bendrauja ir su kitomis įmonėmis, svarstančiomis investicijas į atsinaujinančią energetiką. Pasak jo, sėkmingo projekto pagrindas – kruopštus pasirengimas ir sprendimai, paremti skaičiais.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">„Svarbiausia parengti duomenimis paremtą projektą – atlikti auditą, modeliuoti kelis atsipirkimo scenarijus ir įvertinti integraciją su esamais procesais. Taip pat būtina skirti dėmesio techninei kokybei: stogo būklei, kabeliams, apsaugos ir monitoringo sprendimams. Būtent tai lemia, kaip elektrinė veiks ilgą laiką“, – pabrėžia jis. Pasak M. Rimkaus, ES parama tokiais atvejais tampa svarbiu katalizatoriumi – ji leidžia greičiau priimti sprendimus ir sumažinti riziką, tačiau ilgalaikę sėkmę lemia aiškiai apibrėžti tikslai ir konkretūs rodikliai, pagal kuriuos vėliau vertinami rezultatai.\u003C/p>\n",[81,93,106,118],{"image":82,"title":85,"url":86,"id":87,"text":88,"temos":89},{"src":83,"is_svg":6,"ratio":84,"alt":53,"caption":53},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/20240923-2435333-e1780035776125-1024x618.jpg",0.603515625,"Vasarą dirbkite kitaip – „Spiečiai“ kviečia išbandyti darbostogas regionuose","/naujiena/vasara-dirbkite-kitaip-spieciai-kviecia-isbandyti-darbostogas-regionuose/",11298,"Inovacijų agentūra pradeda tradicinę akciją „Vasara „Spiečiuje“, kurios metu iki pat rudens kvies nemokamai naudotis aktyvaus verslo erdvėmis – „Spiečiais“ – ir taip išnaudoti nuotolinio darbo suteikiamą laisvę. Šiemet darbostogauti raginama šūkiu „Dirbk ten, kur gera būti“ – tris mėnesius bus atveriama beveik 100 darbo vietų 13-oje „Spiečių“.  ",[90],{"id":91,"name":92},451,"Tinklaveika",{"image":94,"title":98,"url":99,"id":100,"text":101,"temos":102},{"src":95,"is_svg":6,"ratio":96,"alt":97,"caption":53},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/monika-paule-e1779982129444-1024x621.jpg",0.6064453125,"Monika Paulė","Inovacijų agentūra: iki 2030 m. Lietuvos ekonomikai – 5,5 mlrd. eurų ir 10 tūkst. darbo vietų","/naujiena/inovaciju-agentura-iki-2030-m-lietuvos-ekonomikai-55-mlrd-euru-ir-10-tukst-darbo-vietu/",12413,"Inovacijų agentūra pristato 2026–2030 m. strategiją, kuria siekiama didinti aukštos pridėtinės vertės eksportą, spartinti inovacijų diegimą ir kelti Lietuvos įmonių produktyvumą. Skaičiuojama, kad numatytos priemonės iki 2030 m. Lietuvos ekonomikai sukurtų apie 5,5 mlrd. eurų bendro ekonominio poveikio ir apie 10 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbo vietų.",[103],{"id":104,"name":105},455,"Verslo aplinka",{"image":107,"title":111,"url":112,"id":113,"text":53,"temos":114},{"src":108,"is_svg":6,"ratio":109,"alt":110,"caption":53},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/08/romanas-zontovicius-2.jpg",0.6669921875,"Romano ekspertinis","DI tampa konkurencingumo infrastruktūra: ką 2026 m. „AI Index“ reiškia Lietuvai","/naujiena/di-tampa-konkurencingumo-infrastruktura-ka-2026-m-ai-index-reiskia-lietuvai/",12421,[115],{"id":116,"name":117},452,"Inovacijos",{"image":119,"title":122,"url":123,"id":124,"text":125,"temos":126},{"src":120,"is_svg":6,"ratio":109,"alt":121,"caption":53},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/dbox-2.jpg","DBOX","Lietuviškos dronų sistemos padės didinti Europos gynybos ekosistemos efektyvumą","/naujiena/lietuviskos-dronu-sistemos-pades-didinti-europos-gynybos-ekosistemos-efektyvuma/",12426,"Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.",[127],{"id":116,"name":117},[],[],1780325174521]