[{"data":1,"prerenderedAt":143},["ShallowReactive",2],{"naujienos/kodel-lietuvai-reikia-inzinerines-pramones-kelrodzio/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":91,"url":87,"fullUrl":25,"text":92,"excerpt":13,"more":93,"tags":141,"temos":142},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/02/2025110475576.jpg",false,0.66650390625,2048,1365,"Kodėl Lietuvai reikia inžinerinės pramonės kelrodžio?","",3920,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_url":25,"og_site_name":26,"article_publisher":27,"og_image":28,"twitter_card":33,"twitter_misc":34,"schema":36,"breadcrumbs":79,"description":13,"language":88},"Kodėl Lietuvai reikia inžinerinės pramonės kelrodžio? - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/kodel-lietuvai-reikia-inzinerines-pramones-kelrodzio/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura",[29],{"width":30,"height":31,"url":7,"type":32},"2048","1365","image/jpeg","summary_large_image",{"Written by":35},"Karina Urbanavičiūtė",{"@context":37,"@graph":38},"https://schema.org",[39,54,56,66,70],{"@type":40,"@id":25,"url":25,"name":16,"isPartOf":41,"primaryImageOfPage":43,"image":45,"thumbnailUrl":7,"datePublished":46,"breadcrumb":47,"inLanguage":49,"potentialAction":50},"WebPage",{"@id":42},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":44},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/kodel-lietuvai-reikia-inzinerines-pramones-kelrodzio/#primaryimage",{"@id":44},"2026-02-24T11:12:00+00:00",{"@id":48},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/kodel-lietuvai-reikia-inzinerines-pramones-kelrodzio/#breadcrumb","lt-LT",[51],{"@type":52,"target":53},"ReadAction",[25],{"@type":55,"inLanguage":49,"@id":44,"url":7,"contentUrl":7,"width":30,"height":31,"caption":12},"ImageObject",{"@type":57,"@id":48,"itemListElement":58},"BreadcrumbList",[59,64],{"@type":60,"position":61,"name":62,"item":63},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":60,"position":65,"name":12},"2",{"@type":67,"@id":42,"url":63,"name":26,"description":13,"publisher":68,"inLanguage":49},"WebSite",{"@id":69},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":71,"@id":69,"name":26,"url":63,"logo":72,"image":77,"sameAs":78},"Organization",{"@type":55,"inLanguage":49,"@id":73,"url":74,"contentUrl":74,"width":75,"height":76,"caption":26},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":73},[27],[80,83,86],{"url":81,"text":62,"id":82},"/",6,{"url":84,"text":85},"/naujienos/","Naujienos",{"url":87,"text":12,"id":14},"/naujiena/kodel-lietuvai-reikia-inzinerines-pramones-kelrodzio/",[89],{"url":25,"code":90,"locale":90,"default":4},"lt","2026-02-24","\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cem>Inovacijų agentūros „Manufuture Lab“ skyriaus vadovas Justinas Didika\u003C/em>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Pastaruoju metu vis garsiau Briuselyje – o kartu ir Lietuvoje – įvairiais formatais keliamas pramonės konkurencingumo klausimas. Laikas tikrai neatsitiktinis – žinome geopolitinę mūsų regiono padėtį, o šiemet iš esmės pradedami dėti pamatai naujam ES finansavimo periodui. \u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Šiame kontekste sparčiai auganti ir globaliai konkurencinga Lietuvos inžinerinė pramonė išsiskiria kaip viena stipriausių mūsų ekonomikos pozicijų. Turime talentą ir augančias įmones, tačiau be aiškaus kelrodžio rizikuojame veikti fragmentiškai ir neišnaudoti savo potencialo.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Metų pradžioje pasirodė kasmetinė Inovacijų agentūros Sumaniosios specializacijos ataskaita.  Sumani specializacija – tai valstybės prioritetinės vystymosi kryptys moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms. Ką ten matome? Tai, kad visi trys išskirti prioritetai – sveikatos technologijos ir biotechnologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos bei informacinių ir ryšių technologijų sritys Lietuvoje per metus kuria daugiau nei 5,3 mlrd. Eur pridėtinės vertės ir geba augti greičiau nei šiaip jau greitai auganti Lietuvos ekonomika.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Per pastaruosius 10 metų susijusių sričių sektoriai augo nuo 9,2% iki 13,1% dalies visoje šalyje sukuriamos pridėtinės vertės struktūroje. Didžiausias pagal generuojamą vertę išlieka, daugiausia inžinerinės pramonės šakų indėliu paremtas naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų prioritetas, generuojantis apie 5,1% pridėtinės vertės Lietuvoje.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Būtent gamybos sektorius, o ypač inžinerinės pramonės šakos, reikalauja papildomo dėmesio. Lietuvos ekonomikos stuburas – pramonė – išgyvena struktūrinį pokytį, tradicinės šakos susiduria su transformacijos būtinybe, o naujos inžinerinės nišos auga itin sparčiai.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Apdirbamoji gamyba nuo nepriklausomybės atkūrimo sudarė apie 18–19% ekonomikos, tačiau pastarąjį dešimtmetį jos dalis sumažėjo ir 2024 m. pasiekė 15,2% ribą.  Tuo metu inžinerinė pramonė stiprina savo vaidmenį – per dešimtmetį jos dalis Lietuvos pramonės pridėtinėje vertėje išaugo nuo penktadalio iki trečdalio. Itin reikšmingas atskirų inžinerinės pramonės šakų augimas. Elektroninių komponentų ir plokščių, ryšių įrangos, įvairių tipų laivų gamyba savo kuriamą pridėtinę vertę daugiau nei dešimt kartų (bendrai iki 425 mln. Eur 2024 m. duomenimis) . Optinių, matavimo ir navigacinių prietaisų gamyba – daugiau nei penkis kartus, iki beveik 300 mln. eurų. Šios sritys ne tik rado naujas nišas, bet ir savo  produktyvumu lenkė ES vidurkius, tuo pačiu augdamos 2–5 kartus sparčiau nei visa Lietuvos ekonomika.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Tai ne tik skaičiai. Pastarųjų 10-15 metų proveržis inžinerijos srityje yra realios istorijos, atspindinčios Lietuvos potencialą. „Nanoavionics“ – daugiau nei 200 specialistų įdarbinusi ir dešimtis milijonų eurų pajamų generuojanti įmonė – gimė iš dar 2012 m. NASA praktiką atlikusių Lauryno Mačiulio ir Vytenio Buzo idėjos. Šiandien tai Europoje gerai žinomas palydovų gamintojas. Dar daugiau – tie patys vaikinai ženkliai prisidėjo prie tarptautinį pripažinimą ir milijonines rizikos kapitalo investicijas jau pritraukusių „Astrolight“ ir „Unmanned Defence Systems“ atsiradimo. Tai rodo pozityvų ekosisteminį efektą.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Tai nėra pavienis atvejis. „Light Conversion“ per dešimtmetį pajamas padidino daugiau nei septynis kartus – iki 135 mln. eurų – ir tempia į priekį visą sektorių. Po to kai prieš 40 metų pardavė pirmą lietuvišką lazerį, Lietuvos lazerių sektorius savo pajamas kas penkerius metus dvigubina, du kartus viršydamas šiuo metu 1 trln. dolerių vertės pasaulinės fotonikos rinkos augimą. 2025 m. tarp 100 įtakingiausių pasaulio fotonikos atstovų – trys lietuviai. Pastaraisiais metais turime jau ir prie kvantinių skaičiavimų tyrimų kosmose prisidedantį pirmąjį lietuvišką „Integrated Optics“ lazerį.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Inžinerinis talentas atsispindi ir pramoninės robotikos ir automatizavimo sprendimus kuriančios sparčiai augančios įmonės kaip Elinta Robotics ar inovatyvius skaitiklius ir duomenų valdymo sprendimus kuriantys Axioma Metering. Tai taip pat ir savo globalias problemas atliepiančias nišas randantys švariųjų technologijų startuoliai, įskaitant 2025 m. Kaune metų startuoliu tituluota ličio jonų baterijų perdirbimo sprendimus kurianti Fivrec.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Startuolių greičiais sugeba plėstis ir jau pakankamai dideli inžinerijos atstovai. „Teltonika“ įmonių grupė pastaraisiais metais Liepkalnyje atidarė 4 naujas gamyklas, artimiausių metų planai lustų srityje dar ambicingesni. Vien per pastaruosius penkis metus „Teltonika“ grupė augino savo pajamas daugiau beveik keturis su puse karto iki 352 mln. Eur.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Vienos reikšmingiausių Lietuvą per pastarąjį dešimtmetį pasiekusių tiesioginių užsienio investicijų taip pat inžinerijos srityje: 2017 m. Kaune įsikūrusius Hella ir Aumovio (buv. Continental) šiandien generuoja šimtamilijonines pajamas Galiausiai, inovatyvius inžinerinius robotikos, automatizavimo sprendimus diegiasi ar vis dažniau ir patys atžalinėse įmonėse kuria ir besitransformuojantys tradicinių Lietuvos pramonės šakų atstovai. Tai ypatingai atsispindi medienos apdirbimo, baldų pramonėje tokiais pavyzdžiais kaip VMG Technics ar Industrial Robotics Company.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Minėta „Nanoavionics“ istorija įdomi dar ir tuo, jog rodo, kaip lietuvių inžinerinis talentas gali būti tikslingai įgalintas ir ilgainiui pats prisidėti prie įgalinti vietinę inovacijų ekosistemą. Praktiką NASA pildė 2014 m. pasitelktas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) finansaivmąs, vėliau sekė sutartis su VU dėl „LituanicaSAT-2 ir papildomos ES fondų lėšos. 2015 m. pritrauktas rizikos kapitalas, papildoma MITA ir Lietuvos mokslų tarybos parama, 2016 m. užsitikrintas ir „Horizontas 2020“ programos finansavimas komercializacijai. Vėliau – Europos kosmoso agentūros programos.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Visos šios nacionalinę ir ES priemonės, mokslo ir rizikos kapitalą į vieną sujungusios idėjos išpildymas stiprino ne tik pačią įmonę, tačiau prisidėjo prie Lietuvos stiprinimo – daugiau bendradarbiavimo su NASA bei ESA, atsiveriantys papildomi keliai kitiems Lietuvos ekosistemos atstovams.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Per dešimt metų daug nuveikta. Tačiau kur būsime po dešimties metų? Atsakymas priklausys nuo šiandienos sprendimų. Tam reikia kryptingos inovacijų ekosistemos skatinimo, talentų rengimo, imigracijos politikos, gilesnės mokslo ir verslo sąveikos, įgalinto rizikos kapitalo ir aiškios vystymosi krypties.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Šiemet Inovacijų agentūra imasi lyderystės vienydama inžinerinės pramonės ekosistemos narius, mokslo ir verslo partnerius bei „Kurk Lietuvai“ projektą ir rengia pirmąjį tokį strateginį dokumentą Lietuvoje – Lietuvos inžinerinės pramonės kelrodį, skirtą kryptingam Lietuvos inžinerijos talento įgalinimui.\u003C/p>\n",[94,106,119,131],{"image":95,"title":98,"url":99,"id":100,"text":101,"temos":102},{"src":96,"is_svg":8,"ratio":97,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/20240923-2435333-e1780035776125-1024x618.jpg",0.603515625,"Vasarą dirbkite kitaip – „Spiečiai“ kviečia išbandyti darbostogas regionuose","/naujiena/vasara-dirbkite-kitaip-spieciai-kviecia-isbandyti-darbostogas-regionuose/",11298,"Inovacijų agentūra pradeda tradicinę akciją „Vasara „Spiečiuje“, kurios metu iki pat rudens kvies nemokamai naudotis aktyvaus verslo erdvėmis – „Spiečiais“ – ir taip išnaudoti nuotolinio darbo suteikiamą laisvę. Šiemet darbostogauti raginama šūkiu „Dirbk ten, kur gera būti“ – tris mėnesius bus atveriama beveik 100 darbo vietų 13-oje „Spiečių“.  ",[103],{"id":104,"name":105},451,"Tinklaveika",{"image":107,"title":111,"url":112,"id":113,"text":114,"temos":115},{"src":108,"is_svg":8,"ratio":109,"alt":110,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/monika-paule-e1779982129444-1024x621.jpg",0.6064453125,"Monika Paulė","Inovacijų agentūra: iki 2030 m. Lietuvos ekonomikai – 5,5 mlrd. eurų ir 10 tūkst. darbo vietų","/naujiena/inovaciju-agentura-iki-2030-m-lietuvos-ekonomikai-55-mlrd-euru-ir-10-tukst-darbo-vietu/",12413,"Inovacijų agentūra pristato 2026–2030 m. strategiją, kuria siekiama didinti aukštos pridėtinės vertės eksportą, spartinti inovacijų diegimą ir kelti Lietuvos įmonių produktyvumą. Skaičiuojama, kad numatytos priemonės iki 2030 m. Lietuvos ekonomikai sukurtų apie 5,5 mlrd. eurų bendro ekonominio poveikio ir apie 10 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbo vietų.",[116],{"id":117,"name":118},455,"Verslo aplinka",{"image":120,"title":124,"url":125,"id":126,"text":13,"temos":127},{"src":121,"is_svg":8,"ratio":122,"alt":123,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/08/romanas-zontovicius-2.jpg",0.6669921875,"Romano ekspertinis","DI tampa konkurencingumo infrastruktūra: ką 2026 m. „AI Index“ reiškia Lietuvai","/naujiena/di-tampa-konkurencingumo-infrastruktura-ka-2026-m-ai-index-reiskia-lietuvai/",12421,[128],{"id":129,"name":130},452,"Inovacijos",{"image":132,"title":135,"url":136,"id":137,"text":138,"temos":139},{"src":133,"is_svg":8,"ratio":122,"alt":134,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/dbox-2.jpg","DBOX","Lietuviškos dronų sistemos padės didinti Europos gynybos ekosistemos efektyvumą","/naujiena/lietuviskos-dronu-sistemos-pades-didinti-europos-gynybos-ekosistemos-efektyvuma/",12426,"Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.",[140],{"id":129,"name":130},[],[],1780325174256]