[{"data":1,"prerenderedAt":144},["ShallowReactive",2],{"naujienos/kosmoso-technologijos-nematomas-gynybos-ir-saugumo-elementas/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":93,"url":89,"fullUrl":25,"text":94,"excerpt":13,"more":95,"tags":137,"temos":141},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/07/eigirdas-sarkanas-3.jpg",false,0.66650390625,2048,1365,"Kosmoso technologijos – nematomas gynybos ir saugumo elementas","",4054,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_url":25,"og_site_name":26,"article_publisher":27,"article_modified_time":28,"og_image":29,"twitter_card":34,"twitter_misc":35,"schema":38,"breadcrumbs":81,"description":13,"language":90},"Kosmoso technologijos – nematomas gynybos ir saugumo elementas - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/kosmoso-technologijos-nematomas-gynybos-ir-saugumo-elementas/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-05-27T11:17:41+00:00",[30],{"width":31,"height":32,"url":7,"type":33},"2048","1365","image/jpeg","summary_large_image",{"Est. reading time":36,"Written by":37},"1 minutė","Virginija Sližauskaitė",{"@context":39,"@graph":40},"https://schema.org",[41,56,58,68,72],{"@type":42,"@id":25,"url":25,"name":16,"isPartOf":43,"primaryImageOfPage":45,"image":47,"thumbnailUrl":7,"datePublished":48,"dateModified":28,"breadcrumb":49,"inLanguage":51,"potentialAction":52},"WebPage",{"@id":44},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":46},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/kosmoso-technologijos-nematomas-gynybos-ir-saugumo-elementas/#primaryimage",{"@id":46},"2025-07-04T04:18:00+00:00",{"@id":50},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/kosmoso-technologijos-nematomas-gynybos-ir-saugumo-elementas/#breadcrumb","lt-LT",[53],{"@type":54,"target":55},"ReadAction",[25],{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":46,"url":7,"contentUrl":7,"width":31,"height":32,"caption":12},"ImageObject",{"@type":59,"@id":50,"itemListElement":60},"BreadcrumbList",[61,66],{"@type":62,"position":63,"name":64,"item":65},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":62,"position":67,"name":12},"2",{"@type":69,"@id":44,"url":65,"name":26,"description":13,"publisher":70,"inLanguage":51},"WebSite",{"@id":71},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":73,"@id":71,"name":26,"url":65,"logo":74,"image":79,"sameAs":80},"Organization",{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":75,"url":76,"contentUrl":76,"width":77,"height":78,"caption":26},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":75},[27],[82,85,88],{"url":83,"text":64,"id":84},"/",6,{"url":86,"text":87},"/naujienos/","Naujienos",{"url":89,"text":12,"id":14},"/naujiena/kosmoso-technologijos-nematomas-gynybos-ir-saugumo-elementas/",[91],{"url":25,"code":92,"locale":92,"default":4},"lt","2025-07-04","\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cem>\u003Cspan style=\"color: black\">Inovacijų agentūros \u003Cem>„Space Hub LT“ ekspertas Eigirdas Sarkanas\u003C/em>\u003C/span>\u003C/em>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Pirmasis plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą taikinys buvo ne karinė bazė, o palydovinis ryšys. Tam tikra prasme invazija prasidėjo ne žemėje, o orbitoje. Tai pavyzdys, kaip pasikeitė gynybos realybė, kurioje pergalę arba pralaimėjimą lemia duomenų srautai, ryšys ir žvalgybinė informacija, kuri yra tiesiogiai priklausoma nuo infrastruktūros kosmose, kuri yra lygiai taip pat kritinė ir labai pažeidžiama, kaip ir energetikos ar geležinkelių infrastruktūra.\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Kosmoso vaidmuo gynyboje formavosi dar Šaltojo karo metu – kuomet tai buvo palydovų, skirtų šnipinėti lenktynės. Palydovai fiksuodavo raketų paleidimo aikšteles, strateginius objektus ar karines bazes.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Modernios karinės operacijos remiasi milžinišku kiekiu informacijos, kurios rinkimas ir perdavimas neatsiejami nuo kosmoso technologijų inovacijų.. Norint identifikuoti grėsmes, sinchronizuoti pajėgas ar nukreipti dronus, reikia stebėti objektus tūkstančių kilometrų spinduliu ir, svarbiausia daryti tai greičiau bei tiksliau, nei daro priešininkas. Praradus ryšį ar žvalgybinius duomenis, kariuomenė lieka be „akių ir ausų“, o tai gali lemti ne tik taktinius nesklandumus, bet ir strateginį paralyžių. Todėl šiandien kosminės technologijos ir inovacijos tampa viena pagrindinių sričių, į kurią yra investuojama vis daugiau, siekiant stiprinti gynybos pajėgumus ar atsparumą kinetinėms ir kibernetinėms atakoms. Natūraliai, su besivystančia infrastruktūra kosmose šalys nuo JAV iki Kinijos sparčiai investuoja į galimybes šią infrastruktūrą trikdyti, perimti ar net sunaikinti.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Pavyzdžiui, 2022 metų vasario 24-osios rytą, likus vos kelioms valandoms iki pirmųjų raketų smūgių, Rusija įvykdė kibernetinę ataką prieš „Viasat“ palydovinio ryšio tinklą, kurį Ukrainos institucijos ir kariuomenė naudojo komunikacijai. Per kelias minutes buvo išjungti tūkstančiai interneto modemų visoje šalyje, dingo ryšys tarp padalinių, sutriko veiksmų koordinacija, net dalis infrastruktūros tapo nevaldoma. Vokietijoje tuo pat metu buvo prarasta beveik 6000 vėjo jėgainių stebėsenos prieiga – tai parodė, kad ataka nebuvo tik prieš Ukrainą, tai buvo smūgis visai europinei priklausomybei nuo vienos ryšio platformos.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Tuo metu alternatyva tapo „Starlink“. Vos per kelias dienas iš SpaceX buvo atgabenta šimtai terminalų, kurie užtikrino saugų, greitą ir mobilų ryšį – ir žvalgybai, ir informacinei kovai, ir net dronų valdymui. Tai buvo ir techninis, ir taktinis lūžis: palydovai tapo infrastruktūra, be kurios kariauti nebeįmanoma.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Tai yra viena pamokų, kurios turime mokytis ir mes, jog šalia karinės technikos ar karių kiekio, turime turėti ir strateginį pranašumą, kuri suteikia kosmoso technologijos.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Europa transformuojasi\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Šiuo metu pasaulio valstybės į kosmosą investuoja itin sparčiai – 2024 m. bendra viešųjų išlaidų suma kosmoso sričiai siekė apie 120 mlrd. eurų, o daugiau nei pusė šių lėšų (54 proc.) nukreipta į karinės paskirties technologijas. Tuo tarpu Europa labai atsilieka: net 85 proc. jos investicijų tenka civilinės paskirties kosmoso technologijoms ir inovacijoms.\u003Cs>\u003Cspan style=\"color: red\">.\u003C/span>\u003C/s> Tai reiškia, kad Europa ir kosmoso srityje yra labai priklausoma nuo kitų šalių, ypač JAV, kurioje pastaruosius metus dominuoja privačios įmonės, kurių vadovai vertinami nevienareikšmiškai.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Vis dėlto, bent jau požiūrį į kosmoso technologijas Europa transformuoja. Europos kosmoso agentūra (EKA) kitąmet ketina pradėti įgyvendinti programą, skirtą Europos atsparumui stiprinti. Programa bus siekiama naudoti esamą palydovinę infrastruktūr`, siekiant plėtoti duomenų saugumo sprendimus, integruoti naujos kartos technologijas. Svarbus impulsas atėjo ir iš Europos Komisijos: 2030 m. planuojama paleisti IRIS² – saugią, Europoje valdomą palydovinio ryšio sistemą, kuri, planuojama, taps alternatyva „Starlink“.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Strateginis pasirengimas ne visada priklauso nuo turimų resursų – jį lemia ir gebėjimas veikti greitai. Lietuva, nors ir neturi paleidimo aikštelių ar didelio kosmoso biudžeto, jau vysto gynybos ir saugumo technologijas bei inovacijas, įskaitant ir dvigubos paskirties kosmose srityje.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Astrolight“, vystanti saugų, itin greitą lazerinį ryšį tarp Žemės ir kosmoso. „Astrolight“ 2024 m. pateko tarp dešimties geriausių NATO DIANA inovatorių, gavo EKA finansavimą, atidarė padalinį Danijoje ir i dirba su saugumo ir gynybos sektoriaus partneriais Europoje.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Tačiau „Astrolight“ – toli gražu ne vieninteliai Lietuvoje, tikslingai dirbantys kosmoso srityje ir vystantys dvigubos paskirties technologijas. „Kogsberg NanoAvionics“ vysti bei nuolat tobulina mažųjų palydovų sistemas, kurios gali būti pritaikomos ir gynybos bei saugumo reikmėms mūsų kariuomenei ar sąjungininkams. „BlackSwan Space“ kuria programinę įrangą palydovų spiečiams valdyti, „Novian Pro“ vysto dirbtinio intelekto sprendimus kosminių optinių sistemų modeliavimui, „Coetus“ bei „Geomatrix“ analizuoja palydovinius duomenis, kurių žmogaus akis negali fiksuoti. Tokių duomenų analizė gali pasitarnauti ir siekiant stebėti kritinę infrastruktūrą, strateginius objektus, pasienio ruožus ar nedraugiškų kaimynų veiksmus. . Tai rodo, kad Lietuvos kosmoso pramonė labai praktiškai gali prisidėti prie gynybos ir saugumo stiprinimo.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Turime praktiškai visą vietinę ekosistemą, kompetencijas ir tarptautinį įdirbį ir pripažinimą, kurį labai svarbu išnaudoti ir mūsų šalyje. Dabar puikus metas stiprinti partnerystes su NATO ir ES, didinti investicijas, aiškiai įvardyti kosmosą kaip vieną iš strateginių prioritetų. Gynyba nėra tik ore, vandenyje ar ant žemės, kosmosas buvo, yra ir vis labiau bus ta vieta, kurioje kritinė infrastruktūra vaidins vis svarbesnį vaidmenį.\u003C/p>\n",[96,108,118,128],{"image":97,"title":101,"url":102,"id":103,"text":13,"temos":104},{"src":98,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":100,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/08/romanas-zontovicius-2.jpg",0.6669921875,"Romano ekspertinis","DI tampa konkurencingumo infrastruktūra: ką 2026 m. „AI Index“ reiškia Lietuvai","/naujiena/di-tampa-konkurencingumo-infrastruktura-ka-2026-m-ai-index-reiskia-lietuvai/",12421,[105],{"id":106,"name":107},452,"Inovacijos",{"image":109,"title":112,"url":113,"id":114,"text":115,"temos":116},{"src":110,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":111,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/dbox-2.jpg","DBOX","Lietuviškos dronų sistemos padės didinti Europos gynybos ekosistemos efektyvumą","/naujiena/lietuviskos-dronu-sistemos-pades-didinti-europos-gynybos-ekosistemos-efektyvuma/",12426,"Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.",[117],{"id":106,"name":107},{"image":119,"title":122,"url":123,"id":124,"text":125,"temos":126},{"src":120,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":121,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/karolina-urbonaite.jpg","Karolina Urbonaitė","„StartupBlink 2026“ pasauliniame reitinge – rekordinis Vilniaus pakilimas","/naujiena/startupblink-2026-pasauliniame-reitinge-rekordinis-vilniaus-pakilimas/",12424,"Globalias inovacijų tendencijas ir startuolių ekosistemas analizuojantis „StartupBlink 2026“ reitingas rodo, kad Vilnius toliau gerina savo pozicijas pagal startuolių ekosistemos palankumą – sostinė iš 69 vietos pakilo į 66-ąją. Pasauliniame reitinge Lietuva tarp vertinamų šalių šiemet užima 22 vietą.",[127],{"id":106,"name":107},{"image":129,"title":131,"url":132,"id":133,"text":134,"temos":135},{"src":130,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/misijos.jpg","Inovacijų misijos žymi naują etapą – mokslo ir verslo sprendimai ne tik stiprins ekonomiką, bet ir kurs vertę kiekvienam žmogui","/naujiena/inovaciju-misijos-zymi-nauja-etapa-mokslo-ir-verslo-sprendimai-ne-tik-stiprins-ekonomika-bet-ir-kurs-verte-kiekvienam-zmogui/",12440,"Lietuvoje į baigiamąjį etapą žengia ambicingas projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“, kuris per trejus metus iš esmės pakeitė šalies inovacijų kryptį. Inovacijų agentūros koordinuojamos programos, kurioms skirta daugiau nei 88 mln. eurų, suvienijo mokslo ir verslo lyderius bendram tikslui – kurti realius sprendimus svarbiausiems visuomenės iššūkiams: nuo pažangesnio gydymo ir kibernetinio saugumo iki klimato neutralumo. Projekto metu įkurti kompetencijų centrai taps naujais traukos taškais talentams, tyrimams ir aukštos pridėtinės vertės verslams.",[136],{"id":106,"name":107},[138],{"name":139,"url":140},"Kosmoso technologijos","/naujienos-zyma/kosmoso-technologijos_global/",[142],{"id":106,"name":107,"url":143},"/naujienos-tema/inovacijos/",1780325178138]