[{"data":1,"prerenderedAt":148},["ShallowReactive",2],{"naujienos/lenkija-artimiausia-kaimyne-stipriausia-partnere-kodel-sios-rinkos-svarba-lietuvai-tik-auga/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":93,"url":89,"fullUrl":25,"text":94,"excerpt":13,"more":95,"tags":138,"temos":145},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/11/indre-balciunaite-3840x2561.jpg",false,0.6669270833333333,3840,2561,"Lenkija – artimiausia kaimynė, stipriausia partnerė: kodėl šios rinkos svarba Lietuvai tik auga","",4199,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_url":25,"og_site_name":26,"article_publisher":27,"article_modified_time":28,"og_image":29,"twitter_card":34,"twitter_misc":35,"schema":38,"breadcrumbs":81,"description":13,"language":90},"Lenkija – artimiausia kaimynė, stipriausia partnerė: kodėl šios rinkos svarba Lietuvai tik auga - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lenkija-artimiausia-kaimyne-stipriausia-partnere-kodel-sios-rinkos-svarba-lietuvai-tik-auga/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-05-25T14:24:24+00:00",[30],{"width":31,"height":32,"url":7,"type":33},"7362","4910","image/jpeg","summary_large_image",{"Est. reading time":36,"Written by":37},"1 minutė","Karina Urbanavičiūtė",{"@context":39,"@graph":40},"https://schema.org",[41,56,58,68,72],{"@type":42,"@id":25,"url":25,"name":16,"isPartOf":43,"primaryImageOfPage":45,"image":47,"thumbnailUrl":7,"datePublished":48,"dateModified":28,"breadcrumb":49,"inLanguage":51,"potentialAction":52},"WebPage",{"@id":44},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":46},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lenkija-artimiausia-kaimyne-stipriausia-partnere-kodel-sios-rinkos-svarba-lietuvai-tik-auga/#primaryimage",{"@id":46},"2025-11-11T08:49:00+00:00",{"@id":50},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lenkija-artimiausia-kaimyne-stipriausia-partnere-kodel-sios-rinkos-svarba-lietuvai-tik-auga/#breadcrumb","lt-LT",[53],{"@type":54,"target":55},"ReadAction",[25],{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":46,"url":7,"contentUrl":7,"width":31,"height":32,"caption":12},"ImageObject",{"@type":59,"@id":50,"itemListElement":60},"BreadcrumbList",[61,66],{"@type":62,"position":63,"name":64,"item":65},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":62,"position":67,"name":12},"2",{"@type":69,"@id":44,"url":65,"name":26,"description":13,"publisher":70,"inLanguage":51},"WebSite",{"@id":71},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":73,"@id":71,"name":26,"url":65,"logo":74,"image":79,"sameAs":80},"Organization",{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":75,"url":76,"contentUrl":76,"width":77,"height":78,"caption":26},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":75},[27],[82,85,88],{"url":83,"text":64,"id":84},"/",6,{"url":86,"text":87},"/naujienos/","Naujienos",{"url":89,"text":12,"id":14},"/naujiena/lenkija-artimiausia-kaimyne-stipriausia-partnere-kodel-sios-rinkos-svarba-lietuvai-tik-auga/",[91],{"url":25,"code":92,"locale":92,"default":4},"lt","2025-11-11","\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cem>Inovacijų agentūros Tarptautinių partnerysčių skyriaus vadovė Indrė Balčiūnaitė\u003C/em>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Lenkijos nepriklausomybės diena – gera proga pažvelgti į šalį, kuri Lietuvai yra ne tik geografinė, bet ir ekonominė sąjungininkė. Lenkija – viena stipriausių, sparčiausiai augančių Europos ekonomikų, turinti didelę vidaus paklausą, stabilų politinį pagrindą ir vis labiau įtvirtinanti savo vaidmenį regiono lyderės pozicijoje. Šalies atsparumas iššūkiams, gamybinis potencialas, stipri pramonės bazė ir bendros geopolitinės kryptys daro ją strategiškai svarbia partnere Lietuvai tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu.\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Lenkijos ekonominis žemėlapis\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">2023 m. Lenkijos prekių eksportas siekė 328 mlrd. eurų, iš kurių daugiau nei trys ketvirtadaliai keliavo į Europos Sąjungos rinkas. Didžiausi prekybos partneriai buvo Vokietija, Čekija ir Prancūzija, o tarp ES nepriklausančių šalių išsiskyrė Jungtinė Karalystė, Ukraina ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Importo vertė siekė 315,7 mlrd. eurų, o svarbiausi importo partneriai taip pat buvo ES valstybės – ypač Vokietija, Italija ir Nyderlandai. Šie duomenys rodo, kad Lenkijos ekonomika stipriai integruota į Europos tiekimo grandines ir išlieka viena pagrindinių rinkos ašių regione.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">2023 m. pagrindiniai Lenkijos ekonomikos sektoriai pagal sukuriamą pridėtinę vertę buvo pramonė, įskaitant energetiką, kuri generavo ketvirtadalį BVP, didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, apgyvendinimas ir maitinimas, sudarę daugiau nei penktadalį BVP, bei viešasis administravimas, švietimas ir sveikatos priežiūra. Tai rodo, kad šalis remiasi ne vien paslaugomis, bet ir stipria gamybos baze – tai išskiria ją iš daugelio kitų ES narių.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Lenkijos verslo aplinka palanki augimui dėl patikimos makroekonominės politikos ir nuoseklių valstybės iniciatyvų, palaikančių privatų vartojimą, tačiau sėkmingai įeiti į rinką padeda vietos supratimas ir tinklas. Anglų kalba plačiai vartojama, bet lenkų kalba išlieka esminė efektyviai plėtrai. Vertinamas profesionalumas, aiškūs susitarimai ir pagarba darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrai. Regioninė specifika taip pat svarbi: decentralizuota valdymo sistema reiškia, kad vaivadijos kuria savo pramonės specializacijas ir investicijų prioritetus. Laisvosios ekonominės zonos – Katovicų, Lodzės, Varšuvos, Pomeranijos – veikia kaip inovacijų ir gamybos traukos centrai, siūlantys infrastruktūrą, mokesčių lengvatas ir techninę pagalbą. Lietuvos įmonėms efektyviausia strategija – identifikuoti regioninius kompetencijų centrus ir kurti tikslines partnerystes, kurios trumpina kelią nuo pirmo kontakto iki realaus projekto.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Lietuvai Lenkija – svarbiausia prekybos partnerė\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Lietuvai Lenkija yra ne tik kaimynė – tai svarbiausia prekybos partnerė. Ji užima pirmą vietą Lietuvos importo struktūroje ir antrą – eksporto. 2024 m. Lenkija buvo antroji pagal dydį lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, kuriai teko 9,6 proc. viso eksporto, arba 2,36 mlrd. eurų. Eksporto struktūroje dominuoja mineralinis kuras, plastikai ir jų gaminiai, pieno produktai, mediena ir baldai. Lenkija taip pat yra didžiausia Lietuvos importo rinka – 2024 m. iš jos atvežta prekių už 5,8 mlrd. eurų, arba 14 proc. viso importo. Daugiausia importuojama transporto priemonių, mašinų ir įrenginių, plastikų bei elektros įrangos.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Ne mažiau svarbus ir paslaugų sektorius. 2024 m. Lenkija buvo penkta pagal dydį Lietuvos paslaugų eksporto rinka – 1,11 mlrd. eurų, arba 5,6 proc. viso eksporto. Didžiausią dalį sudarė transporto, verslo, kelionių, finansinės bei informacinių technologijų paslaugos. Įspūdinga, kad per metus šis eksportas išaugo net trečdaliu. Paslaugų importo srityje Lenkija užima pirmą vietą, sudarydama 15 proc. viso Lietuvos paslaugų importo.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Ne tik ekonominės, bet ir strateginės partnerystės\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Abi šalys glaudžiai bendradarbiauja strateginėse srityse. Energetikoje sėkmingai vystomos jungtys tarp šalių leidžia didinti energetinį savarankiškumą, o transporto sektoriuje bendri projektai, tokie kaip Rail Baltica, stiprina regioninį mobilumą ir ekonominę integraciją. Be to, Lenkija yra viena didžiausių investuotojų Lietuvoje – čia veikia tokie verslo gigantai kaip PKN Orlen ar PZU, o Lietuvos įmonės vis aktyviau ieško partnerių Lenkijos rinkoje.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Pastaraisiais metais stiprėja ir bendradarbiavimas inovacijų srityje. Lietuvos-Lenkijos inovacijų dienų metu išryškėjo kelios pagrindinės kryptys, kuriose abi šalys mato bendrą potencialą – tai energetikos, žaliųjų technologijų, transporto ir gamybos modernizavimo sektoriai. Būtent šiose srityse matomas poreikis gilinti partnerystę, jungti tyrimų ir technologijų kompetencijas bei kurti bendrus projektus, galinčius konkuruoti tarptautiniu mastu.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Gynybos ir saugumo dimensija įgavo naują svarbą. Suvalkų koridorius, laikomas silpniausia NATO gynybos grandimi, verčia abi šalis itin glaudžiai koordinuoti veiksmus – nuo karinių pratybų ir infrastruktūros planavimo iki logistikos grandinių integracijos. Lenkijai sparčiai modernizuojant ginkluotąsias pajėgas, o Lietuvai plečiant gynybos pramonės pajėgumus, atsiveria palankios sąlygos bendrai gamybai, tyrimams ir investicijoms į dvigubos paskirties technologijas: bepiločių orlaivių sistemas, saugius ryšius, kibernetinį saugumą. Dvišalės tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus partnerystės gali tapti platforma jungtiniams projektams Europos Gynybos Fondo, NATO Inovacijų fondo ar Interreg programose, taip didinant viso regiono atsparumą.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Gyvybės mokslai – dar viena sritis, kurioje Lenkijos ir Lietuvos interesai ir kompetencijos natūraliai susitinka. Lietuva kuria regioninį gyvybės mokslų centrą, o Lenkijoje sparčiai auga farmacijos ir medicinos technologijų gamybos bazė. Derinant klinikinių duomenų infrastruktūrą, reguliacinę patirtį ir mokslinių tyrimų pajėgumus, įmanoma kurti jungtinius produktų kūrimo ir bandymų centrus, pritraukti investuotojus iš Vokietijos, Skandinavijos šalių ar Izraelio, o galiausiai – įsitvirtinti kaip tarptautiniu mastu konkurencingas biotechnologijų tinklas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Dar viena svarbi jungtis – bendras Lietuvos ir Lenkijos veikimas Ukrainos atstatymo kontekste. Lapkričio 12–14 dienomis Varšuvoje vyksta pirmoji Lietuvos verslo misija, skirta Ukrainos atstatymo temai. Kartu su Lenkijos ir Ukrainos partneriais organizuojamas trišalis tinklaveikos renginys, kuriame dalyvauja daugiau nei 90 įmonių.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Lenkija šiandien – tai tvirtas ekonomikos branduolys, per kurį teka didžioji dalis regiono prekybos, ir patikima sąjungininkė, su kuria dalijamės ne tik siena, bet ir vizija apie konkurencingą, atsparų bei inovatyvų regioną. Didelė rinka, stipri pramonė, spartėjanti žalioji transformacija ir intensyvėjantis dvišalis bendradarbiavimas leidžia kalbėti ne tik apie geras perspektyvas, bet ir apie konkrečius sprendimus, kuriuos galime įgyvendinti jau šiandien.\u003C/p>\n",[96,109,119,129],{"image":97,"title":101,"url":102,"id":103,"text":104,"temos":105},{"src":98,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":100,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/monika-paule-e1779982129444-1024x621.jpg",0.6064453125,"Monika Paulė","Inovacijų agentūra: iki 2030 m. Lietuvos ekonomikai – 5,5 mlrd. eurų ir 10 tūkst. darbo vietų","/naujiena/inovaciju-agentura-iki-2030-m-lietuvos-ekonomikai-55-mlrd-euru-ir-10-tukst-darbo-vietu/",12413,"Inovacijų agentūra pristato 2026–2030 m. strategiją, kuria siekiama didinti aukštos pridėtinės vertės eksportą, spartinti inovacijų diegimą ir kelti Lietuvos įmonių produktyvumą. Skaičiuojama, kad numatytos priemonės iki 2030 m. Lietuvos ekonomikai sukurtų apie 5,5 mlrd. eurų bendro ekonominio poveikio ir apie 10 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbo vietų.",[106],{"id":107,"name":108},455,"Verslo aplinka",{"image":110,"title":113,"url":114,"id":115,"text":116,"temos":117},{"src":111,"is_svg":8,"ratio":112,"alt":100,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/monika-paule-2.jpg",0.6669921875,"Darbą pradeda naujoji Inovacijų agentūros vadovė Monika Paulė","/naujiena/darba-pradeda-naujoji-inovaciju-agenturos-vadove-monika-paule/",12436,"Nuo šiandien, gegužės 18 d., Inovacijų agentūrai vadovauti pradeda inovacijų, gyvybės mokslų ir tarptautinio verslo plėtros profesionalė Monika Paulė. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas įstaigai kelia ambicingus tikslus, kurie leis paspartinti Lietuvos ekonomikos transformaciją, padidinti inovacijų plėtrą ir stiprinti šalies konkurencingumą.",[118],{"id":107,"name":108},{"image":120,"title":123,"url":124,"id":125,"text":126,"temos":127},{"src":121,"is_svg":8,"ratio":122,"alt":123,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/04/shutterstock-2546822591.png",0.5263671875,"Lietuva stiprina dirbtinio intelekto ekosistemą: parengtos nacionalinės DI strateginės gairės","/naujiena/lietuva-stiprina-dirbtinio-intelekto-ekosistema-parengtos-nacionalines-di-strategines-gaires/",4154,"Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) parengė 2026–2035 metų nacionalines dirbtinio intelekto (DI) strategines gaires, kuriose numatomas spartus perėjimas nuo pavienių iniciatyvų prie koordinuotos, visos šalies mastu veikiančios DI ekosistemos. Prie DI strateginių gairių rengimo ir praktinio įgyvendinimo prisideda ir šalies verslams augti padedanti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi Inovacijų agentūra.",[128],{"id":107,"name":108},{"image":130,"title":132,"url":133,"id":134,"text":135,"temos":136},{"src":131,"is_svg":8,"ratio":112,"alt":132,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/04/martynas-survilas.jpg","Inovacijų agentūra: verslui verta įvertinti MTEP lengvatas prieš deklaruojant pelno mokestį","/naujiena/inovaciju-agentura-verslui-verta-ivertinti-mtep-lengvatas-pries-deklaruojant-pelno-mokesti/",3746,"Artėjant metinių pelno mokesčio deklaracijų teikimo terminui – iki birželio 15 d. – Inovacijų agentūra primena verslui apie galimybę sumažinti mokestinę naštą pasinaudojant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai taikomomis lengvatomis.",[137],{"id":107,"name":108},[139,142],{"name":140,"url":141},"Analitika","/naujienos-zyma/analitika/",{"name":143,"url":144},"Verslumas","/naujienos-zyma/verslumas_global/",[146],{"id":107,"name":108,"url":147},"/naujienos-tema/verslo-aplinka/",1780325175574]