[{"data":1,"prerenderedAt":147},["ShallowReactive",2],{"naujienos/lietuva-nori-tapti-pazangios-gamybos-salimi-kaip-atrodys-2030-ieji/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":93,"url":89,"fullUrl":26,"text":94,"excerpt":25,"more":95,"tags":137,"temos":144},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2024/12/romualda-stragiene.jpg",false,0.66650390625,2048,1365,"Lietuva nori tapti pažangios gamybos šalimi: kaip atrodys 2030-ieji?","",4611,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_description":25,"og_url":26,"og_site_name":27,"article_publisher":28,"article_modified_time":29,"og_image":30,"twitter_card":35,"twitter_misc":36,"schema":38,"breadcrumbs":81,"description":13,"language":90},"Lietuva nori tapti pažangios gamybos šalimi: kaip atrodys 2030-ieji? - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Per pastaruosius keletą metų Lietuvos pramonė patyrė įvairiausių iššūkių – augo žaliavų ir energijos kainos, vyksta Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Nepaisant to, 2023 m. patyrusi 8,8 proc. metinį nuosmukį, šalies pramonė rodo pozityvius atsigavimo ženklus. Lyginant su pernai, per 10 šių metų mėnesių ji augo 2,4 proc. Inovacijų agentūros ekspertų teigimu, prie to prisideda didėjantis įmonių dėmesys technologijų diegimui ir inovacijų kūrimui.","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lietuva-nori-tapti-pazangios-gamybos-salimi-kaip-atrodys-2030-ieji/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-05-27T15:13:49+00:00",[31],{"width":32,"height":33,"url":7,"type":34},"2048","1365","image/jpeg","summary_large_image",{"Written by":37},"Karina Urbanavičiūtė",{"@context":39,"@graph":40},"https://schema.org",[41,56,58,68,72],{"@type":42,"@id":26,"url":26,"name":16,"isPartOf":43,"primaryImageOfPage":45,"image":47,"thumbnailUrl":7,"datePublished":48,"dateModified":29,"breadcrumb":49,"inLanguage":51,"potentialAction":52},"WebPage",{"@id":44},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":46},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lietuva-nori-tapti-pazangios-gamybos-salimi-kaip-atrodys-2030-ieji/#primaryimage",{"@id":46},"2024-12-05T06:27:00+00:00",{"@id":50},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lietuva-nori-tapti-pazangios-gamybos-salimi-kaip-atrodys-2030-ieji/#breadcrumb","lt-LT",[53],{"@type":54,"target":55},"ReadAction",[26],{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":46,"url":7,"contentUrl":7,"width":32,"height":33,"caption":12},"ImageObject",{"@type":59,"@id":50,"itemListElement":60},"BreadcrumbList",[61,66],{"@type":62,"position":63,"name":64,"item":65},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":62,"position":67,"name":12},"2",{"@type":69,"@id":44,"url":65,"name":27,"description":13,"publisher":70,"inLanguage":51},"WebSite",{"@id":71},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":73,"@id":71,"name":27,"url":65,"logo":74,"image":79,"sameAs":80},"Organization",{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":75,"url":76,"contentUrl":76,"width":77,"height":78,"caption":27},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":75},[28],[82,85,88],{"url":83,"text":64,"id":84},"/",6,{"url":86,"text":87},"/naujienos/","Naujienos",{"url":89,"text":12,"id":14},"/naujiena/lietuva-nori-tapti-pazangios-gamybos-salimi-kaip-atrodys-2030-ieji/",[91],{"url":26,"code":92,"locale":92,"default":4},"lt","2024-12-05","\u003Cp style=\"text-align:justify\">Ambicijos didelės – iki 2030 m. Lietuva siekia tapti pažangios gamybos šalimi, kuriančia ir diegiančia proveržio technologijas, tokias kaip pažangioji robotika, autonominės transporto priemonės ir pramoninės biotechnologijos. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, bendrai pramonė sukuria apie 20 proc. Lietuvos BVP.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">„Būtent tos pramonės šakos, kurios vysto inžineriją ir aukštųjų technologijų gamybą, yra atsparesnės rinkų ir paklausų svyravimui. Todėl kompiuterių, elektroninių ir optinių produktų gamyba, metalo gaminių ir farmacijos pramonė šiandien atsistato greičiau nei likusios“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinė direktorė Raminta Radavičienė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Štai pirmąjį 2024 m. pusmetį aukštos pridėtinės vertės sektoriaus eksporto rezultatai, palyginti su 2023 m. atitinkamu laikotarpiu, augo 12 proc.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Į aukštos pridėtinės vertės kūrimą orientuota pramonė per pastaruosius metus tapo atsparesnė išorės sukrėtimams. To pasiekta diversifikuojant tiekimo grandines, plečiantis į naujas rinkas, investuojant į atsinaujinančią energetiką ir energijos efektyvumo priemones bei didinant produktyvumą per automatizaciją.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Pramonė tampa žalesnė\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">R. Radavičienė teigia, kad vienas iš reikšmingiausių pokyčių Lietuvos pramonėje per pastaruosius metus buvo spartus ir sklandus perėjimas prie atsinaujinančios energetikos. „Iš pradžių pandemija ir dėl jos sutrikusios tiekimo grandinės, o vėliau – prasidėjęs karas Ukrainoje, mūsų įmonėms sukėlė daug iššūkių. Spartus dujų ir elektros kainų augimas paskatino investicijų srautą į energetinio efektyvumo didinimą, tai taip pat leidžia kalbėti apie tvaresnę šalies perspektyvą“, – sako R. Radavičienė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Ji pastebi, kad ir Inovacijų agentūros koordinuojamos investicijos iš Europos Sąjungos fondų prisideda prie pramonės žalinimo, tačiau, R. Radavičienės manymu, reikalinga ne tik keisti energijos rūšį į švarią, bet ir pačią žaliąją energiją naudoti efektyviai. Dėl to būtina galvoti apie naujas skatinimo priemones ir jų naudojimo intensyvumą. \u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Šiuo metu Lietuva jau nuėjusi didžiąją dalį kelio, tačiau esminis proveržis dar priešakyje – Europai siekiant visiško klimato neutralumo iki 2050 m., pramonei taip pat teks persiorientuoti. Skaičiuojama, kad jau iki 2030 m. pramonė turi užtikrinti, jog bendras išmetamų teršalų kiekis atitinkamuose sektoriuose sumažėtų 61 proc., lyginant su 2005 m. \u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\n„Pramonės sektoriui šiandien ypač svarbios ir aktualios visos atsinaujinančios energijos ir taupymo sprendimus įgalinančios technologijos, tačiau kol kas mūsų šalies pramonės dar toli gražu negalime vadinti žalia“, – pastebi R. Radavičienė. Jos teigimu, tai yra ne vienerių metų uždavinys, tam reikia ilgalaikių investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP).\u003C/p>\n\u003Cp> \u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cstrong>ES investicijos į pramonę – virš 198 mln. eurų \u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp> \u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Šalies pramonės įmonės pagal savo poreikį ir galimybes diegia vis daugiau skaitmenizavimo ir procesų automatizavimo sprendimų. Vis plačiau taikomos elektroninės prekybos platformos, el. sąskaitų sistemos, debesijos sprendimai, domimasi didžiaisiais duomenimis ir dirbtinio intelekto panaudojimu.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\"> \u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">„Lietuvos pramonė neturi kitos išeities, kaip tik didinti savo veiklos efektyvumą bei siekti aukštesnės pridėtinės vertės. Mes jau nesame pigios gamybos šalimi, nes auga ir pragyvenimo lygis, ir atlyginimai (daug sparčiau nei produktyvumas), todėl investicijos į aukštąsias technologijas turi tapti Lietuvos konkurencingumo varikliu“, – sako Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\"> \u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Europos Sąjungos skiriamos investicijos padeda greičiau keistis ir efektyviau diegti proveržio technologijas. 2023–2024 m. su pažangia pramone susijusių projektų sutarčių pasirašyta už daugiau kaip 198 mln. eurų, o bendra projektų vertė siekia daugiau kaip 324 mln. eurų.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Populiariausi finansavimo kvietimai pagal pasirašytas sutartis susijusias su pažangia pramone buvo saulės elektrinių įsigijimui skirtas „AEI pramonei“ (211 projektai) ir su tarptautinėmis parodomis bei sertifikavimu susijęs kvietimas „Expo galimybės“ (138 projektai).\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Taip pat pramonės atstovai pasirašė daug sutarčių projektams, kurie skirti el. parduotuvių kūrimui ir vizualizacijai „MVĮ skaitmeninimas“ (135 projektai), įmonių darbuotojų mokymams „Įgūdžiai MVĮ“ (109 projektai). Daug investuota į moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra grįstus projektus – per keturis kvietimus „InoStartas“, „InoPažanga“, „InoBranda“ ir „Žaliasis eksperimentas“ pramonės atstovai pasirašė 60 projektų sutarčių. Gamybinės įrangos įsigijimui pagal finansavimo kvietimą „EVE pramonei“ pasirašytos 42 projektų sutartys.\u003C/p>\n\u003Cp>Sėkmingai įgyvendinti projektai prisidės prie aukštos pridėtinės vertės sektoriaus augimo. Planuojama, kad Europos Sąjungos investicijų bus ir daugiau. Šiuo metu aktyvūs kvietimai – \u003Ca style=\"color:#0563c1; text-decoration:underline\" href=\"https://inovacijuagentura.lt/finansavimo-kvietimai/inostartas-2.html?lang=lt\">„InoStartas 2“\u003C/a> (2,5 mln. eurų), \u003Ca style=\"color:#0563c1; text-decoration:underline\" href=\"https://inovacijuagentura.lt/finansavimo-kvietimai/zaliasis-eksperimentas-ecoinovacijos.html?lang=lt\">„Žaliasis eksperimentas + Ecoinovacijos“\u003C/a> (10 mln. eurų) ir \u003Ca style=\"color:#0563c1; text-decoration:underline\" href=\"https://inovacijuagentura.lt/finansavimo-kvietimai/eve-pramonei-2.html?lang=lt\">„EVE pramonei“\u003C/a> (beveik 55 mln. eurų).\u003C/p>\n",[96,108,118,128],{"image":97,"title":101,"url":102,"id":103,"text":13,"temos":104},{"src":98,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":100,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/08/romanas-zontovicius-2.jpg",0.6669921875,"Romano ekspertinis","DI tampa konkurencingumo infrastruktūra: ką 2026 m. „AI Index“ reiškia Lietuvai","/naujiena/di-tampa-konkurencingumo-infrastruktura-ka-2026-m-ai-index-reiskia-lietuvai/",12421,[105],{"id":106,"name":107},452,"Inovacijos",{"image":109,"title":112,"url":113,"id":114,"text":115,"temos":116},{"src":110,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":111,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/dbox-2.jpg","DBOX","Lietuviškos dronų sistemos padės didinti Europos gynybos ekosistemos efektyvumą","/naujiena/lietuviskos-dronu-sistemos-pades-didinti-europos-gynybos-ekosistemos-efektyvuma/",12426,"Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.",[117],{"id":106,"name":107},{"image":119,"title":122,"url":123,"id":124,"text":125,"temos":126},{"src":120,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":121,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/karolina-urbonaite.jpg","Karolina Urbonaitė","„StartupBlink 2026“ pasauliniame reitinge – rekordinis Vilniaus pakilimas","/naujiena/startupblink-2026-pasauliniame-reitinge-rekordinis-vilniaus-pakilimas/",12424,"Globalias inovacijų tendencijas ir startuolių ekosistemas analizuojantis „StartupBlink 2026“ reitingas rodo, kad Vilnius toliau gerina savo pozicijas pagal startuolių ekosistemos palankumą – sostinė iš 69 vietos pakilo į 66-ąją. Pasauliniame reitinge Lietuva tarp vertinamų šalių šiemet užima 22 vietą.",[127],{"id":106,"name":107},{"image":129,"title":131,"url":132,"id":133,"text":134,"temos":135},{"src":130,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/misijos.jpg","Inovacijų misijos žymi naują etapą – mokslo ir verslo sprendimai ne tik stiprins ekonomiką, bet ir kurs vertę kiekvienam žmogui","/naujiena/inovaciju-misijos-zymi-nauja-etapa-mokslo-ir-verslo-sprendimai-ne-tik-stiprins-ekonomika-bet-ir-kurs-verte-kiekvienam-zmogui/",12440,"Lietuvoje į baigiamąjį etapą žengia ambicingas projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“, kuris per trejus metus iš esmės pakeitė šalies inovacijų kryptį. Inovacijų agentūros koordinuojamos programos, kurioms skirta daugiau nei 88 mln. eurų, suvienijo mokslo ir verslo lyderius bendram tikslui – kurti realius sprendimus svarbiausiems visuomenės iššūkiams: nuo pažangesnio gydymo ir kibernetinio saugumo iki klimato neutralumo. Projekto metu įkurti kompetencijų centrai taps naujais traukos taškais talentams, tyrimams ir aukštos pridėtinės vertės verslams.",[136],{"id":106,"name":107},[138,141],{"name":139,"url":140},"Pramonė","/naujienos-zyma/pramone_global/",{"name":142,"url":143},"MTEP","/naujienos-zyma/mtep/",[145],{"id":106,"name":107,"url":146},"/naujienos-tema/inovacijos/",1780325181779]