[{"data":1,"prerenderedAt":148},["ShallowReactive",2],{"naujienos/lietuviskas-atsakas-i-kibernetines-gresmes-socialiniuose-tinkluose-kuria-iranki-kovai-su-deziformacija/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":94,"url":90,"fullUrl":26,"text":95,"excerpt":25,"more":96,"tags":138,"temos":145},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/06/jokubas-drazdas.png",false,0.6967741935483871,1550,1080,"Lietuviškas atsakas į kibernetines grėsmes socialiniuose tinkluose: kuria įrankį kovai su deziformacija","",5284,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_description":25,"og_url":26,"og_site_name":27,"article_publisher":28,"article_modified_time":29,"og_image":30,"twitter_card":35,"twitter_misc":36,"schema":39,"breadcrumbs":82,"description":13,"language":91},"Lietuviškas atsakas į kibernetines grėsmes socialiniuose tinkluose: kuria įrankį kovai su deziformacija - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Paspaudėte „patinka“ po miela gyvūnėlio nuotrauka, tačiau vėliau paskyros savininkas ją pakeičia į visai kitą turinį – politinę žinutę ar dezinformaciją. Jūsų reakcija išlieka, o socialinių tinklų algoritmams to pakanka, kad plačiau paskleistų klaidinančius naratyvus. Tokie ir kiti mechanizmai vis dažniau naudojami koordinuotoms informacinėms atakoms. Jas realiuoju laiku siekia atpažinti įmonės „Acrux cyber services“ kuriamas kibernetinio saugumo įrankis – vienas iš projektų, vystomų pagal Inovacijų agentūros „Misijų“ programą.","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lietuviskas-atsakas-i-kibernetines-gresmes-socialiniuose-tinkluose-kuria-iranki-kovai-su-deziformacija/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-05-31T19:44:14+00:00",[31],{"width":32,"height":33,"url":7,"type":34},"1550","1080","image/png","summary_large_image",{"Est. reading time":37,"Written by":38},"1 minutė","Virginija Sližauskaitė",{"@context":40,"@graph":41},"https://schema.org",[42,57,59,69,73],{"@type":43,"@id":26,"url":26,"name":16,"isPartOf":44,"primaryImageOfPage":46,"image":48,"thumbnailUrl":7,"datePublished":49,"dateModified":29,"breadcrumb":50,"inLanguage":52,"potentialAction":53},"WebPage",{"@id":45},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":47},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lietuviskas-atsakas-i-kibernetines-gresmes-socialiniuose-tinkluose-kuria-iranki-kovai-su-deziformacija/#primaryimage",{"@id":47},"2025-06-20T06:34:00+00:00",{"@id":51},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lietuviskas-atsakas-i-kibernetines-gresmes-socialiniuose-tinkluose-kuria-iranki-kovai-su-deziformacija/#breadcrumb","lt-LT",[54],{"@type":55,"target":56},"ReadAction",[26],{"@type":58,"inLanguage":52,"@id":47,"url":7,"contentUrl":7,"width":32,"height":33,"caption":12},"ImageObject",{"@type":60,"@id":51,"itemListElement":61},"BreadcrumbList",[62,67],{"@type":63,"position":64,"name":65,"item":66},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":63,"position":68,"name":12},"2",{"@type":70,"@id":45,"url":66,"name":27,"description":13,"publisher":71,"inLanguage":52},"WebSite",{"@id":72},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":74,"@id":72,"name":27,"url":66,"logo":75,"image":80,"sameAs":81},"Organization",{"@type":58,"inLanguage":52,"@id":76,"url":77,"contentUrl":77,"width":78,"height":79,"caption":27},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":76},[28],[83,86,89],{"url":84,"text":65,"id":85},"/",6,{"url":87,"text":88},"/naujienos/","Naujienos",{"url":90,"text":12,"id":14},"/naujiena/lietuviskas-atsakas-i-kibernetines-gresmes-socialiniuose-tinkluose-kuria-iranki-kovai-su-deziformacija/",[92],{"url":26,"code":93,"locale":93,"default":4},"lt","2025-06-20","\u003Cp style=\"text-align: justify\">„Kova su dezinformacija jau nebėra vien žiniasklaidos ar faktų tikrintojų rūpestis. Keičiantis informacijos vartojimo įpročiams ir socialinėms medijoms tampant pagrindiniais sklaidos kanalais, dezinformacijai atsiveria vis daugiau erdvės. Tai vienas reikšmingiausių šio amžiaus iššūkių, galinčių paveikti visuomenės atsparumą ir saugumą. Todėl būtina sutelkti žinias ir pastangas – nuo mokslininkų iki verslo bei valstybės institucijų“, – sako Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Šiandien socialiniai tinklai tampa pagrindiniu informacijos šaltiniu daugeliui žmonių, ypač jaunesnei kartai. Turinio srautas dažnai formuojamas taip, kad atitiktų jau esamus vartotojo įsitikinimus – silpnėja kritinis mąstymas, stiprėja atskirtis ir nesantaika, mažėja sąlytis su skirtingomis nuomonėmis. Tokia terpė – palanki dezinformacijai, ypač kai ji pateikiama emociškai ir atrodo populiari.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Pasak „Acrux cyber services“ vadovo Jokūbo Drazdo, efektyvi kova su dezinformacija prasideda nuo gebėjimo atskirti autentiškas diskusijas nuo dirbtinai formuojamo spaudimo.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">„Moksliniai tyrimai patvirtina, kad botų ir trolių tinklai yra pagrindiniai įrankiai, naudojami dirbtiniam socialiniam spaudimui ir klaidingos daugumos iliuzijos kūrimui“, – sako J. Drazdas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cem>Botų fermos\u003C/em> – tai automatizuotų paskyrų tinklai, kurių pagrindinis tikslas yra vienalaikis didelio kiekio informacijos platinimas ir reakcijų imitavimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad \u003Cem>botai\u003C/em>, kurie gali sudaryti apie 20 proc. visų socialinės žiniasklaidos pokalbių yra itin efektyvūs kuriant klaidingą masinio sutarimo įspūdį. \u003Cem>Troliai \u003C/em>– tai kompleksiškesnė manipuliacijos forma, apimanti tiek realių asmenų, tiek žmogaus elgesį imituojančių paskyrų veiklą. Jų tikslas yra aktyvus įsitraukimas į diskusijas, provokacijų kėlimas ir visuomenės skaldymas. \u003Cem>Troliai\u003C/em> naudoja įvairias psichologinės manipuliacijos technikas, verčia asmenis abejoti savo realybės suvokimu, nuolat neigiant akivaizdžius faktus ar jausmus.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">„Pastaruoju metu Lietuvos informacinėje erdvėje matome suaktyvėjusias kampanijas, ypač „TikTok“ platformoje, kuriose kryptingai pasitelkiamos jautrios socialinės ir politinės temos. Tokiu būdu dirbtinai gilinamas visuomenės susiskaldymas, o kai kuriais atvejais – tiesiogiai kurstoma nesantaika. Tai atitinka psichologinių operacijų (PSYOPS) modelius, kai manipuliuojama emocijomis ir pasitikėjimu, siekiant paveikti elgesį“, – aiškina J. Drazdas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Kuria įrankį, kuris padės užkirsti kelią dezinformacijos sklaidai\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Kad informacinės atakos būtų atpažintos vos joms prasidedant, „Acrux cyber services“ komanda vysto dirbtiniu intelektu paremtą platformą, skirtą socialinių tinklų informacijos stebėsenai, sisteminei analizei ir išankstiniam įspėjimui apie galimas informacines atakas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Šiuo metu komanda dirba su platformos prototipu. „Nors sistema dar vystymo etape, ji jau dabar padeda pastebėti kai kuriuos potencialiai manipuliatyvius naratyvus ir fiksuoti jų plitimą“, – sako J. Drazdas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Platformos funkcionalumas apima galimybę automatiškai generuoti ir perduoti įspėjimus apie galimą koordinuotą informacinę ataką iš anksto apibrėžtiems naudotojams. Tai apima nacionalinio saugumo institucijas, viešųjų ryšių specialistus ir kitus atsakingus subjektus pagal poreikį.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">„Tokia perspėjimo sistema padeda reaguoti dar prieš tai, kai informacinė ataka įsibėgėja, įvertinti situaciją, suvaldyti plitimą ir, jei reikia, pradėti komunikacinius ar techninius veiksmus“, – pažymi J. Drazdas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Tenka spręsti ne tik šiandienos probemas, bet ir galvoti apie ateitį\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">„Acrux cyber services“ kuriama platforma gali skambėti kaip projektas iš Silicio slėnio, tačiau ji vystoma Lietuvoje, projekto „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“ rėmuose. Šio projekto tikslas – skatinti inovacijas, kryptingai telkti mokslo bei verslo bendradarbiavimą trijose srityse: sveikatos inovacijų, neutralumo klimatui ir kibernetinio saugumo.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">„Acrux cyber services“ yra viena iš 12 įmonių ir organizacijų, dalyvaujančių Kauno technologijos universiteto suburtame konsorciume, kuris įgyvendina „Saugios ir įtraukios e. visuomenės“ misiją. Jos tikslas – stiprinti visuomenės atsparumą elektroninėje erdvėje. Šiam projektui skirta daugiau nei 27 mln. eurų.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">„Šiandien technologijos tobulėja žaibišku greičiu, tad nebeužtenka reaguoti tik į esamas grėsmes. Turime kurti įrankius galvodami apie ateitį ir ateities technologijų pajėgumus, potencialias grėsmes. Būtent toks yra Misijų projekto siekis: skatinti inovatyvius sprendimus, kurie užkirstų kelią dezinformacijai ir kibernetinėms grėsmėms, bei taptų įrankiu apsisaugoti kiekvienam iš mūsų“, – sako M. Survilas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Lietuvių sukurtas sprendimas aktualus ir užsieniui\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Artimiausi „Acrux cyber services“ komandos tikslai – išplėsti sistemos funkcionalumą, įdiegti patogią naudotojo sąsają ir pradėti testavimą su pilotiniais partneriais.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">„Mūsų tikslas – kad ši sistema taptų realiai pritaikomu įrankiu tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui, padedančiu laiku reaguoti į informacines ir kibernetines grėsmes“, – paaiškina įmonės vadovas J. Drazdas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Komanda ne tik tobulina įrankį, bet ir analizuoja galimus eksporto bei partnerysčių scenarijus: „Jau identifikuojame užsienio rinkas, kuriose toks sprendimas būtų aktualus nacionalinio saugumo ir viešosios komunikacijos ar kibernetinio atsparumo srityse. Taip pat planuojame stiprinti partnerystes su viešojo sektoriaus institucijomis bei privačiomis organizacijomis, kurios galėtų naudotis sistema grėsmių prevencijai, komunikacijos valdymui ar situacijų analizei“, – džiaugiasi J. Drazdas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Augantis susidomėjimas ir planuojamos partnerystės gali tapti svarbia atsvara globalioms grėsmėms – tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. O Lietuvos verslai, kuriantys inovacijas kibernetinio saugumo srityje, yra vis dažniau pastebimi užsienio rinkų.\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cem> „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimą“ inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o jų įgyvendinimą koordinuoja Inovacijų agentūra. \u003C/em>\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cem>Projektui skirtas 88,34 mln. eurų finansavimas: 76,69 mln. eurų – iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir 11,65 mln. eurų – iš Lietuvos Respublikos biudžeto. \u003C/em>\u003Cimg decoding=\"async\" src=\"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/06/misiju-logo.png\" />\u003C/p>\n",[97,109,119,129],{"image":98,"title":102,"url":103,"id":104,"text":13,"temos":105},{"src":99,"is_svg":8,"ratio":100,"alt":101,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/08/romanas-zontovicius-2.jpg",0.6669921875,"Romano ekspertinis","DI tampa konkurencingumo infrastruktūra: ką 2026 m. „AI Index“ reiškia Lietuvai","/naujiena/di-tampa-konkurencingumo-infrastruktura-ka-2026-m-ai-index-reiskia-lietuvai/",12421,[106],{"id":107,"name":108},452,"Inovacijos",{"image":110,"title":113,"url":114,"id":115,"text":116,"temos":117},{"src":111,"is_svg":8,"ratio":100,"alt":112,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/dbox-2.jpg","DBOX","Lietuviškos dronų sistemos padės didinti Europos gynybos ekosistemos efektyvumą","/naujiena/lietuviskos-dronu-sistemos-pades-didinti-europos-gynybos-ekosistemos-efektyvuma/",12426,"Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.",[118],{"id":107,"name":108},{"image":120,"title":123,"url":124,"id":125,"text":126,"temos":127},{"src":121,"is_svg":8,"ratio":100,"alt":122,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/karolina-urbonaite.jpg","Karolina Urbonaitė","„StartupBlink 2026“ pasauliniame reitinge – rekordinis Vilniaus pakilimas","/naujiena/startupblink-2026-pasauliniame-reitinge-rekordinis-vilniaus-pakilimas/",12424,"Globalias inovacijų tendencijas ir startuolių ekosistemas analizuojantis „StartupBlink 2026“ reitingas rodo, kad Vilnius toliau gerina savo pozicijas pagal startuolių ekosistemos palankumą – sostinė iš 69 vietos pakilo į 66-ąją. Pasauliniame reitinge Lietuva tarp vertinamų šalių šiemet užima 22 vietą.",[128],{"id":107,"name":108},{"image":130,"title":132,"url":133,"id":134,"text":135,"temos":136},{"src":131,"is_svg":8,"ratio":100,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/misijos.jpg","Inovacijų misijos žymi naują etapą – mokslo ir verslo sprendimai ne tik stiprins ekonomiką, bet ir kurs vertę kiekvienam žmogui","/naujiena/inovaciju-misijos-zymi-nauja-etapa-mokslo-ir-verslo-sprendimai-ne-tik-stiprins-ekonomika-bet-ir-kurs-verte-kiekvienam-zmogui/",12440,"Lietuvoje į baigiamąjį etapą žengia ambicingas projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“, kuris per trejus metus iš esmės pakeitė šalies inovacijų kryptį. Inovacijų agentūros koordinuojamos programos, kurioms skirta daugiau nei 88 mln. eurų, suvienijo mokslo ir verslo lyderius bendram tikslui – kurti realius sprendimus svarbiausiems visuomenės iššūkiams: nuo pažangesnio gydymo ir kibernetinio saugumo iki klimato neutralumo. Projekto metu įkurti kompetencijų centrai taps naujais traukos taškais talentams, tyrimams ir aukštos pridėtinės vertės verslams.",[137],{"id":107,"name":108},[139,142],{"name":140,"url":141},"Kibernetinis saugumas","/naujienos-zyma/kibernetinis-saugumas/",{"name":143,"url":144},"IRT","/naujienos-zyma/irt/",[146],{"id":107,"name":108,"url":147},"/naujienos-tema/inovacijos/",1780325178224]