[{"data":1,"prerenderedAt":143},["ShallowReactive",2],{"naujienos/lietuvoje-sukurta-inovatyvi-gyvunu-terapijos-metodika-neturi-atitikmenu-europoje-pades-uztikrinti-pacientu-ir-gyvunu-gerove/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":92,"url":88,"fullUrl":25,"text":93,"excerpt":13,"more":94,"tags":136,"temos":140},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2023/08/ba-68-new-3840x2427.jpg",false,0.63203125,3840,2427,"Lietuvoje sukurta inovatyvi gyvūnų terapijos metodika neturi atitikmenų Europoje – padės užtikrinti pacientų ir gyvūnų gerovę","",3414,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_url":25,"og_site_name":26,"article_publisher":27,"article_modified_time":28,"og_image":29,"twitter_card":34,"twitter_misc":35,"schema":37,"breadcrumbs":80,"description":13,"language":89},"Lietuvoje sukurta inovatyvi gyvūnų terapijos metodika neturi atitikmenų Europoje – padės užtikrinti pacientų ir gyvūnų gerovę - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lietuvoje-sukurta-inovatyvi-gyvunu-terapijos-metodika-neturi-atitikmenu-europoje-pades-uztikrinti-pacientu-ir-gyvunu-gerove/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-06-01T13:27:57+00:00",[30],{"width":31,"height":32,"url":7,"type":33},"5076","3208","image/jpeg","summary_large_image",{"Written by":36},"Virginija Sližauskaitė",{"@context":38,"@graph":39},"https://schema.org",[40,55,57,67,71],{"@type":41,"@id":25,"url":25,"name":16,"isPartOf":42,"primaryImageOfPage":44,"image":46,"thumbnailUrl":7,"datePublished":47,"dateModified":28,"breadcrumb":48,"inLanguage":50,"potentialAction":51},"WebPage",{"@id":43},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":45},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lietuvoje-sukurta-inovatyvi-gyvunu-terapijos-metodika-neturi-atitikmenu-europoje-pades-uztikrinti-pacientu-ir-gyvunu-gerove/#primaryimage",{"@id":45},"2023-08-23T05:53:00+00:00",{"@id":49},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lietuvoje-sukurta-inovatyvi-gyvunu-terapijos-metodika-neturi-atitikmenu-europoje-pades-uztikrinti-pacientu-ir-gyvunu-gerove/#breadcrumb","lt-LT",[52],{"@type":53,"target":54},"ReadAction",[25],{"@type":56,"inLanguage":50,"@id":45,"url":7,"contentUrl":7,"width":31,"height":32,"caption":12},"ImageObject",{"@type":58,"@id":49,"itemListElement":59},"BreadcrumbList",[60,65],{"@type":61,"position":62,"name":63,"item":64},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":61,"position":66,"name":12},"2",{"@type":68,"@id":43,"url":64,"name":26,"description":13,"publisher":69,"inLanguage":50},"WebSite",{"@id":70},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":72,"@id":70,"name":26,"url":64,"logo":73,"image":78,"sameAs":79},"Organization",{"@type":56,"inLanguage":50,"@id":74,"url":75,"contentUrl":75,"width":76,"height":77,"caption":26},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":74},[27],[81,84,87],{"url":82,"text":63,"id":83},"/",6,{"url":85,"text":86},"/naujienos/","Naujienos",{"url":88,"text":12,"id":14},"/naujiena/lietuvoje-sukurta-inovatyvi-gyvunu-terapijos-metodika-neturi-atitikmenu-europoje-pades-uztikrinti-pacientu-ir-gyvunu-gerove/",[90],{"url":25,"code":91,"locale":91,"default":4},"lt","2023-08-23","\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Pasaulio sveikatos organizacijai kalbant apie nepakankamą dėmesį psichologinei \u003C/strong>\u003Ca style=\"color:#0563c1; text-decoration:underline\" href=\"https://www.who.int/publications/i/item/9789240049338\">\u003Cstrong>sveikatai\u003C/strong>\u003C/a>\u003Cstrong>, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių medicininės psichologijos specialistų skaičius išlieka itin mažas – jų 10 tūkst. gyventojų tenka vos du, rodo Higienos instituto sveikatos informacijos centro \u003C/strong>\u003Ca style=\"color:#0563c1; text-decoration:underline\" href=\"https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/LT_sveik_stat_health/la_2021.pdf\">\u003Cstrong>statistika\u003C/strong>\u003C/a>\u003Cstrong>. Reaguodami į blogėjančią visuomenės psichologinę sveikatą, Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centras drauge su Kurtuvėnų regioninio parko direkcija nuo 2018 iki 2023 m. vykdė dėl savo kompleksiškumo Europoje atitikmenų neturintį inovatyvų gyvūnų terapijos projektą. Projekto metu sukurta moksliniais tyrimais pagrįsta metodika ir holistinės medicinos sveikatos koncepcija, padėsianti spręsti visuomenės psichologinės sveikatos problemas.\u003C/strong>\u003Cbr />\n \u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Įgyvendinant projektą buvo tiriamas ir, remiantis objektyviais duomenimis, kuriamas žmogaus psichinės sveikatos gerovės modelis, kuris galėtų būti įgyvendinamas ne tik ligoninėse, psichinės sveikatos įstaigose, bet ir įtraukiant gyvūną: šunį, žirgą ar delfiną. Taikant aprobuotas metodikas, turint specialistų parengtus aprašus bei reglamentą galima saugiai vykdyti psichosocialinį darbą integruojant jį į holistinės medicinos sampratą. Pastarąją Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia kaip tokią, kurioje sveikata suvokiama plačiau nei tik ligos nebuvimas – svarbus ir žmogaus dalyvavimas socialiniame gyvenime, gyvenimo kokybė, aplinka, judumas, kokybiška mityba, psichinė gerovė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">„Įgyvendindami projektą vadovavomės bendromis statistinėmis normomis, rodančiomis didžiulį psichikos ligų augimą ir ypač didėjantį vaikų bei jaunuolių su psichikos ir elgesio sutrikimais skaičių. Taip pat Lietuvoje vis dar stokojame vadinamojo biopsichosocialinio arba visuminio požiūrio į žmogų su negalia, todėl rengėme metodikas didžiausioms pacientų grupėms, kurios atvyksta ir naudojasi gyvūnų asistuojama terapija – tai psichikos ir elgesio sutrikimų turintys bei nervų sistemos ligomis sergantys asmenys. Mūsų tyrimuose dalyvavo vaikai su autizmo spektro sutrikimais, cerebraliniu paralyžiumi ir suaugusieji sergantys išsėtine skleroze bei organine depresija“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos skyriaus vedėja prof. dr. Brigita Kreivinienė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Gyvūnų asistuojamos terapijos metodikos ir gyvūnų gerovės projekto idėją tuometinei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (dabar – Inovacijų agentūrai) pripažinus sveikatos biotechnologijos inovacija, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir tuometinė Lietuvos verslo paramos agentūra (dabar – Inovacijų agentūra) projektui įgyvendinti skyrė 769 tūkst. Eur iš ES struktūrinių fondų programos pagal priemonę „Ikiprekybiniai pirkimai LT“. Bendra projekto vertė siekė 895 tūkst. eurų.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">„Nors pasaulyje ne vienerius metus taikomos gyvūnų asistuojamos terapinės veiklos, jų metodikos dažnai labai skiriasi ir ne visos yra tinkamos Lietuvai. Kūrėme gyvūnų asistuojamos terapijos metodiką tuo pačiu metu, kai Lietuvoje vyko politiniai teisiniai reglamentavimo procesų pokyčiai. Tai lėmė, kad projekte dalyvavę mokslo kolegos, tirdami žirgų, šunų ir delfinų terapinį poveikį pacientų grupėms, kartu su mumis kūrė unikalias žinias apie tai, kaip ir kiek dėl terapijos kinta žmogaus psichinė, fizinė būklė, socialinis gyvenimas“, – sako B. Kreivinienė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Ji pabrėžia, kad projekto metu padaryti atradimai neabejotinai taps pagrindu tolesniems tyrimams, o sukurta naujoji metodika glaudžiai siejasi su Lietuvoje įvykusiu gyvūnų terapijos ir gyvūnų gerovės reglamentavimo procesu: „Todėl atlikti tyrimai ir sukurtos metodikos nėra tik teorinis produktas, o galės būti taikomas praktikoje. Mūsų užduotis buvo užtikrinti, kad klientas gaus jo jautrų poreikį atliepiančią paslaugą, todėl sukurta metodika būtent tai ir atlieps.“\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Nepamiršo ir terapijoje dalyvaujančių gyvūnų\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Projekto metu užsiėmimai su delfinais buvo filmuojami ir tiriama jų gerovė, analizuojant fiziologiją ir elgesio pokyčius terapijos metu. Ekspertai nustatė, kad gyvūnų elgesys buvo pastovus ir pozityvus be neigiamų pokyčių. Vertindami fizinę delfinų būklę, mokslininkai analizavo hormono kortizolio, išskiriamo patiriant stresą, kiekį, širdies pulso ir kvėpavimo dažnį, kūno temperatūros dinamiką prieš ir po terapijos užsiėmimo. Matavimams atlikti buvo išdirbta inovatyvi metodika pamatuoti delfinų kūno temperatūrą terapinio proceso metu bei iš gyvūnų seilių, šlapimo bei išmatų nustatyti kortizolio ribas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">„Įvertinę surinktus duomenis priėjome išvados, jog terapijos užsiėmimai delfinams streso nekėlė. Terapijoje dalyvavo tik kliniškai sveiki, vyresni nei trejų metų amžiaus gyvūnai, vertinimo metu atlikę visas užduotis. Delfinai būti terapeutais mokosi nuo mažens plaukiodami šalia savo mamos, o trenerius ruošia patyrę Jūrų muziejaus gyvūnų priežiūros skyriaus darbuotojai. Trenerių parengimas gali trukti pusmetį ar ilgiau, o jais tapti gali tik biologinį išsilavinimą turintys asmenys. Todėl didžiulė tiek praktikų, tiek mokslininkų grupė buvo įsitrauksi į šį tyrimo procesą“, – sako B. Kreivinienė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Įkvepiantys darbo rezultatai\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">„Tyrimo rezultatai pranoko lūkesčius kiekvienoje tiriamųjų grupėje. Ženkliai pagerėjo žmonių su organine depresija ir išsėtine skleroze psichofizinė būklė – sumažėjo jų patiriami skausmai, pagerėjo miegas, atsirado noras įsilieti į socialinį gyvenimą, pagerėjo dėmesio sukaupimas ir, svarbiausia, pastebėjome išaugusį pozityvumą, norą ieškoti galimybių, optimizmą“, – sako profesorė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Ji pabrėžia, kad terapijoje su gyvūnais dalyvavusių žmonių fizinė būklė taip pat ženkliai pagerėjo – pastebėtas išaugęs ištvermingumas, aktyvumas, pagerėjusi pusiausvyra, eisena ir koordinacija. Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų ir sergantiems cerebriniu paralyžiumi, ženkliai pagerėjo visos neurosensotorinės sritys – komunikacija, saviraiška, dėmesio sukaupimas, eisena, pusiausvyra, dalyvavimas socialinėse veiklose, ekspresyvioji kalba. Taip pat sumažėjo vaikų emocinis nestabilumas, bendra emocinė įtampa, jutiminis dirglumas, raumenų tonusas, padidėjo saugumo supratimas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Padės komercializuoti prototipą\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Lietuvos Jūrų muziejaus projektas buvo įgyvendinamas pagal Inovacijų agentūros skelbtą kvietimą „Ikiprekybiniai pirkimai LT“. Ši priemonė buvo unikali tuo, jog įgyvendindami projektines veiklas paslaugų tiekėjai vykdė mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) tam, kad spręstų viešą problemą ir kurtų sprendimą, neturintį atitikmenų rinkoje ir atliepiantį egzistuojantį poreikį.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cspan style=\"color:black\">„Priemonė „Ikiprekybiniai pirkimai LT“ leido Jūrų muziejui šiuo projektu pasiekti artimą galutiniam rezultą \u003C/span>–\u003Cspan style=\"color:black\"> sukurti medotiką, ją ištestuoti ir išbandyti kontrolinėmis sąlygomis. Tiesa, produktas dar nėra galutinai parengtas komercializuoti, tačiau galimybė jį patobulinti ir pilnai paruošti pateikimui į rinką numatoma naujoje šiuo metu Inovacijų agentūros vystomoje paslaugoje „Inovatyvūs pirkimai\u003C/span>“, – sako \u003Cspan style=\"color:black\">Agnė Vaitkūnienė, Inovacijų agentūros Investicijų valdymo departamento direktorė.\u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos planuoja įgyvendinti priemones, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Iš jų 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Visi galiojantys ir artimiausi kvietimai su išsamiais aprašymais ir sąlygomis skelbiami Inovacijų agentūros tinklalapyje. Taip pat Inovacijų agentūra teikia nemokamas konsultacijas verslo pradžios, plėtros bei tinkamų finansavimo priemonių pasirinkimo klausimais. \u003C/p>\n",[95,107,117,127],{"image":96,"title":100,"url":101,"id":102,"text":13,"temos":103},{"src":97,"is_svg":8,"ratio":98,"alt":99,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/08/romanas-zontovicius-2.jpg",0.6669921875,"Romano ekspertinis","DI tampa konkurencingumo infrastruktūra: ką 2026 m. „AI Index“ reiškia Lietuvai","/naujiena/di-tampa-konkurencingumo-infrastruktura-ka-2026-m-ai-index-reiskia-lietuvai/",12421,[104],{"id":105,"name":106},452,"Inovacijos",{"image":108,"title":111,"url":112,"id":113,"text":114,"temos":115},{"src":109,"is_svg":8,"ratio":98,"alt":110,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/dbox-2.jpg","DBOX","Lietuviškos dronų sistemos padės didinti Europos gynybos ekosistemos efektyvumą","/naujiena/lietuviskos-dronu-sistemos-pades-didinti-europos-gynybos-ekosistemos-efektyvuma/",12426,"Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.",[116],{"id":105,"name":106},{"image":118,"title":121,"url":122,"id":123,"text":124,"temos":125},{"src":119,"is_svg":8,"ratio":98,"alt":120,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/karolina-urbonaite.jpg","Karolina Urbonaitė","„StartupBlink 2026“ pasauliniame reitinge – rekordinis Vilniaus pakilimas","/naujiena/startupblink-2026-pasauliniame-reitinge-rekordinis-vilniaus-pakilimas/",12424,"Globalias inovacijų tendencijas ir startuolių ekosistemas analizuojantis „StartupBlink 2026“ reitingas rodo, kad Vilnius toliau gerina savo pozicijas pagal startuolių ekosistemos palankumą – sostinė iš 69 vietos pakilo į 66-ąją. Pasauliniame reitinge Lietuva tarp vertinamų šalių šiemet užima 22 vietą.",[126],{"id":105,"name":106},{"image":128,"title":130,"url":131,"id":132,"text":133,"temos":134},{"src":129,"is_svg":8,"ratio":98,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/misijos.jpg","Inovacijų misijos žymi naują etapą – mokslo ir verslo sprendimai ne tik stiprins ekonomiką, bet ir kurs vertę kiekvienam žmogui","/naujiena/inovaciju-misijos-zymi-nauja-etapa-mokslo-ir-verslo-sprendimai-ne-tik-stiprins-ekonomika-bet-ir-kurs-verte-kiekvienam-zmogui/",12440,"Lietuvoje į baigiamąjį etapą žengia ambicingas projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“, kuris per trejus metus iš esmės pakeitė šalies inovacijų kryptį. Inovacijų agentūros koordinuojamos programos, kurioms skirta daugiau nei 88 mln. eurų, suvienijo mokslo ir verslo lyderius bendram tikslui – kurti realius sprendimus svarbiausiems visuomenės iššūkiams: nuo pažangesnio gydymo ir kibernetinio saugumo iki klimato neutralumo. Projekto metu įkurti kompetencijų centrai taps naujais traukos taškais talentams, tyrimams ir aukštos pridėtinės vertės verslams.",[135],{"id":105,"name":106},[137],{"name":138,"url":139},"Gyvybės mokslai","/naujienos-zyma/gyvybes-mokslai/",[141],{"id":105,"name":106,"url":142},"/naujienos-tema/inovacijos/",1780325189496]