[{"data":1,"prerenderedAt":141},["ShallowReactive",2],{"naujienos/lietuvos-eksporto-transformacija-kaip-per-penkerius-metus-pasikeite-salies-prekybos-veidas/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":93,"url":89,"fullUrl":25,"text":94,"excerpt":13,"more":95,"tags":135,"temos":138},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/06/patricija-reut-2.jpg",false,0.66650390625,2048,1365,"Lietuvos eksporto transformacija: kaip per penkerius metus pasikeitė šalies prekybos veidas","",3873,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_url":25,"og_site_name":26,"article_publisher":27,"article_modified_time":28,"og_image":29,"twitter_card":34,"twitter_misc":35,"schema":38,"breadcrumbs":81,"description":13,"language":90},"Lietuvos eksporto transformacija: kaip per penkerius metus pasikeitė šalies prekybos veidas - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lietuvos-eksporto-transformacija-kaip-per-penkerius-metus-pasikeite-salies-prekybos-veidas/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-05-31T19:46:14+00:00",[30],{"width":31,"height":32,"url":7,"type":33},"2048","1365","image/jpeg","summary_large_image",{"Est. reading time":36,"Written by":37},"1 minutė","Virginija Sližauskaitė",{"@context":39,"@graph":40},"https://schema.org",[41,56,58,68,72],{"@type":42,"@id":25,"url":25,"name":16,"isPartOf":43,"primaryImageOfPage":45,"image":47,"thumbnailUrl":7,"datePublished":48,"dateModified":28,"breadcrumb":49,"inLanguage":51,"potentialAction":52},"WebPage",{"@id":44},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":46},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lietuvos-eksporto-transformacija-kaip-per-penkerius-metus-pasikeite-salies-prekybos-veidas/#primaryimage",{"@id":46},"2025-06-09T03:14:00+00:00",{"@id":50},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lietuvos-eksporto-transformacija-kaip-per-penkerius-metus-pasikeite-salies-prekybos-veidas/#breadcrumb","lt-LT",[53],{"@type":54,"target":55},"ReadAction",[25],{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":46,"url":7,"contentUrl":7,"width":31,"height":32,"caption":12},"ImageObject",{"@type":59,"@id":50,"itemListElement":60},"BreadcrumbList",[61,66],{"@type":62,"position":63,"name":64,"item":65},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":62,"position":67,"name":12},"2",{"@type":69,"@id":44,"url":65,"name":26,"description":13,"publisher":70,"inLanguage":51},"WebSite",{"@id":71},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":73,"@id":71,"name":26,"url":65,"logo":74,"image":79,"sameAs":80},"Organization",{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":75,"url":76,"contentUrl":76,"width":77,"height":78,"caption":26},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":75},[27],[82,85,88],{"url":83,"text":64,"id":84},"/",6,{"url":86,"text":87},"/naujienos/","Naujienos",{"url":89,"text":12,"id":14},"/naujiena/lietuvos-eksporto-transformacija-kaip-per-penkerius-metus-pasikeite-salies-prekybos-veidas/",[91],{"url":25,"code":92,"locale":92,"default":4},"lt","2025-06-09","\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cem>Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė Patricija Reut\u003C/em>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos eksporto paveikslas keitėsi iš esmės parodė Inovacijų agentūros analitikų atlikta eksporto apžvalga. Ši transformacija buvo ne tik skaičių virsmas, bet ir vertybinis pokytis – priklausomybę nuo žemų technologijų ir tranzito funkciją keičia aukštesnės pridėtinės vertės kūrimas, paslaugų proveržis bei atsakingas žvilgsnis į tvarią ekonominę plėtrą. Šie metai tarsi apibendrina svarbiausias kryptis, kurias pasirinko Lietuvos verslas globalioje arenoje: diversifikaciją, technologinę pažangą ir lankstų prisitaikymą prie besikeičiančių aplinkybių.\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Penkerių metų augimas – ne tik apimties, bet ir struktūros\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Nuo 2019 m. iki 2024 m. Lietuvos prekių eksporto vertė padidėjo 7 mlrd. eurų ir pasiekė 36,8 mlrd. eurų. Tai nėra vien eksportuojamų prekių kainų didėjimo nulemtas augimas – ši raida atskleidžia esminius pokyčius pačioje eksporto struktūroje. Pagrindinį impulsą augimui suteikė lietuviškos kilmės prekių eksportas (be energetinių produktų), kuris didėjo beveik penktadaliu ir vidutiniškai augo po 7 proc. per metus. Tuo metu reeksporto svarba sumenko, o energetiniai produktai neteko ankstesnio svorio.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Šis augimas buvo paremtas stipriais sektoriais – inžinerinės, maisto, baldų ir chemijos pramonių proveržiu. Vien baldų eksportas per penkerius metus siekė 13,1 mlrd. eurų, o plastiko – 8,1 mlrd. eurų. Tai rodo, kad Lietuva ne tik sėkmingai integruota į pasaulines tiekimo grandines, bet ir išlaiko pozicijas ten, kur reikalingas meistriškumas, patikimumas ir efektyvumas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Eksportuojančių įmonių skaičius balansuoja ties ta pačia riba\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Kita vertus, ekonomikos sveikatai užtikrinti aktualu stebėti ne tik eksporto verčių ir ekonomikos šakų raidos tendencijas, tačiau ir dinamiką eksportuojančių įmonių lygiu. 2024 metais eksportuojančių įmonių Lietuvoje skaičius siekė apie 10 tūkst. įmonių. Nepaisant augančių eksporto verčių, įmonių statistika verčia atkreipti dėmesį – per pastaruosius penkerius metus šis skaičius susitraukė daugiau nei 300 įmonių arba vidutiniškai 0,7 proc. kasmet.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Lietuviškos kilmės prekes eksportuojančios įmonės yra kur kas atsparesnės įvairiems šokams ir pokyčiams užsienio rinkose. Per 2024 metus bendras eksportuojančių įmonių skaičius sumažėjo daugiau nei 900 įmonėmis, tačiau lietuviškos kilmės prekes eksportuojančių įmonių skaičius sumažėjo apie 40 įmonių.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Skaičiai rodo, kad tiek eksporto rinkose esančioms, tiek naujai besikuriančioms įmonėms reikalinga tikslinė pagalba įsitvirtinti ir išlikti globaliose rinkose, siekiant užtikrinti ilgalaikį šalies eksporto augimą.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Inžinerinė pramonė – eksporto flagmanas\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Viena iš ryškiausių šio laikotarpio žvaigždžių – inžinerinė pramonė. 2024 m. šio sektoriaus produkcija sudarė daugiau nei ketvirtadalį viso lietuviškos kilmės prekių eksporto (27,1 proc.), o per penkerius metus buvo eksportuota gaminių už daugiau nei 23 mlrd. eurų. Tai – reikšmingas augimo šaltinis, kurio sėkmę lėmė tiek technologinė pažanga, tiek konkurencingumas globaliose rinkose.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Be to, svarbų indėlį į eksporto struktūrą įnešė ir maisto bei gėrimų, baldų ir medienos pramonės šakos. Šie sektoriai pasižymi ne tik apimtimi, bet ir atsparumu ekonominiams svyravimams – jų produkcija nuolat randa paklausą tarp užsienio vartotojų.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Paslaugų sektorius – eksporto augimo variklis\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Dar vienas išskirtinis aspektas – paslaugų eksporto proveržis. Per penkerius metus paslaugų eksporto vertė padidėjo 10,5 mlrd. eurų ir 2024 m. pasiekė 22,4 mlrd. eurų. Šis segmentas augo vidutiniškai po 13,5 proc. per metus – sparčiau nei prekių eksportas. Ypač reikšmingas augimas fiksuotas transporto, verslo, informacinių ir finansinių paslaugų srityse. Tokia plėtra atskleidžia Lietuvos paslaugų sektoriaus gebėjimą kurti aukštą pridėtinę vertę ir konkuruoti globaliai ne tik prekėmis, bet ir intelektu, sprendimais bei kompetencijomis.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungos šalys, tapo pagrindine Lietuvos paslaugų eksporto kryptimi – vien 2024 m. į šias rinkas nukeliavo net 74 proc. visų paslaugų eksporto. Per šį laikotarpį eksporto į Europos Sąjungos šalis dalis išaugo beveik 18 proc. Eksportas į Šiaurės Amerikos ir Azijos regionus yra pakankamai pastovus. Tiek vidutiniu, tiek ilguoju laikotarpiais Šiaurės Amerikos regiono užimama rinkos dalis auga apie 2 proc., Azijos – po 1 proc. Siekiant dar didesnio paslaugų sektoriaus augimo, geografinė eksporto diversifikacija į mažai pažįstamas, tolimas rinkas tampa vis aktualesnė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Aukštosios technologijos: dvigubai greitesnis augimas\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Neabejotinas pastarųjų metų laimėjimas – aukštųjų technologijų sektoriaus proveržis. Šių prekių eksportas 2024 m. sudarė 2,2 mlrd. eurų ir sudarė 9 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto. Dar svarbiau – šis sektorius augo dvigubai greičiau nei bendras eksportas: vidutiniškai po 15,8 proc. kasmet.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Didžiausią įtaką šiam augimui turėjo elektronikos ir telekomunikacinės įrangos eksportas – per penkerius metus jo vertė augo 660 mln. eurų, taip pat sparčiai augo mokslinių prietaisų ir elektros įrenginių eksporto apimtys. Be to, keitėsi ir sektoriaus struktūra – mažėjo priklausomybė nuo farmacijos ir chemijos produktų, o išaugo tikrai inovatyvių, žinioms imlių gaminių svarba.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Pagrindinės aukštųjų technologijų prekių eksporto partnerės per penkerius metus buvo Vokietija, Lenkija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\u003Cstrong>Tikslinės rinkos – potencialo daug, bet ten dar dominuoja žemos technologijos\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Apie 80 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės tenka tikslinėms rinkoms – tai rodo kryptingą valstybės ir verslo politiką, siekiančią stiprinti pozicijas strategiškai svarbiose šalyse. Tačiau šiame eksporte vis dar dominuoja žemų technologijų ar ištekliais pagrįsti produktai. Nors aukštųjų technologijų prekių eksporto augimo tempai šiose rinkose buvo sparčiausi, jų dalis vis dar nėra didelė –  8,6 proc.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Ketvirtadalį eksporto į tikslines rinkas sudaro baldai ir plastikai. Trečioji populiariausia prekių kategorija ilgus metus buvo mediena ir jos gaminiai, tačiau nuo 2023 metų į labiausiai eksportuojamų prekių trejetuką patenka elektros mašinos ir įranga.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">Bendrai žvelgiant pasiskirstymą tarp prekių kategorijų, siekiant ilgalaikio konkurencingumo, būtina skatinti aukštųjų technologijų eksporto dalies didėjimą net ir tradiciškai stipriose ir Lietuvos verslui gerai pažįstamose rinkose.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify\">\n",[96,109,117,127],{"image":97,"title":101,"url":102,"id":103,"text":104,"temos":105},{"src":98,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":100,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/01/paulius-kamaitis-1.jpg",0.6669921875,"Sumanioji specializacija Lietuvoje jau sukuria daugiau nei 5 mlrd. eurų pridėtinės vertės","Inovacijų agentūra pristato Rinkų informacijos centrą: verslo plėtra užsienyje – paremta pasaulinio lygio duomenimis","/naujiena/inovaciju-agentura-pristato-rinku-informacijos-centra-verslo-pletra-uzsienyje-paremta-pasaulinio-lygio-duomenimis/",12368,"Inovacijų agentūra stiprina analitinę pagalbą verslui ir pristato naują paslaugą – Rinkų informacijos centrą (RIC). Jo tikslas – padėti Lietuvos aukštųjų ir aukštesniųjų technologijų įmonėms priimti tarptautinės plėtros sprendimus remiantis ne nuojauta, o patikimais duomenimis ir profesionalia rinkų analize.",[106],{"id":107,"name":108},454,"Eksportas",{"image":110,"title":112,"url":113,"id":114,"text":13,"temos":115},{"src":111,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":112,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/04/indre-balciunaite.jpg","Europa stiprina prekybos tiltus su Azija: kodėl šis posūkis svarbus ir Lietuvos verslui","/naujiena/europa-stiprina-prekybos-tiltus-su-azija-kodel-sis-posukis-svarbus-ir-lietuvos-verslui/",4390,[116],{"id":107,"name":108},{"image":118,"title":121,"url":122,"id":123,"text":124,"temos":125},{"src":119,"is_svg":8,"ratio":120,"alt":121,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/04/arginta.jpg",0.6689453125,"Ukrainos atstatymo darbai atveria galimybes Lietuvos bendrovėms – kaip sekasi jomis pasinaudoti?","/naujiena/ukrainos-atstatymo-darbai-atveria-galimybes-lietuvos-bendrovems-kaip-sekasi-jomis-pasinaudoti/",5204,"Jau penktus metus nuo Rusijos karinės agresijos besiginančiai Ukrainai reikia ne tik stiprinti gynybinius pajėgumus, bet ir atkurti nuniokotą civilinę infrastruktūrą. Prie šių darbų savo patirtimi bei pažangiais sprendimais prisideda ir Lietuvos įmonės. Vienas iš pavyzdžių – vandens, energetikos ir aplinkosaugos projektų inžinerijos bendrovė „Arginta“, šiuo metu rekonstruojanti nuotekų valymo įrenginius dviejuose Sumų regiono miestuose.",[126],{"id":107,"name":108},{"image":128,"title":130,"url":131,"id":132,"text":13,"temos":133},{"src":129,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":130,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/04/pranciskus-vaisvila.jpg","Kaip sėkmingai eksportuoti gynybos sprendimus? 5 pamokos Iš Lietuvos","/naujiena/kaip-sekmingai-eksportuoti-gynybos-sprendimus-5-pamokos-is-lietuvos/",4322,[134],{"id":107,"name":108},[136],{"name":108,"url":137},"/naujienos-zyma/eksportas_global/",[139],{"id":107,"name":108,"url":140},"/naujienos-tema/eksportas/",1780325178656]