[{"data":1,"prerenderedAt":147},["ShallowReactive",2],{"naujienos/lietuvos-inovacijos-2024-aisiais-informaciniu-ir-rysiu-technologiju-proverzis-bei-sustiprejusi-startuoliu-ekosistema/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":93,"url":89,"fullUrl":26,"text":94,"excerpt":25,"more":95,"tags":137,"temos":144},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2024/12/20240923-2435153.jpg",false,0.66650390625,2048,1365,"Lietuvos inovacijos 2024-aisiais: informacinių ir ryšių technologijų proveržis bei sustiprėjusi startuolių ekosistema","",5309,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_description":25,"og_url":26,"og_site_name":27,"article_publisher":28,"article_modified_time":29,"og_image":30,"twitter_card":35,"twitter_misc":36,"schema":38,"breadcrumbs":81,"description":13,"language":90},"Lietuvos inovacijos 2024-aisiais: informacinių ir ryšių technologijų proveržis bei sustiprėjusi startuolių ekosistema - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Tarptautinių indeksų analizė atskleidė, kad Lietuvos inovacijų ekosistema kryptingai progresuoja – auga išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, šalis pirmauja visame pasaulyje pagal vienaragių vertę. Nepaisant spartaus augimo, pastebinamos ir tobulintinos sritys, pavyzdžiui, Europos Sąjungos vidurkio nesiekiantis darbo efektyvumas ir mažėjantis inovacijas diegiančių įmonių skaičius.","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lietuvos-inovacijos-2024-aisiais-informaciniu-ir-rysiu-technologiju-proverzis-bei-sustiprejusi-startuoliu-ekosistema/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-05-27T15:08:24+00:00",[31],{"width":32,"height":33,"url":7,"type":34},"2048","1365","image/jpeg","summary_large_image",{"Written by":37},"Virginija Sližauskaitė",{"@context":39,"@graph":40},"https://schema.org",[41,56,58,68,72],{"@type":42,"@id":26,"url":26,"name":16,"isPartOf":43,"primaryImageOfPage":45,"image":47,"thumbnailUrl":7,"datePublished":48,"dateModified":29,"breadcrumb":49,"inLanguage":51,"potentialAction":52},"WebPage",{"@id":44},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":46},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lietuvos-inovacijos-2024-aisiais-informaciniu-ir-rysiu-technologiju-proverzis-bei-sustiprejusi-startuoliu-ekosistema/#primaryimage",{"@id":46},"2024-12-19T08:45:00+00:00",{"@id":50},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lietuvos-inovacijos-2024-aisiais-informaciniu-ir-rysiu-technologiju-proverzis-bei-sustiprejusi-startuoliu-ekosistema/#breadcrumb","lt-LT",[53],{"@type":54,"target":55},"ReadAction",[26],{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":46,"url":7,"contentUrl":7,"width":32,"height":33,"caption":12},"ImageObject",{"@type":59,"@id":50,"itemListElement":60},"BreadcrumbList",[61,66],{"@type":62,"position":63,"name":64,"item":65},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":62,"position":67,"name":12},"2",{"@type":69,"@id":44,"url":65,"name":27,"description":13,"publisher":70,"inLanguage":51},"WebSite",{"@id":71},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":73,"@id":71,"name":27,"url":65,"logo":74,"image":79,"sameAs":80},"Organization",{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":75,"url":76,"contentUrl":76,"width":77,"height":78,"caption":27},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":75},[28],[82,85,88],{"url":83,"text":64,"id":84},"/",6,{"url":86,"text":87},"/naujienos/","Naujienos",{"url":89,"text":12,"id":14},"/naujiena/lietuvos-inovacijos-2024-aisiais-informaciniu-ir-rysiu-technologiju-proverzis-bei-sustiprejusi-startuoliu-ekosistema/",[91],{"url":26,"code":92,"locale":92,"default":4},"lt","2024-12-19","\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Pasaulinės tendencijos: sulėtėjęs finansavimas nestabdo inovacijų proveržio\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Nacionaliniame pažangos plane Lietuvai išsikeltas tikslas Pasauliniame inovacijų indekse užimti ne žemesnę nei 35-ą vietą – būtent šioje pozicijoje šalis atsidūrė šiemet.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">„Pirmaujančios pozicijos pagal vienaragių vertinimą atspindi pastaraisiais metais ženkliai sustiprėjusią Lietuvos startuolių ekosistemą. Aukšta vieta reitinge pagal informacinių technologijų naudojimą parodo ir gana stiprią Lietuvos skaitmeninę infrastruktūrą, gyventojų imlumą skaitmeninėms naujovėms – tai skatina ekonomikos augimą ir padeda kelti Lietuvos konkurencingumą. Vis tik dar turime įdėti nemažai darbo, kad inovacijos mūsų šalyje būtų diegiamos sparčiau ir tai yra vienas iš mūsų svarbiausių prioritetų, kuriuos sieksime įgyvendinti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Lietuva dar turi siekti progreso kūrybinių industrijų vertės, žmogiškojo kapitalo ir tyrimų bei infrastruktūros, verslo išsivystymo srityse. Vertinant bendrai, Lietuvos investicijos į inovacijas turi atnešti didesnės lygiavertės grąžos. Tokia pati tendencija pastebima ir Latvijoje bei Estijoje.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Pasaulinis inovacijų indeksas atspindi 133 valstybių inovacijų ekosistemos rodiklius, kurie yra vertinami pasitelkiant apie 80 indikatorių. Nors Lietuvos rezultatai gerinami kasmet, kitos valstybės taip pat nestovi vietoje. Pirmajame penketuke yra sektinų pavyzdžių: Šveicarija, Švedija, JAV, Singapūras ir Jungtinė Karalystė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">„Bendri indekso rezultatai atspindi tris tendencijas – sumažėjusias, į ikipandeminį lygį grįžusias investicijas į inovacijas, sumažėjusį mokslinių publikacijų skaičių ir pirmą kartą per penkiolika metų smukusį patentų skaičių. Tačiau nepaisant sulėtėjusio finansavimo, technologijų pažanga tęsėsi, ypač tokiose srityse kaip superkompiuteriai, IRT, sveikata, žaliosios technologijos– sako Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Europos lygiu, Lietuva yra „nuosaikių inovatorių“ gretose \u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Europos inovacijų švieslentėje tarp ES narių Lietuva yra 19-oje pozicijoje.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Kalbant apie ilgalaikį šalies progresą, būtina pabrėžti verslo daromą poveikį. Nuo pernai metų smarkiai išaugo ne moksliniams tyrimams ir plėtrai skirtos inovacijų išlaidos, visą gyvenimą trunkančio mokymosi programoje dalyvaujančių gyventojų skaičius bei išlaidos inovacijoms vienam dirbančiajam.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Iš tobulintinų sričių, švieslentėje pažymimos verslo sektoriaus išlaidos ir vyriausybės parama MTEP bei žinioms imlių paslaugų eksportas. Pasak K. Tamoševičienės, tai galime vertinti kaip tiesioginį signalą, jog parama MTEP ir valstybės dėmesys aukštos pridėtinės vertės sričių plėtrai yra kritinės svarbos, siekiant užtikrinti Lietuvos inovacijų ekosistemos gyvybingumą.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Inovacijų švieslentėje yra vertinamas Europos Sąjungos ir kai kurių kitų Europos žemyno šalių inovacijų ekosistemos išsivystymo lygis. Lietuva yra viena iš ES lyderių pagal ilgalaikį suminio inovacijų indekso prieaugį – nuo 2017 m., šis rodiklis padidėjo 22 proc. Nors Lietuvos augimas vienas iš sparčiausių, jis nėra pakankamas, kad šalis galėtų pasiekti ar net ir pralenkti inovacijų lyderius Europoje. Dėl to Lietuva vis dar yra priskiriama nuosaikiems inovatoriams, kurie pasiekia 70-100 proc. ES vidurkio.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Šioje ataskaitoje valstybės taip pat yra skirstomos į pogrupius pagal suminio inovacijų indekso (SII) santykį su ES vidurkiu 2024 metais. „Tokia metodologija leidžia palyginti skirtingų valstybių rezultatus ir nustatyti tam tikrą standartą – ES vidurkį. Kai kurioms valstybėms tai bus siekiamybė, o kitoms – riba, už kurios nevalia patekti“, – sako K. Tamoševičienė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Mokslo investicijos į MTEP aplenkė verslą \u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Pernai, aukštojo mokslo sektorius į MTEP veiklas investavo į 2 mln. eurų daugiau nei verslas. Tai yra pirmas kartas, kai mokslo institucijų sektoriui buvo skirta daugiau lėšų nei privataus verslo sektoriui. Šis pokytis rodo, kad universitetuose matoma galimybė finansuoti ne tik akademines, bet ir praktines MTEP veiklas. Sumažėjusias verslo išlaidas galėjo lemti smukusios užsienio investicijos, pernai pasaulio ekonomikai smogusi energetinių resursų krizė bei infliacija.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Bendros visų sektorių (aukštojo mokslo, verslo ir valstybės) išlaidos MTEP sudarė 772 mln. Eur., tai yra 1,07 proc. nuo BVP. Vis dėlto, inovacijas įgyvendinančių įmonių skaičius tendencingai mažėja. Daugiausiai inovacijas diegė IRT sektoriuje veikiantys verslai ir didelės (250 ar daugiau darbuotojų turinčios) įmonės.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Politiniai pokyčiai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gali lemti keičiamus prioritetus, tačiau visos valstybės neabejotinai sieks užtikrinti savo konkurencingumą ir vystyti inovacijas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">„Šį siekį sustiprins tai, jog tradicinės industrijos, tokios kaip statybos, automobilių pramonė, žemės ūkis, susiduria su struktūriniais ir konkurenciniais iššūkiais: per lėtai besileidžiančios palūkanos, konkurencija iš Kinijos, galimas JAV prekybos susitarimų pokytis, augantys ir griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai. Todėl ir Lietuvoje itin svarbu bus tęsti ir stiprinti į inovacijas orientuotą valstybės politiką, verslo aplinkos gerinimą ir ekosistemų stiprinimą“, – sako Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\"> \u003C/p>\n",[96,108,118,128],{"image":97,"title":101,"url":102,"id":103,"text":13,"temos":104},{"src":98,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":100,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/08/romanas-zontovicius-2.jpg",0.6669921875,"Romano ekspertinis","DI tampa konkurencingumo infrastruktūra: ką 2026 m. „AI Index“ reiškia Lietuvai","/naujiena/di-tampa-konkurencingumo-infrastruktura-ka-2026-m-ai-index-reiskia-lietuvai/",12421,[105],{"id":106,"name":107},452,"Inovacijos",{"image":109,"title":112,"url":113,"id":114,"text":115,"temos":116},{"src":110,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":111,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/dbox-2.jpg","DBOX","Lietuviškos dronų sistemos padės didinti Europos gynybos ekosistemos efektyvumą","/naujiena/lietuviskos-dronu-sistemos-pades-didinti-europos-gynybos-ekosistemos-efektyvuma/",12426,"Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.",[117],{"id":106,"name":107},{"image":119,"title":122,"url":123,"id":124,"text":125,"temos":126},{"src":120,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":121,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/karolina-urbonaite.jpg","Karolina Urbonaitė","„StartupBlink 2026“ pasauliniame reitinge – rekordinis Vilniaus pakilimas","/naujiena/startupblink-2026-pasauliniame-reitinge-rekordinis-vilniaus-pakilimas/",12424,"Globalias inovacijų tendencijas ir startuolių ekosistemas analizuojantis „StartupBlink 2026“ reitingas rodo, kad Vilnius toliau gerina savo pozicijas pagal startuolių ekosistemos palankumą – sostinė iš 69 vietos pakilo į 66-ąją. Pasauliniame reitinge Lietuva tarp vertinamų šalių šiemet užima 22 vietą.",[127],{"id":106,"name":107},{"image":129,"title":131,"url":132,"id":133,"text":134,"temos":135},{"src":130,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/misijos.jpg","Inovacijų misijos žymi naują etapą – mokslo ir verslo sprendimai ne tik stiprins ekonomiką, bet ir kurs vertę kiekvienam žmogui","/naujiena/inovaciju-misijos-zymi-nauja-etapa-mokslo-ir-verslo-sprendimai-ne-tik-stiprins-ekonomika-bet-ir-kurs-verte-kiekvienam-zmogui/",12440,"Lietuvoje į baigiamąjį etapą žengia ambicingas projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“, kuris per trejus metus iš esmės pakeitė šalies inovacijų kryptį. Inovacijų agentūros koordinuojamos programos, kurioms skirta daugiau nei 88 mln. eurų, suvienijo mokslo ir verslo lyderius bendram tikslui – kurti realius sprendimus svarbiausiems visuomenės iššūkiams: nuo pažangesnio gydymo ir kibernetinio saugumo iki klimato neutralumo. Projekto metu įkurti kompetencijų centrai taps naujais traukos taškais talentams, tyrimams ir aukštos pridėtinės vertės verslams.",[136],{"id":106,"name":107},[138,141],{"name":139,"url":140},"Analitika","/naujienos-zyma/analitika/",{"name":142,"url":143},"ICT","/naujienos-zyma/ict_global/",[145],{"id":106,"name":107,"url":146},"/naujienos-tema/inovacijos/",1780325181610]