[{"data":1,"prerenderedAt":147},["ShallowReactive",2],{"naujienos/lietuvos-pramone-per-4-metus-svariosioms-technologijoms-pritrauke-376-mln-euru-investiciju/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":93,"url":89,"fullUrl":26,"text":94,"excerpt":25,"more":95,"tags":137,"temos":144},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2024/11/terese-skutaite-3.jpg",false,0.66650390625,2048,1365,"Lietuvos pramonė per 4 metus švariosioms technologijoms pritraukė 376 mln. eurų investicijų","",5005,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_description":25,"og_url":26,"og_site_name":27,"article_publisher":28,"article_modified_time":29,"og_image":30,"twitter_card":35,"twitter_misc":36,"schema":38,"breadcrumbs":81,"description":13,"language":90},"Lietuvos pramonė per 4 metus švariosioms technologijoms pritraukė 376 mln. eurų investicijų - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Lietuvos pramonė vis daugiau dėmesio skiria žaliajai transformacijai. Per pastaruosius 4 metus šalies pramonės įmonės švariųjų technologijų diegimui ir vystymui iš viso pritraukė 376 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų. Inovacijų agentūros parengtas Pramonės švariųjų technologijų žemėlapis parodė, kad finansavimą gavo 459 įmonės. Didžiausios vienai bendrovei tekusios investicijos siekė 88,4 mln. eurų, o daugiausiai jų pavyko pritraukti pramonės įmonėms Telšių apskrityje.","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lietuvos-pramone-per-4-metus-svariosioms-technologijoms-pritrauke-376-mln-euru-investiciju/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-05-27T15:27:26+00:00",[31],{"width":32,"height":33,"url":7,"type":34},"2048","1365","image/jpeg","summary_large_image",{"Written by":37},"Karina Urbanavičiūtė",{"@context":39,"@graph":40},"https://schema.org",[41,56,58,68,72],{"@type":42,"@id":26,"url":26,"name":16,"isPartOf":43,"primaryImageOfPage":45,"image":47,"thumbnailUrl":7,"datePublished":48,"dateModified":29,"breadcrumb":49,"inLanguage":51,"potentialAction":52},"WebPage",{"@id":44},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":46},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lietuvos-pramone-per-4-metus-svariosioms-technologijoms-pritrauke-376-mln-euru-investiciju/#primaryimage",{"@id":46},"2024-11-06T09:14:00+00:00",{"@id":50},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/lietuvos-pramone-per-4-metus-svariosioms-technologijoms-pritrauke-376-mln-euru-investiciju/#breadcrumb","lt-LT",[53],{"@type":54,"target":55},"ReadAction",[26],{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":46,"url":7,"contentUrl":7,"width":32,"height":33,"caption":12},"ImageObject",{"@type":59,"@id":50,"itemListElement":60},"BreadcrumbList",[61,66],{"@type":62,"position":63,"name":64,"item":65},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":62,"position":67,"name":12},"2",{"@type":69,"@id":44,"url":65,"name":27,"description":13,"publisher":70,"inLanguage":51},"WebSite",{"@id":71},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":73,"@id":71,"name":27,"url":65,"logo":74,"image":79,"sameAs":80},"Organization",{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":75,"url":76,"contentUrl":76,"width":77,"height":78,"caption":27},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":75},[28],[82,85,88],{"url":83,"text":64,"id":84},"/",6,{"url":86,"text":87},"/naujienos/","Naujienos",{"url":89,"text":12,"id":14},"/naujiena/lietuvos-pramone-per-4-metus-svariosioms-technologijoms-pritrauke-376-mln-euru-investiciju/",[91],{"url":26,"code":92,"locale":92,"default":4},"lt","2024-11-06","\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Svarbu sekti progresą\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">„Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2050 metų tapti klimatui neutralia šalimi. Įmonių gebėjimas pritraukti ir įsisavinti dideles investicijas, diegiant ir kuriant švariąsias technologijas, prisideda prie šio tikslo. Siekiant suteikti papildomą pagreitį pramonės įmonėms persiorientuoti, kartu su Inovacijų agentūra rengiame naują 42 mln. eurų priemonę. Ji skatins ekologiškesnių technologijų diegimą, kurios prisidės prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Pramonės švariųjų technologijų žemėlapis yra skirtas įvertinti žaliųjų investicijų apimtis, jų pasiskirstymą pagal regionus ir panaudojimo sritis. Išsami analizė padeda geriau suprasti Lietuvos pramonės sektoriaus tvarumo situaciją ir finansavimo poreikius bei kurti juos atitinkančias finansavimo priemones.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">„Pramonės švariųjų technologijų žemėlapio duomenys atskleidžia, kad 72 proc. visų investicijų pastaraisiais metais teko esamų švariųjų technologijų diegimui, o likusi dalis – naujų kūrimui. Tai rodo, kad Lietuvos pramonės įmonės modernizuodamos savo veiklos procesus, visų pirma, siekia išnaudoti jau egzistuojančių technologijų potencialą, o inovacijų kūrimui kol kas teikia mažesnį dėmesį“, – sako Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ skyriaus vadovė Teresė Škutaitė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Didžiausios investicijos – saulės jėgainėms ir alternatyviems degalams\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Anot T. Škutaitės, svarbios abi sritys, o didesnės investicijos į inovacijas atneštų dvigubą naudą – ne tik leistų įmonėms geriau prisitaikyti prie žalios transformacijos ir veikti tvariau, bet ir kurti didesnę pridėtinę vertę pasiūlant naujus klimato tikslams pasitarnaujančius sprendimus.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">„Žvelgiant į investicijų pasiskirstymą pagal konkrečias technologijas, aiškiai galima išskirti dvi dominuojančias sritis. Tai yra fotovoltinės technologijos, tokios kaip saulės jėgainių moduliai, ir alternatyvūs degalai. Šioms technologijoms pastaraisiais metais teko beveik 60 proc. visų Lietuvos pramonės švariųjų technologijų plėtrai skirtų ES investicijų. Fotovoltinės technologijos yra gerai išvystytos ir pastaraisiais metais gerokai atpigo, todėl investicijos į jas įmonėms tapo dar patrauklesnės. Alternatyvių degalų technologijų diegimas ir kūrimas yra sietinas su elektromobilių populiarėjimu ir siekiu mažinti transportui tenkančias šiltnamių efektą sukeliančių dujų emisijas“, – sako T. Škutaitė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Pagal pritrauktas investicija pirmauja Telšių apskritis\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Didžiausia dalis investicijų į pramonės švariąsias technologijas analizuojamu laikotarpiu teko Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui, kuris tradiciškai pasižymi mažesne technologine pažanga nei Vilniaus regionas. Daugiausiai projektų (147) finansuota Kauno apskrityje, o didžiausia investicijų suma (48,2 mln. eurų) įsisavinta Telšių apskrityje. Mažiausiai investicijų pritraukė Tauragės apskritis, kurioje 16 projektų teko 3,4 mln. eurų ES investicijų.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Didžiausia vienai įmonei tekusi investicija pastaraisiais metais siekė 88,4 mln. eurų ir buvo panaudota žaliojo vandenilio plėtros (51,8 mln. eurų), saulės elektrinės įrengimo (25,6 mln. eurų) ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo (10,9 mln. eurų) projektams. Antra pagal dydį vienai įmonei tekusi investicija skirta aplinkosaugos procesų modernizavimui – finansavimas siekė 24,2 mln. eurų ir buvo panaudotas energetinio efektyvumo didinimui (beveik 19 mln. eurų) bei saulės jėgainės įrengimui (5,3 mln. eurų).\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Analizuojant ne diegimui, o žaliųjų inovacijų kūrimui skirtas investicijas, didžiausia siekė 11 mln. eurų. Šios lėšos buvo panaudotos projektui, susijusiam su alternatyviųjų degalų technologijomis. Kitos daugiausiai investicijų pritraukusios sritys – tvarių biodujų technologijos, kurių vystymui skirta 10,9 mln. eurų, o taip pat fotoninių ir saulės šiluminės energijos inovacijos, kur investuota 5,7 mln. eurų.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Finansavimo galimybių daugės\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">„Postūmį švariųjų technologijų vystymui ir plėtrai artimiausiais metais suteiks naujasis ES Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas, kuriuo siekiama ne tik mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, bet ir skatinti švarių technologijų, tokių kaip saulės baterijos, vėjo jėgainės ir vandenilio technologijos, gamybą Europos Sąjungoje. Mūsų šalyje tam taip pat yra nemažai potencialo, tad Lietuvos pramonės ir kitoms įmonėms verta sekti naujausią informaciją apie teikiamą ES finansavimą“, – sako T. Škutaitė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Daugiau informacijos apie nemokamas konsultacijas žaliųjų technologijų diegimo, kūrimo ir finansavimo klausimais galima rasti Inovacijų agentūros \u003Ca style=\"color:#0563c1; text-decoration:underline\" href=\"https://inovacijuagentura.lt/paslaugu-sarasas/greentech-hub-konsultacijos-zaliosios-transformacijos-ir-ziedines-ekonomikos-klausimais.html?lang=lt\">interneto svetainėje\u003C/a>.\u003C/p>\n",[96,108,118,128],{"image":97,"title":101,"url":102,"id":103,"text":13,"temos":104},{"src":98,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":100,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/08/romanas-zontovicius-2.jpg",0.6669921875,"Romano ekspertinis","DI tampa konkurencingumo infrastruktūra: ką 2026 m. „AI Index“ reiškia Lietuvai","/naujiena/di-tampa-konkurencingumo-infrastruktura-ka-2026-m-ai-index-reiskia-lietuvai/",12421,[105],{"id":106,"name":107},452,"Inovacijos",{"image":109,"title":112,"url":113,"id":114,"text":115,"temos":116},{"src":110,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":111,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/dbox-2.jpg","DBOX","Lietuviškos dronų sistemos padės didinti Europos gynybos ekosistemos efektyvumą","/naujiena/lietuviskos-dronu-sistemos-pades-didinti-europos-gynybos-ekosistemos-efektyvuma/",12426,"Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.",[117],{"id":106,"name":107},{"image":119,"title":122,"url":123,"id":124,"text":125,"temos":126},{"src":120,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":121,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/karolina-urbonaite.jpg","Karolina Urbonaitė","„StartupBlink 2026“ pasauliniame reitinge – rekordinis Vilniaus pakilimas","/naujiena/startupblink-2026-pasauliniame-reitinge-rekordinis-vilniaus-pakilimas/",12424,"Globalias inovacijų tendencijas ir startuolių ekosistemas analizuojantis „StartupBlink 2026“ reitingas rodo, kad Vilnius toliau gerina savo pozicijas pagal startuolių ekosistemos palankumą – sostinė iš 69 vietos pakilo į 66-ąją. Pasauliniame reitinge Lietuva tarp vertinamų šalių šiemet užima 22 vietą.",[127],{"id":106,"name":107},{"image":129,"title":131,"url":132,"id":133,"text":134,"temos":135},{"src":130,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/misijos.jpg","Inovacijų misijos žymi naują etapą – mokslo ir verslo sprendimai ne tik stiprins ekonomiką, bet ir kurs vertę kiekvienam žmogui","/naujiena/inovaciju-misijos-zymi-nauja-etapa-mokslo-ir-verslo-sprendimai-ne-tik-stiprins-ekonomika-bet-ir-kurs-verte-kiekvienam-zmogui/",12440,"Lietuvoje į baigiamąjį etapą žengia ambicingas projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“, kuris per trejus metus iš esmės pakeitė šalies inovacijų kryptį. Inovacijų agentūros koordinuojamos programos, kurioms skirta daugiau nei 88 mln. eurų, suvienijo mokslo ir verslo lyderius bendram tikslui – kurti realius sprendimus svarbiausiems visuomenės iššūkiams: nuo pažangesnio gydymo ir kibernetinio saugumo iki klimato neutralumo. Projekto metu įkurti kompetencijų centrai taps naujais traukos taškais talentams, tyrimams ir aukštos pridėtinės vertės verslams.",[136],{"id":106,"name":107},[138,141],{"name":139,"url":140},"Pramonė","/naujienos-zyma/pramone_global/",{"name":142,"url":143},"Žaliosios technologijos","/naujienos-zyma/zaliosios-technologijos/",[145],{"id":106,"name":107,"url":146},"/naujienos-tema/inovacijos/",1780325182278]