[{"data":1,"prerenderedAt":144},["ShallowReactive",2],{"naujienos/misiju-projektas-mokslo-ir-verslo-sprendimai-lietuvos-ateiciai/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":92,"url":88,"fullUrl":26,"text":93,"excerpt":25,"more":94,"tags":142,"temos":143},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/10/modix-fgf-3d-spausdintuvas-2-3840x2560.jpg",false,0.6666666666666666,3840,2560,"Misijų projektas – mokslo ir verslo sprendimai Lietuvos ateičiai","",4065,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_description":25,"og_url":26,"og_site_name":27,"article_publisher":28,"og_image":29,"twitter_card":34,"twitter_misc":35,"schema":37,"breadcrumbs":80,"description":13,"language":89},"Misijų projektas – mokslo ir verslo sprendimai Lietuvos ateičiai - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Kai kurie svarbūs moksliniai tyrimai ir inovatyvūs verslo kuriami produktai gali skambėti sudėtingai – ne veltui juos kuria žmonės, kurie tam paskyrė visą savo gyvenimą. Tačiau už sudėtingų pavadinimų slypi konkretūs sprendimai, kurie vėliau kasdien lengvins kiekvieno iš mūsų kasdienybę. Ten, kur mokslas ir verslas suremia pečius, gimsta tikslesni ligų diagnostikos metodai mūsų ir artimųjų sveikatai, priemonės šalies kibernetiniam saugumui užtikrinti, klimatui neutralios gamybos technologijos ir medžiagos, tausojančios mūsų gamtą ir turimus išteklius.","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/misiju-projektas-mokslo-ir-verslo-sprendimai-lietuvos-ateiciai/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura",[30],{"width":31,"height":32,"url":7,"type":33},"4500","3000","image/jpeg","summary_large_image",{"Written by":36},"Karina Urbanavičiūtė",{"@context":38,"@graph":39},"https://schema.org",[40,55,57,67,71],{"@type":41,"@id":26,"url":26,"name":16,"isPartOf":42,"primaryImageOfPage":44,"image":46,"thumbnailUrl":7,"datePublished":47,"breadcrumb":48,"inLanguage":50,"potentialAction":51},"WebPage",{"@id":43},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":45},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/misiju-projektas-mokslo-ir-verslo-sprendimai-lietuvos-ateiciai/#primaryimage",{"@id":45},"2025-10-01T10:34:00+00:00",{"@id":49},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/misiju-projektas-mokslo-ir-verslo-sprendimai-lietuvos-ateiciai/#breadcrumb","lt-LT",[52],{"@type":53,"target":54},"ReadAction",[26],{"@type":56,"inLanguage":50,"@id":45,"url":7,"contentUrl":7,"width":31,"height":32,"caption":12},"ImageObject",{"@type":58,"@id":49,"itemListElement":59},"BreadcrumbList",[60,65],{"@type":61,"position":62,"name":63,"item":64},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":61,"position":66,"name":12},"2",{"@type":68,"@id":43,"url":64,"name":27,"description":13,"publisher":69,"inLanguage":50},"WebSite",{"@id":70},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":72,"@id":70,"name":27,"url":64,"logo":73,"image":78,"sameAs":79},"Organization",{"@type":56,"inLanguage":50,"@id":74,"url":75,"contentUrl":75,"width":76,"height":77,"caption":27},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":74},[28],[81,84,87],{"url":82,"text":63,"id":83},"/",6,{"url":85,"text":86},"/naujienos/","Naujienos",{"url":88,"text":12,"id":14},"/naujiena/misiju-projektas-mokslo-ir-verslo-sprendimai-lietuvos-ateiciai/",[90],{"url":26,"code":91,"locale":91,"default":4},"lt","2025-10-01","\u003Cp>Būtent &#353;ioms misijoms įvykdyti buvo sukurtas projektas &#8222;Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas&#8220;. Vykdydami &#353;į projektą mokslo ir verslo atstovai susibūrė į 3 konsorciumus, kuriems vadovauja garsiausi &#353;alies universitetai. Kartu jie dirba trijose visuomenei svarbiose misijose: &#8222;Inovacijos sveikatai&#8220;, &#8222;Saugi ir įtrauki e.visuomenė&#8220; bei &#8222;Sumani ir klimatui neutrali Lietuva&#8220;.&#160;\u003C/p>\n\u003Cp>Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programas inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su &#352;vietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Inovacijų agentūra bendradarbiauja įgyvendinant programų projektus.\u003C/p>\n\u003Cp>&#352;iam projektui skirtas 88,34 mln. eurų finansavimas. 76,69 mln. Eurų skiriama i&#353; Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lė&#353;ų, o 11,65 mln. eurų &#8211; i&#353; Lietuvos Respublikos biudžeto.\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cstrong>Kodėl mokslas ir verslas ie&#353;ko sprendimų kartu?\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp>Sudėtingi gydymo metodai, kibernetinių atakų prevencija, naujos kartos medžiagų testavimas reikalauja didelio mokslininkų įsitraukimo &#8211; tai jų laboratorijose gimsta naujausi atradimai ir priemonės įveikti atsiradusius i&#353;&#353;ūkius.\u003C/p>\n\u003Cp>Tačiau tam, kad sprendimai atkeliautų iki visuomenės, vien tyrimų neužtenka. Jie turi būti prieinami vartotojui produkto pavidalu: mus turi pasiekti naujausi vaistai, programos, apsaugančios mūsų duomenis nuo kibernetinių atakų, naujos kartos kelių dangos mūsų miestuose, kurios ne tik mažins CO2 emisijas, bet ir padės sutaupyti mažindamos kuro sąnaudas. &#352;iame etape į pagalbą ateina verslas &#8211; tam, kad laboratorijose atrasti stebuklai, galintys pakeisti mūsų kasdienybę, neliktų stalčiuje, o būtų prieinami kiekvienam.\u003C/p>\n\u003Cp>&#352;iame projekte konsorciumų nariai kuria inovatyvius sprendimus ir produktus, paremtus sudėtingais, tačiau gyvybi&#353;kai svarbiais moksliniais tyrimais. Taip pat bus įkurti 3 kompetencijų centrai, kurie sustiprins visą &#353;alies inovacijų ekosistemą ir paskatins auk&#353;tos pridėtinės vertės ekonomiką.\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cstrong>Ką &#353;iame projekte kuria mokslas ir verslas?&#160;\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cstrong>Misija &#8222;Inovacijos sveikatai&#8220;\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp>Ties &#353;ia misija dirba Vilniaus universiteto (VU) suburtas konsorciumas. Jame mokslo ir verslo atstovai sutelkė jėgas ties inovatyviais tyrimais ir sprendimais sveikatos srityje. Projekto metu bus įkurtas ir genų technologijos centras. Tokio centro įkūrimas padės paspartinti naujausių technologijų naudojimą sveikatos priežiūroje tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. &#352;iame centre įgyvendinami projektai prisidės prie onkologinių ir paveldimų ligų gydymo, genų inžinerijos galimybių tobulinimo ir tikslesnės diagnostikos.\u003Cbr />\nMisijai bendrai skirta &#160;32,67 mln. eurų.\u003Cbr />\nPagrindinės kryptys, ties kuriomis dirba konsorciumo nariai:\u003C/p>\n\u003Cul>\n\u003Cli>ankstyvesnė ligų diagnostika ir pažangesni onkologinių ligų terapijos sprendimai;\u003C/li>\n\u003Cli>genų redagavimo įrankių tobulinimas;\u003C/li>\n\u003Cli>ląstelių imunoterapijos priemonės vėžiui gydyti;\u003C/li>\n\u003Cli>genų inžinerijos įrankių, skirtų genetinėms ligoms gydyti, tobulinimas;\u003C/li>\n\u003Cli>moksliniai tyrimai ir priemonės, pritaikomos individualizuotam gydymui (personalizuotai medicinai).\u003C/li>\n\u003C/ul>\n\u003Cp>Inovatyvios technologijos, paslaugos ir sprendimai, ties kuriais dirba VU konsorciumas:\u003C/p>\n\u003Cul>\n\u003Cli>ultra greita lazeriu indukuojama DNR fragmentų sintezė (tai pažangus biotechnologijų įrankis, leidžiantis kur kas greičiau ir tiksliau sujungti mažas DNR daleles į ilgesnius fragmentus);\u003C/li>\n\u003Cli>klinikinės multiomikos platforma, skirta onkologinių ligų diagnostikai ir pažangiems terapijos sprendimams;\u003C/li>\n\u003Cli>genomo redagavimo tobulinimas kuriant TnpBir miniatiūrinius RNR valdomus įrankius;\u003C/li>\n\u003Cli>universalios imunosuderinamos ląstelės, skirtos ląstelių terapijoms;\u003C/li>\n\u003Cli>inovatyvios ląstelių imunoterapijos priemonės vėžinių ligų gydymui;\u003C/li>\n\u003Cli>saugesni ir mažesni genų redagavimo įrankiai, skirti genetinių akių ligų gydymui;\u003C/li>\n\u003Cli>vienos ląstelės multiomika ir mikrofluidika biomediciniams taikymams.\u003C/li>\n\u003C/ul>\n\u003Cp>VU konsorciumo nariai:\u003C/p>\n\u003Cp>Vilniaus universitetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras, V&#353;Į &#8222;Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos&#8220;, UAB &#8222;Femtika&#8220;, UAB &#8222;Droplet Genomics&#8220;, UAB &#8222;Caszyme&#8220;, UAB &#8222;Vugene&#8220;.\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cstrong>Misija &#8222;Sumani ir klimatui neutrali Lietuva&#8220;\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp>Ties &#353;ia misija dirba Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) suburtas konsorciumas. &#352;iame projekte konsorciumo partneriai kuria ir prakti&#353;kai pritaiko i&#353;maniąsias, klimatui neutralias gamybos technologijas ir medžiagas.\u003C/p>\n\u003Cp>&#352;io konsorciumo veiklos orientuotos į &#353;iltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo technologijų vystymą, tvarių sprendimų statybų sektoriuje kūrimą, nuotekų valymo procesų tobulinimą bei kitų aplinkosaugos problemų sprendimą.&#160;\u003C/p>\n\u003Cp>Taip pat buvo įkurtas kompetencijų centras, kuris sulaukė vieno didžiausių mokslinės infrastruktūros atnaujinimų per VILNIUS TECH ir KTU istoriją. Naujausia įranga ir infrastruktūra leis vykdyti auk&#353;to lygio mokslinius projektus bei užtikrins bendradarbiavimą su verslu, naudojantis prototipavimo ir testavimo infrastruktūros galimybėmis. Tai atvers kelią kompetencijų stiprinimui ir inovatyviems sprendimams, kurie ne tik kurs vertę visuomenei, bet ir bus aktualūs pramonei.\u003C/p>\n\u003Cp>&#352;iai misijai bendrai skirta 31,51 mln. eurų.\u003Cbr />\nPagrindinės kryptys, ties kuriomis dirba konsorciumo nariai:\u003C/p>\n\u003Cul>\n\u003Cli>žaliojo vandenilio panaudojimo transporto sektoriuje efektyvumo tyrimai;\u003C/li>\n\u003Cli>klimatui neutralūs sprendimai statybų pramonei: betonui alternatyvių statybinių medžiagų kūrimas, siekiant sumažinti CO2 emisijas statybų sektoriuje;\u003C/li>\n\u003Cli>klimatui neutralių kelių ir miestų dangų tyrimai, mi&#353;inių bandymas ir prototipai;\u003C/li>\n\u003Cli>triuk&#353;mą slopinantis barjeras i&#353; perdirbto plastiko su perdirbta padangų guma &#8211; paremta plastiko plok&#353;čių garso izoliacinių savybių tyrimais;\u003C/li>\n\u003Cli>pažangių biopolimerinių medžiagų pakuotėms ir pakuočių komponentams kūrimas;\u003C/li>\n\u003Cli>nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo procesų valdymo ir optimizavimo sprendimai;\u003C/li>\n\u003Cli>i&#353;manios funkcinės medžiagos naujos kartos saulės elementams.\u003C/li>\n\u003C/ul>\n\u003Cp>VILNIUS TECH konsorciumo nariai:\u003Cbr />\nVILNIUS TECH, KTU, UAB &#8222;SG dujos Auto&#8220;, UAB &#8222;Arginta&#8220;, UAB &#8222;3D Creative&#8220;, UAB &#8222;Tilsta&#8220;, UAB &#8222;Provectus redivivus&#8220;, AB &#8222;Kelių priežiūra&#8220;, UAB &#8222;Soli Tek R&#38;D&#8220;, UAB &#8222;Nanoversa&#8220;, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, Kauno mokslo ir technologijų parkas, Lietuvos inovacijų centras.\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cstrong>Misija &#8222;Saugi ir įtrauki e.visuomenė&#8220;\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp>Ties &#353;ia misija dirba Kauno technologijos universiteto (KTU) suburtas konsorciumas. Misijos tikslas: didinti kibernetinį atsparumą nacionaliniu lygmeniu bei mažinti asmens duomenų pažeidimo ir nutekėjimo rizikas, prisidedant prie Lietuvos kibernetinio saugumo stiprinimo bei įtraukios, skaitmeninės visuomenės kūrimo.&#160;\u003Cbr />\nSteigiamas informacinių ir ry&#353;ių technologijų kompetencijų centras, kuriame susitiks geriausių savo srities ekspertų kompetencijos ir auk&#353;čiausio lygio infrastruktūra, leisianti apdoroti milžini&#353;kus duomenų srautus, suteikti auk&#353;čiausio lygio skaitmeninę saugą ir vykdyti svarbius tyrimus.\u003Cbr />\n&#352;iai misijai skirtas 24,16 mln. eurų finansavimas.\u003C/p>\n\u003Cp>Pagrindinės kryptys, ties kuriomis dirba konsorciumo nariai:\u003C/p>\n\u003Cul>\n\u003Cli>sumanūs, jutiminiai, apsimokantys ir prisitaikantys pastatai, darbo aplinkos ir daiktų interneto kibernetinio saugumo tobulinimas;\u003C/li>\n\u003Cli>kibernetinio saugumo moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra FinTech sektoriuje (sprendimai apsaugoti FinTech įmones ir jų klientus nuo finansinių nuostolių ir jautrios informacijos nutekėjimo);\u003C/li>\n\u003Cli>pramoninių infrastruktūrų kibernetinių grėsmių identifikavimo sensoriaus prototipas (kritinių ir pramoninių infrastruktūrų sistemose esančių įrenginių pažeidžiamumo įvertinimui);\u003C/li>\n\u003Cli>hibridinių, informacinių, psichologinių ir visuomeninių grėsmių valdymo sistema vie&#353;osios saugos sektoriaus specialistams, verslui ir &#353;vietimui;\u003C/li>\n\u003Cli>sistema, kuri leidžia automati&#353;kai identifikuoti Botų ir Trolių skleidžiamą dezinformaciją ir gali padėti ją užkardyti;\u003C/li>\n\u003Cli>kibernetinės grėsmės žvalgyba, automatizuota kibernetinių grėsmių analizė;\u003C/li>\n\u003Cli>kibernetinių grėsmių atpažinimas ir analizė karinėms sistemoms (tankams, dronams).\u003C/li>\n\u003C/ul>\n\u003Cp>KTU konsorciumo nariai:\u003Cbr />\nKTU, &#8222;Vilnius Tech&#8220;, Mykolo Romerio universitetas, UAB &#8222;Devslate Group&#8220;, UAB &#8222;Novian Pro&#8220;, UAB &#8222;Advisense&#8220;, UAB &#8222;Getweb&#8220;, UAB &#8222;Acrux cyber services&#8220;, UAB &#8222;NRD CS&#8220; (NRD Cyber Security), UAB &#8220;Baltic Amadeus&#8221;, V&#353;Į &#8222;Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų, tyrimų ir &#353;vietimo centras&#8220;, asociacija &#8222;Infobalt&#8220;, V&#353;Į &#8222;Baltijos pažangių technologijų institutas&#8220;.\u003C/p>\n\u003Cp>Projekto veiklų įgyvendinimas numatytas iki 2026 m. birželio mėnesio. Tačiau projekto metu sukurta pridėtinė vertė ties &#353;io terminu nesibaigs. Visi trys projekto metu įkurti kompetencijų centrai &#160;kvies infrastruktūra ir i&#353;vystytomis kompetencijomis naudotis tiek mokslininkus, tiek verslo atstovus. Kompetencijų centrai ne tik taps profesionalų traukos centrais, bet ir projekto metu sukurtos infrastruktūros dėka generuos pajamas i&#353; teikiamų mokslinių tyrimų paslaugų, taip prisidėdami prie auk&#353;tos pridėtinės vertės ekonomikos. Numatytas projekto tęstinumo laikotarpis &#8211; iki 2029 m.\u003C/p>\n\u003Cp>&#160;\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cimg loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"1000\" alt=\"\" height=\"563\" src=\"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/10/misiju-logo.png\" />\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">&#160;\u003C/p>\n",[95,107,120,132],{"image":96,"title":99,"url":100,"id":101,"text":102,"temos":103},{"src":97,"is_svg":8,"ratio":98,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/20240923-2435333-e1780035776125-1024x618.jpg",0.603515625,"Vasarą dirbkite kitaip – „Spiečiai“ kviečia išbandyti darbostogas regionuose","/naujiena/vasara-dirbkite-kitaip-spieciai-kviecia-isbandyti-darbostogas-regionuose/",11298,"Inovacijų agentūra pradeda tradicinę akciją „Vasara „Spiečiuje“, kurios metu iki pat rudens kvies nemokamai naudotis aktyvaus verslo erdvėmis – „Spiečiais“ – ir taip išnaudoti nuotolinio darbo suteikiamą laisvę. Šiemet darbostogauti raginama šūkiu „Dirbk ten, kur gera būti“ – tris mėnesius bus atveriama beveik 100 darbo vietų 13-oje „Spiečių“.  ",[104],{"id":105,"name":106},451,"Tinklaveika",{"image":108,"title":112,"url":113,"id":114,"text":115,"temos":116},{"src":109,"is_svg":8,"ratio":110,"alt":111,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/monika-paule-e1779982129444-1024x621.jpg",0.6064453125,"Monika Paulė","Inovacijų agentūra: iki 2030 m. Lietuvos ekonomikai – 5,5 mlrd. eurų ir 10 tūkst. darbo vietų","/naujiena/inovaciju-agentura-iki-2030-m-lietuvos-ekonomikai-55-mlrd-euru-ir-10-tukst-darbo-vietu/",12413,"Inovacijų agentūra pristato 2026–2030 m. strategiją, kuria siekiama didinti aukštos pridėtinės vertės eksportą, spartinti inovacijų diegimą ir kelti Lietuvos įmonių produktyvumą. Skaičiuojama, kad numatytos priemonės iki 2030 m. Lietuvos ekonomikai sukurtų apie 5,5 mlrd. eurų bendro ekonominio poveikio ir apie 10 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbo vietų.",[117],{"id":118,"name":119},455,"Verslo aplinka",{"image":121,"title":125,"url":126,"id":127,"text":13,"temos":128},{"src":122,"is_svg":8,"ratio":123,"alt":124,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/08/romanas-zontovicius-2.jpg",0.6669921875,"Romano ekspertinis","DI tampa konkurencingumo infrastruktūra: ką 2026 m. „AI Index“ reiškia Lietuvai","/naujiena/di-tampa-konkurencingumo-infrastruktura-ka-2026-m-ai-index-reiskia-lietuvai/",12421,[129],{"id":130,"name":131},452,"Inovacijos",{"image":133,"title":136,"url":137,"id":138,"text":139,"temos":140},{"src":134,"is_svg":8,"ratio":123,"alt":135,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/dbox-2.jpg","DBOX","Lietuviškos dronų sistemos padės didinti Europos gynybos ekosistemos efektyvumą","/naujiena/lietuviskos-dronu-sistemos-pades-didinti-europos-gynybos-ekosistemos-efektyvuma/",12426,"Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.",[141],{"id":130,"name":131},[],[],1780325176562]