[{"data":1,"prerenderedAt":144},["ShallowReactive",2],{"naujienos/naujoje-apzvalgoje-ivertinta-pasaulines-kritiniu-zaliavu-rinkos-situacija/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":92,"url":88,"fullUrl":26,"text":93,"excerpt":25,"more":94,"tags":142,"temos":143},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2022/12/kritines-zaliavos-3840x2560.jpg",false,0.6666666666666666,3840,2560,"Naujoje apžvalgoje įvertinta pasaulinės kritinių žaliavų rinkos situacija","",5050,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_description":25,"og_url":26,"og_site_name":27,"article_publisher":28,"og_image":29,"twitter_card":34,"twitter_misc":35,"schema":37,"breadcrumbs":80,"description":13,"language":89},"Naujoje apžvalgoje įvertinta pasaulinės kritinių žaliavų rinkos situacija - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Kritinės žaliavos yra būtinos Europos ekonomikos augimui bei aplinkosauginiams tikslams pasiekti, tačiau dėl pagrindinių šalių-tiekėjų politinės, geografinės, ekonominės situacijos bei kitų aplinkybių kyla šių žaliavų tiekimo sutrikimų rizika. Didėjant geoekonominiam pavojui, Europa turi stiprinti savo nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių žaliavų tiekimo. Tai pažymima Inovacijų agentūros paskelbtoje 2022 m. III ketvirčio kritinių žaliavų pasiūlos ir paklausos apžvalgoje.","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/naujoje-apzvalgoje-ivertinta-pasaulines-kritiniu-zaliavu-rinkos-situacija/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura",[30],{"width":31,"height":32,"url":7,"type":33},"6720","4480","image/jpeg","summary_large_image",{"Written by":36},"Karina Urbanavičiūtė",{"@context":38,"@graph":39},"https://schema.org",[40,55,57,67,71],{"@type":41,"@id":26,"url":26,"name":16,"isPartOf":42,"primaryImageOfPage":44,"image":46,"thumbnailUrl":7,"datePublished":47,"breadcrumb":48,"inLanguage":50,"potentialAction":51},"WebPage",{"@id":43},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":45},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/naujoje-apzvalgoje-ivertinta-pasaulines-kritiniu-zaliavu-rinkos-situacija/#primaryimage",{"@id":45},"2022-12-21T17:00:00+00:00",{"@id":49},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/naujoje-apzvalgoje-ivertinta-pasaulines-kritiniu-zaliavu-rinkos-situacija/#breadcrumb","lt-LT",[52],{"@type":53,"target":54},"ReadAction",[26],{"@type":56,"inLanguage":50,"@id":45,"url":7,"contentUrl":7,"width":31,"height":32,"caption":12},"ImageObject",{"@type":58,"@id":49,"itemListElement":59},"BreadcrumbList",[60,65],{"@type":61,"position":62,"name":63,"item":64},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":61,"position":66,"name":12},"2",{"@type":68,"@id":43,"url":64,"name":27,"description":13,"publisher":69,"inLanguage":50},"WebSite",{"@id":70},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":72,"@id":70,"name":27,"url":64,"logo":73,"image":78,"sameAs":79},"Organization",{"@type":56,"inLanguage":50,"@id":74,"url":75,"contentUrl":75,"width":76,"height":77,"caption":27},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":74},[28],[81,84,87],{"url":82,"text":63,"id":83},"/",6,{"url":85,"text":86},"/naujienos/","Naujienos",{"url":88,"text":12,"id":14},"/naujiena/naujoje-apzvalgoje-ivertinta-pasaulines-kritiniu-zaliavu-rinkos-situacija/",[90],{"url":26,"code":91,"locale":91,"default":4},"lt","2022-12-21","\u003Cp>Apžvalgoje nurodoma, kad pagrindine kritinių žaliavų tiekėja pasaulyje išlieka Kinija, o kitos svarbios eksportuotojos yra PAR ir JAV. Kinijai pasaulyje tenka didžioji dalis magnio (89 proc.), sunkiųjų retųjų žemių elementų (86 proc.), lengvųjų retųjų žemių elementų (86 proc.), bismuto (85 proc.), galio (80 proc.), germanio (80 proc.), fosforo (74 proc.), stibio (74 proc.) ir reikšminga dalis kitų kritinių žaliavų tiekimo.\u003C/p>\n\u003Cp>Prognozuojama, kad didėjant Kinijos vidaus paklausai kritinėms žaliavoms, vis mažesnė jų dalis bus eksportuojama. Todėl Europa yra pažeidžiama dėl galimų kritinių žaliavų trūkumo ir tiekimo sutrikimų.\u003C/p>\n\u003Cp>Apžvalgoje pateikiamais duomenimis, Lietuva 43 proc. kritinių žaliavų importuoja iš ES, o 67 proc. – iš kitų pasaulio šalių. 2021 m. kritinių žaliavų importo apimtys Lietuvoje siekė 4,4 kt. Daugiausiai iš kritinių žaliavų Lietuva importuojama gamtinio kaučiuko. 10 proc. kritinių žaliavų Lietuva eksportuoja į ES, o 90 proc. – į kitas pasaulio šalis. 2021 m. Lietuvos kritinių žaliavų eksporto apimtys siekė 0,7 kt. Daugiausiai Lietuva eksportuoja niobio, tantalo, vanadžio rūdos ir jų koncentratų.\u003C/p>\n\u003Cp>Apžvalgos autorių vertinimu, atsižvelgiant į augančius Lietuvos ir ES technologijų sektorius, galima prognozuoti, kad ateityje kritinių žaliavų poreikis tik augs, todėl svarbu stiprinti šių žaliavų atliekų surinkimo, perdirbimo ir antrinio panaudojimo teisinę bazę. Taip pat verta kurti įvairias atliekų perdirbimo technologijas, kurios Lietuvoje ir Europoje padėtų išsaugoti kritines žaliavas.\u003C/p>\n\u003Cp>Pilną 2022 m. III ketvirčio kritinių žaliavų pasiūlos ir paklausos apžvalgą galima rasti \u003Ca href=\"https://inovacijuagentura.lt/site/binaries/content/assets/analitika/apzvalgos/2022/crm-kritiniu-zaliavu-apzvalga-2022-11.pdf\">čia\u003C/a>.\u003C/p>\n\u003Cp>Ataskaita yra parengta įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą̨ „Sumanios specializacijos MTEP rezultatų diegimo, skaitmeninant gamybos procesus, pramonės įmonėse fasilitavimas (Smart Inotech pramonei)“. Projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004.\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cimg loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"310\" alt=\"\" height=\"155\" src=\"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2022/12/kuriame-lietuvos-ateiti-2.jpg\" />\u003C/p>\n",[95,107,120,132],{"image":96,"title":99,"url":100,"id":101,"text":102,"temos":103},{"src":97,"is_svg":8,"ratio":98,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/20240923-2435333-e1780035776125-1024x618.jpg",0.603515625,"Vasarą dirbkite kitaip – „Spiečiai“ kviečia išbandyti darbostogas regionuose","/naujiena/vasara-dirbkite-kitaip-spieciai-kviecia-isbandyti-darbostogas-regionuose/",11298,"Inovacijų agentūra pradeda tradicinę akciją „Vasara „Spiečiuje“, kurios metu iki pat rudens kvies nemokamai naudotis aktyvaus verslo erdvėmis – „Spiečiais“ – ir taip išnaudoti nuotolinio darbo suteikiamą laisvę. Šiemet darbostogauti raginama šūkiu „Dirbk ten, kur gera būti“ – tris mėnesius bus atveriama beveik 100 darbo vietų 13-oje „Spiečių“.  ",[104],{"id":105,"name":106},451,"Tinklaveika",{"image":108,"title":112,"url":113,"id":114,"text":115,"temos":116},{"src":109,"is_svg":8,"ratio":110,"alt":111,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/monika-paule-e1779982129444-1024x621.jpg",0.6064453125,"Monika Paulė","Inovacijų agentūra: iki 2030 m. Lietuvos ekonomikai – 5,5 mlrd. eurų ir 10 tūkst. darbo vietų","/naujiena/inovaciju-agentura-iki-2030-m-lietuvos-ekonomikai-55-mlrd-euru-ir-10-tukst-darbo-vietu/",12413,"Inovacijų agentūra pristato 2026–2030 m. strategiją, kuria siekiama didinti aukštos pridėtinės vertės eksportą, spartinti inovacijų diegimą ir kelti Lietuvos įmonių produktyvumą. Skaičiuojama, kad numatytos priemonės iki 2030 m. Lietuvos ekonomikai sukurtų apie 5,5 mlrd. eurų bendro ekonominio poveikio ir apie 10 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbo vietų.",[117],{"id":118,"name":119},455,"Verslo aplinka",{"image":121,"title":125,"url":126,"id":127,"text":13,"temos":128},{"src":122,"is_svg":8,"ratio":123,"alt":124,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/08/romanas-zontovicius-2.jpg",0.6669921875,"Romano ekspertinis","DI tampa konkurencingumo infrastruktūra: ką 2026 m. „AI Index“ reiškia Lietuvai","/naujiena/di-tampa-konkurencingumo-infrastruktura-ka-2026-m-ai-index-reiskia-lietuvai/",12421,[129],{"id":130,"name":131},452,"Inovacijos",{"image":133,"title":136,"url":137,"id":138,"text":139,"temos":140},{"src":134,"is_svg":8,"ratio":123,"alt":135,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/dbox-2.jpg","DBOX","Lietuviškos dronų sistemos padės didinti Europos gynybos ekosistemos efektyvumą","/naujiena/lietuviskos-dronu-sistemos-pades-didinti-europos-gynybos-ekosistemos-efektyvuma/",12426,"Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.",[141],{"id":130,"name":131},[],[],1780347779409]