[{"data":1,"prerenderedAt":144},["ShallowReactive",2],{"naujienos/norvegijos-ir-lietuvos-verslo-forume-aptarti-dirbtinio-intelekto-issukiai-galimybes-ir-zaliosios-technologijos/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":94,"url":90,"fullUrl":26,"text":95,"excerpt":25,"more":96,"tags":140,"temos":141},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2023/11/231109norwegian-lithuanian-business-forum-9629-photo-ludo-segers.jpg",false,0.66640625,1280,853,"Norvegijos ir Lietuvos verslo forume aptarti dirbtinio intelekto iššūkiai, galimybės ir žaliosios technologijos","",3561,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_description":25,"og_url":26,"og_site_name":27,"article_publisher":28,"article_modified_time":29,"og_image":30,"twitter_card":35,"twitter_misc":36,"schema":39,"breadcrumbs":82,"description":13,"language":91},"Norvegijos ir Lietuvos verslo forume aptarti dirbtinio intelekto iššūkiai, galimybės ir žaliosios technologijos - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Kaip Lietuva išnaudoja „Norway Grants“ programos finansavimą, kaip dirbtinis intelektas (DI) keičia mūsų kasdienybę ir kokių iššūkių DI nepavyksta išspręsti – šie klausimai gvildenti ketvirtadienį vykusiame Norvegijos – Lietuvos prekybos rūmų organizuotame verslo forume. Jame įžvalgomis dalinosi verslo ir valstybės įstaigų atstovai iš Lietuvos ir Norvegijos.","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/norvegijos-ir-lietuvos-verslo-forume-aptarti-dirbtinio-intelekto-issukiai-galimybes-ir-zaliosios-technologijos/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-05-29T08:56:19+00:00",[31],{"width":32,"height":33,"url":7,"type":34},"1280","853","image/jpeg","summary_large_image",{"Est. reading time":37,"Written by":38},"1 minutė","Virginija Sližauskaitė",{"@context":40,"@graph":41},"https://schema.org",[42,57,59,69,73],{"@type":43,"@id":26,"url":26,"name":16,"isPartOf":44,"primaryImageOfPage":46,"image":48,"thumbnailUrl":7,"datePublished":49,"dateModified":29,"breadcrumb":50,"inLanguage":52,"potentialAction":53},"WebPage",{"@id":45},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":47},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/norvegijos-ir-lietuvos-verslo-forume-aptarti-dirbtinio-intelekto-issukiai-galimybes-ir-zaliosios-technologijos/#primaryimage",{"@id":47},"2023-11-14T08:30:00+00:00",{"@id":51},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/norvegijos-ir-lietuvos-verslo-forume-aptarti-dirbtinio-intelekto-issukiai-galimybes-ir-zaliosios-technologijos/#breadcrumb","lt-LT",[54],{"@type":55,"target":56},"ReadAction",[26],{"@type":58,"inLanguage":52,"@id":47,"url":7,"contentUrl":7,"width":32,"height":33,"caption":12},"ImageObject",{"@type":60,"@id":51,"itemListElement":61},"BreadcrumbList",[62,67],{"@type":63,"position":64,"name":65,"item":66},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":63,"position":68,"name":12},"2",{"@type":70,"@id":45,"url":66,"name":27,"description":13,"publisher":71,"inLanguage":52},"WebSite",{"@id":72},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":74,"@id":72,"name":27,"url":66,"logo":75,"image":80,"sameAs":81},"Organization",{"@type":58,"inLanguage":52,"@id":76,"url":77,"contentUrl":77,"width":78,"height":79,"caption":27},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":76},[28],[83,86,89],{"url":84,"text":65,"id":85},"/",6,{"url":87,"text":88},"/naujienos/","Naujienos",{"url":90,"text":12,"id":14},"/naujiena/norvegijos-ir-lietuvos-verslo-forume-aptarti-dirbtinio-intelekto-issukiai-galimybes-ir-zaliosios-technologijos/",[92],{"url":26,"code":93,"locale":93,"default":4},"lt","2023-11-14","\u003Cp style=\"text-align: justify;\">Norvegija yra šešta didžiausia Lietuvos importo partnerė: importo apimtys kasmet siekia apie 1,3 mlrd. eurų, iš kurių didelė dalis tenka suskystintam dujų terminalui. Tačiau bendradarbiavimo pavyzdžių netrūksta ir kitose srityse. Norvegijos ambasados duomenimis, Lietuvoje iš viso yra apie 370 bendrovių, kurių kapitalo kilmė yra norvegiška. Tarp jų – telekomunikacijų bendrovė „Telenor“, technologijų įmonė „Kongsberg“ ir bankas „Luminor“.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify;\">\u003Cstrong>\u003Cspan style=\"background-color: white;\">\u003Cspan style=\"color: #212529;\">Ne tik finansinė paskata\u003C/span>\u003C/span>\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify;\">Norvegijos Karalystė prie Lietuvos ekonomikos skatinimo prisideda ir per programą „Norway Grants“ – bendrą \u003Cspan style=\"background-color: white;\">\u003Cspan style=\"color: #212529;\">ES, Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos susitarimą. \u003C/span>\u003C/span>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify;\">\u003Cspan style=\"background-color: white;\">\u003Cspan style=\"color: #212529;\">Per „Norway Grants“ pasiektus rezultatus forume pristatė Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė. Pasak jos, dabar pasinaudojant programos finansavimu vystoma apie 30 projektų, kurių bendra vertė siekia \u003C/span>\u003C/span>16 mln. eurų.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify;\">Iš viso pagal \u003Cspan style=\"background-color: white;\">\u003Cspan style=\"color: #212529;\">„Norway Grants“ \u003C/span>\u003C/span>Lietuvos verslui numatytas 15,5 mln. Eur finansavimas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify;\">\u003Cspan style=\"background-color: white;\">\u003Cspan style=\"color: #212529;\">„Š\u003C/span>\u003C/span>ie pinigai skirti svarbioms sritims – \u003Cspan style=\"color: #333333;\">inovacijoms, verslumui, konkurencingumui informacinių ir ryšių technologijų bei žaliosios ekonomikos srityse.\u003C/span> ir labai padeda“, – Norvegijos-Lietuvos verslo forume pabrėžė R. Stragienė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify;\">Inovacijų agentūros vadovė pateikė keletą su „Norway Grants“ sukurtų inovacijų pavydžių. Tai – ore valdoma holografinio jutiklio ekrano sąsaja iš „Gluk Media“, autonominė duomenų surinkimo platformą „Aispeco“, skirta greitai judantiems objektams, įskaitant dronus ar automobilius, ir išmaniąją švietimo vertinimo sistemą, vystomą įmonės „Pum Plus“.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify;\">Tiesa, R. Stragienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos įmonėms dar reikia padirbėti norint sėkmingai išnaudoti visas „Norway Grants“ galimybes. Programos, kuri baigsis pavasarį, įsisavinimas šiuo metu siekia 42 procentus.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify;\">Be to, Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas mažėjo kelis metus iš eilės – čia Inovacijų agentūros vadovė Lietuvos verslui taip pat mato galimybių augti.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify;\">\u003Cstrong>Ar DI darbe pakeis žmones?\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify;\">Ypač didelis dėmesys renginyje skirtas DI ir žaliųjų technologijų klausimams.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify;\">Norvegijos karalystės ambasadorius Ole T. Horpestadas sveikinimo kalboje pabrėžė, kad DI yra viena prioritetinių Norvegijos sričių – šalies 2024 m. biudžeto projekte numatytas siūlymas per penkerius metus DI vystymui skirti mažiausiai 85 mlrd. eurų. Tuo metu Lietuvos-Norvegijos prekybos rūmų  valdybos pirmininkas Steinas Ove Sektnanas akcentavo per pastaruosius metus padarytą DI pažangą ir išreiškė lūkestį, kad DI padės spręsti ir tvarumo klausimus.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify;\">Apie tai, kokios DI galimybės mūsų laukia ateityje, pranešimą skaitė ISM Vadybos ir ekonomikos skaitmeninės laboratorijos vadovas Gediminas Buivydas. Jis pabrėžė, kad, nepaisant augančio susidomėjimo DI, dauguma Lietuvos C lygio vadovų ir įmonių darbuotojų dar nemoka bendrauti su DI ir užduoti tinkamų užklausų.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify;\">Norvegijos „Telenor“ grupės Tyrimų ir Inovacijų grupės vadovė Ieva Martinkėnaitė kalbėjo apie generatyvinio DI galimybes versle. Jos pateiktais duomenimis, DI įrankiai darbuotojų produktyvumą padeda padidinti iki 30 proc.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify;\">„DI leidžia padidinti efektyvumą darbe, todėl galite daugiau laiko skirti tokiems darbams, kaip žmonių mokymas. Kai kas klausia – ar DI darbuose pakeis žmones. Aš manau, kad tai nėra teisingas klausimas. DI nepakeis žmonių darbe, bet darbai, kurie nenaudoja DI, bus pakeisti“, – sakė I. Martinkėnaitė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify;\">Tiesa, DI taikymas versle anaiptol ne visuomet atneša apčiuopiamų rezultatų.  Štai telekomunikacijų rinkoje 90 proc. atvejų DI taip ir nepraėjo bandymų stadijos.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify;\">Panašią problemą iškėlė ir Signe Riemer-Sorensen, tyrimų organizacijos „Sintef“ analitikos ir DI tyrimų vadovė. Pasak jos, kol pasaulis džiaugėsi „ChatGPT“ pažanga, pramonėje DI sistemos tepadarė menką žingsnį į priekį ir dar reikės rasti būdų, kaip jas įdarbinti sprendžiant globalinį atšilimą ir kitas esmines pasaulio problemas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify;\">Popietinėje renginio dalyje pranešimus taip pats skaitė technologijų ir konsultacijų įmonės „Energy Advice“, gavusios finansavimą per programą „Norway Grants“, vadovas Vytautas Šiožinys, \u003Cspan style=\"background-color: white;\">\u003Cspan style=\"color: #212529;\">Advokatų kontoros „Vilys, Meskys & Partners\u003C/span>\u003C/span>“ \u003Cspan style=\"background-color: white;\">\u003Cspan style=\"color: #212529;\">partneris Edvinas Meškys ir \u003C/span>\u003C/span>Bergeno universiteto profesorė Marija Slavkovik.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align: justify;\">Forumo uždarymą vainikavo pranešėjų diskusija, kurioje aptarti DI reguliavimo klausimai ir kiti iššūkiai.\u003C/p>\n\u003Cp> \u003C/p>\n",[97,109,122,132],{"image":98,"title":101,"url":102,"id":103,"text":104,"temos":105},{"src":99,"is_svg":8,"ratio":100,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/20240923-2435333-e1780035776125-1024x618.jpg",0.603515625,"Vasarą dirbkite kitaip – „Spiečiai“ kviečia išbandyti darbostogas regionuose","/naujiena/vasara-dirbkite-kitaip-spieciai-kviecia-isbandyti-darbostogas-regionuose/",11298,"Inovacijų agentūra pradeda tradicinę akciją „Vasara „Spiečiuje“, kurios metu iki pat rudens kvies nemokamai naudotis aktyvaus verslo erdvėmis – „Spiečiais“ – ir taip išnaudoti nuotolinio darbo suteikiamą laisvę. Šiemet darbostogauti raginama šūkiu „Dirbk ten, kur gera būti“ – tris mėnesius bus atveriama beveik 100 darbo vietų 13-oje „Spiečių“.  ",[106],{"id":107,"name":108},451,"Tinklaveika",{"image":110,"title":113,"url":114,"id":115,"text":116,"temos":117},{"src":111,"is_svg":8,"ratio":112,"alt":113,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/04/vilnius-space-days-2025.jpg",0.6669921875,"„Vilnius Space Days 2026“: nuo palydovinio ryšio iki krizių valdymo – kaip kosmosas veikia visuomenės saugumą","/naujiena/vilnius-space-days-2026-nuo-palydovinio-rysio-iki-kriziu-valdymo-kaip-kosmosas-veikia-visuomenes-sauguma/",4953,"Kosmoso technologijos vis dažniau atsiduria ne tik inovacijų, bet ir saugumo politikos centre. Tęsiantis karui Ukrainoje, daugėjant palydovų signalų trikdžių Baltijos regione ir augant priklausomybei nuo kritinių technologijų, gegužės 6 dieną Vilniuje vyksianti Inovacijų agentūros organizuojama konferencija „Vilnius Space Days 2026“ kvies diskutuoti apie kosmoso vaidmenį stiprinant Europos atsparumą minėtų grėsmių kontekste. Šių metų renginio tema – „Space for European Security and the Baltic Sea Region“, o garbės viešnia tapo Lenkija.",[118,121],{"id":119,"name":120},452,"Inovacijos",{"id":107,"name":108},{"image":123,"title":126,"url":127,"id":128,"text":129,"temos":130},{"src":124,"is_svg":8,"ratio":125,"alt":126,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/11/ateities-lietuvos-saugumas-preview.png",0.5625,"Kaip gyvensime 2050-aisiais? Naujoje tinklalaidėje su Paul de Miko – žvilgsnis į ateities Lietuvą","/naujiena/kaip-gyvensime-2050-aisiais-naujoje-tinklalaideje-su-paul-de-miko-zvilgsnis-i-ateities-lietuva/",3726,"Inovacijų agentūra kartu su turinio kūrėju Paul de Miko pradeda naują tinklalaidės „Ateities architektai: Lietuvos ateitis suprantamai, visiems“ sezoną. Kiekviename epizode dalyviai iš skirtingų sričių projektuos Lietuvos ateitį: kokia bus gynybos sistema, kaip atrodys miestai ir regionai, kokias galimybes dabartinės technologijos atvers sveikatos sektoriuje ir net kokį maistą valgysime 2050-aisiais. Aštuonių laidų cikle savo istorijomis dalinsis inovacijas kuriantys verslai, o ekspertai padės suprasti, ko reikia, kad šalis artimiausioje ateityje padarytų proveržį aukštųjų technologijų srityje.",[131],{"id":107,"name":108},{"image":133,"title":135,"url":136,"id":137,"text":13,"temos":138},{"src":134,"is_svg":8,"ratio":112,"alt":135,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/10/indre-balciunaite.jpg","Lietuvos verslui atsiveria Kanada: didelė, stabili ir inovacijoms atvira rinka","/naujiena/lietuvos-verslui-atsiveria-kanada-didele-stabili-ir-inovacijoms-atvira-rinka/",5322,[139],{"id":107,"name":108},[],[142],{"id":107,"name":108,"url":143},"/naujienos-tema/tinklaveika/",1780325188092]