[{"data":1,"prerenderedAt":145},["ShallowReactive",2],{"naujienos/pasauliniai-inovaciju-indeksai-lietuva-inovaciju-proverzi-pasieks-stiprindama-informacines-ir-rysiu-technologijas/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":93,"url":89,"fullUrl":26,"text":94,"excerpt":95,"more":96,"tags":138,"temos":142},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2023/05/jone.jpg",false,0.6666666666666666,1200,800,"Pasauliniai inovacijų indeksai: Lietuva inovacijų proveržį pasieks stiprindama informacines ir ryšių technologijas","",3991,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_description":25,"og_url":26,"og_site_name":27,"article_publisher":28,"article_modified_time":29,"og_image":30,"twitter_card":35,"twitter_misc":36,"schema":38,"breadcrumbs":81,"description":13,"language":90},"Pasauliniai inovacijų indeksai: Lietuva inovacijų proveržį pasieks stiprindama informacines ir ryšių technologijas - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Inovacijų agentūra atliko tarptautinių inovacijų indeksų analizę – pastebėta, kad stipriausi Lietuvos skaitmenizacijos aspektai yra aukštas interneto ryšio prieinamumas verslui bei viešojo sektoriaus paslaugų skaitmenizacija. Nors inovacijų srityje augame, tačiau bendras Europos Sąjungos šalių progresas didėja dar sparčiau. Ekspertai pastebi, kad prie didesnio proveržio gali prisidėti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities stiprinimas – ji šiuo metu ir yra vienas iš Sumanios specializacijos prioritetų.","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/pasauliniai-inovaciju-indeksai-lietuva-inovaciju-proverzi-pasieks-stiprindama-informacines-ir-rysiu-technologijas/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-06-01T12:00:24+00:00",[31],{"width":32,"height":33,"url":7,"type":34},"1200","800","image/jpeg","summary_large_image",{"Written by":37},"Virginija Sližauskaitė",{"@context":39,"@graph":40},"https://schema.org",[41,56,58,68,72],{"@type":42,"@id":26,"url":26,"name":16,"isPartOf":43,"primaryImageOfPage":45,"image":47,"thumbnailUrl":7,"datePublished":48,"dateModified":29,"breadcrumb":49,"inLanguage":51,"potentialAction":52},"WebPage",{"@id":44},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":46},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/pasauliniai-inovaciju-indeksai-lietuva-inovaciju-proverzi-pasieks-stiprindama-informacines-ir-rysiu-technologijas/#primaryimage",{"@id":46},"2023-05-30T03:06:00+00:00",{"@id":50},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/pasauliniai-inovaciju-indeksai-lietuva-inovaciju-proverzi-pasieks-stiprindama-informacines-ir-rysiu-technologijas/#breadcrumb","lt-LT",[53],{"@type":54,"target":55},"ReadAction",[26],{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":46,"url":7,"contentUrl":7,"width":32,"height":33,"caption":12},"ImageObject",{"@type":59,"@id":50,"itemListElement":60},"BreadcrumbList",[61,66],{"@type":62,"position":63,"name":64,"item":65},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":62,"position":67,"name":12},"2",{"@type":69,"@id":44,"url":65,"name":27,"description":13,"publisher":70,"inLanguage":51},"WebSite",{"@id":71},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":73,"@id":71,"name":27,"url":65,"logo":74,"image":79,"sameAs":80},"Organization",{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":75,"url":76,"contentUrl":76,"width":77,"height":78,"caption":27},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":75},[28],[82,85,88],{"url":83,"text":64,"id":84},"/",6,{"url":86,"text":87},"/naujienos/","Naujienos",{"url":89,"text":12,"id":14},"/naujiena/pasauliniai-inovaciju-indeksai-lietuva-inovaciju-proverzi-pasieks-stiprindama-informacines-ir-rysiu-technologijas/",[91],{"url":26,"code":92,"locale":92,"default":4},"lt","2023-05-30","\u003Cp style=\"text-align:justify\">Inovacijų agentūros ekspertai analizavo 2022 m. Europos inovacijų švieslentės (angl. EIS), Pasaulinio inovacijų indekso (angl. GII) bei Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (angl. DESI) duomenis. Europos inovacijų švieslentė – tai Europos Sąjungos (ES) ir kai kurių kitų pasaulio šalių inovacijų ekosistemos išsivystymo lygio vertinimas, pagal kurį Lietuva yra 19 vietoje iš 27 ES šalių. Pasaulinis inovacijų indeksas apima 132 pasaulio šalis, tarp kurių Lietuva užima 34 vietą. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso duomenimis, Lietuva pagal bendrą įvertį lenkia ES vidurkį ir užima 14 vietą.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Interneto infrastruktūra – gerai pritaikyta verslui\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Europos inovacijų indekso duomenimis, 2022 m. Lietuva užėmė 19 vietą iš 27 ES šalių ir yra priskiriama prie vidutinių inovatorių. Pagal įmonių turinčių plačiajuostį internetą skaičių Lietuva yra 11 vietoje – daugiau nei pusė (59 proc.) mūsų šalies įmonių turi prieigą prie spartaus interneto.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Paulius Petrauskas, Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius, teigia, kad  interneto ryšio infrastruktūra būtina šalies elektroninio potencialo plėtrai. „Plačiai prieinamas ir stabilus interneto ryšys yra esminis verslo sektoriui, naujoms technologijoms, inovacijoms ir startuoliams plėtoti. Puiki prieiga prie plačiajuosčio interneto ryšio yra viena iš Lietuvos stipriųjų verslo pusių – jau daug metų galime tuo didžiuotis. Šalies pastangos ir investicijos į interneto infrastruktūrą padarė ją viena pažangiausių Europos Sąjungos valstybių šioje srityje“, – sako P. Petrauskas.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Tuo tarpu plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūra gyventojams turėtų būti stiprinama. Jonė Kalendienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė, pastebi, kad kitose ES šalyse plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūra gyventojams buvo vystoma vidutiniškai sparčiau nei Lietuvoje. Remiantis Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso duomenimis, Lietuva šioje srityje 2022 m. buvo 23 vietoje iš 27 ES šalių.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Lietuva – tarp pirmaujančių šalių pagal viešųjų paslaugų skaitmenizavimą\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso bendrąjį įvertį,\u003Cem> \u003C/em>2022 m. Lietuva užėmė 14 vietą tarp 27 ES šalių, surinko 53 balus iš 100 ir šiek tiek viršijo ES vidurkį (52 balai). Daugiausiai prie tokio Lietuvos įverčio prisidėjo skaitmeninės viešosios paslaugos, kur pranašumas išlieka stabilus ir Lietuva patenka į geriausiai skaitmenines viešąsias paslaugas išvysčiusių ES šalių dešimtuką.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">P. Petrauskas viešojo sektoriaus modernizavimą mato kaip svarbų veiksnį ekonomikos augimui ir inovacijoms. „Gerai išvystytos skaitmeninės viešosios paslaugos skatina verslo augimą ir investicijas, nes leidžia gerokai sumažinti administracines kliūtis. Taip pat sukuriamos darbo vietos skaitmeninės srities specialistams. Modernizuotų viešųjų paslaugų esmė – efektyvumas ir patogumas vartotojui, tai įpareigoja viešąjį sektorių nuolat ieškoti naujų būdų gerinti paslaugų kokybę bei našumą“, – sako Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Kitas svarbus aspektas, kurį pabrėžia P. Petrauskas, yra tas, kad skaitmeninės viešosios paslaugos skatina bendradarbiavimą tarp viešojo sektoriaus, verslo ir mokslo institucijų. Verslui, kaip ir mokslinius tyrimus vykdančioms institucijoms, tampa prieinami viešojo sektoriaus duomenys ir infrastruktūra. O ši sinergija tarp trijų skirtingų sektorių skatina inovacijas, technologinę pažangą bei unikalių produktų vystymą.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cstrong>Informacinės ir ryšių technologijos – prioritetinė sritis\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Europos inovacijų indekso duomenimis, pagal įmones, vykdančias IRT mokymus savo darbuotojams, Lietuva užima 24 vietą tarp 27 ES šalių, juos Lietuvoje vykdo 14 proc. įmonių. Pirmaujančioje Suomijoje šis rodiklis siekia 38 proc. Pagal IRT sektoriaus darbuotojų kiekį Lietuva yra 21 vietoje – 3,8 proc. visų dirbančiųjų sudaro IRT specialistai.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Ca name=\"_Hlk135126759\">Anot J. Kalendienės\u003C/a> šie duomenys rodo, kad Lietuvoje yra nemažai erdvės tobulinti IRT kompetencijas. „Sparčiai besivystanti skaitmeninė ekonomika reikalauja vis daugiau IRT specialistų, todėl turime nesustoti ir stengtis pasiekti ES tikslą, kuriame numatyta, kad iki 2030 m. šios srities specialistai sudarytų 10 proc. dirbančiųjų. Potencialą proveržiui tikrai turime – praėjusiais metais paskelbtoje naujoje Sumaniosios specializacijos koncepcijoje IRT įtraukta kaip prioritetinė sritis, o šiuo metu yra rengiama stipri IRT vystymosi strategija“, – sako Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">ES patvirtintos ir Inovacijų agentūros rengiamos ilgalaikės IRT vystymosi strategijos, dar vadinamos Kelrodžiu, pagrindinis tikslas – padidinti informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalį iki 5,1% nuo bendros pridėtinės vertės iki 2030 m. Verslo aplinkos, infrastruktūros, įgūdžių ir inovacijų vystymas šiame sektoriuje yra esminiai Kelrodžio strategijos komponentai. Tai apima reguliacinės ir mokestinės aplinkos pokyčius, verslo plėtrai aktualios infrastruktūros įgalinimą ir vystymą, ateities darbo jėgos įgūdžių stiprinimą, paramą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei įvairias finansavimo galimybes.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Tekstas parengtas įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „Sumanios specializacijos MTEP rezultatų diegimo, skaitmeninant gamybos procesus, pramonės įmonėse fasilitavimas (Smart Inotech pramonei)“. Projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cimg decoding=\"async\" alt=\"\" src=\"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2023/05/es.png\" />\u003C/p>\n","Inovacijų agentūra atliko tarptautinių inovacijų indeksų analizę – pastebėta, kad stipriausi Lietuvos skaitmenizacijos aspektai yra aukštas interneto ryšio prieinamumas verslui bei viešojo sektoriaus paslaugų skaitmenizacija. Nors inovacijų srityje augame, tačiau bendras Europos Sąjungos šalių progresas didėja dar sparčiau.  Ekspertai pastebi, kad prie didesnio proveržio gali prisidėti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities stiprinimas – ji šiuo metu ir yra vienas iš Sumanios specializacijos prioritetų.",[97,109,119,129],{"image":98,"title":102,"url":103,"id":104,"text":13,"temos":105},{"src":99,"is_svg":8,"ratio":100,"alt":101,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/08/romanas-zontovicius-2.jpg",0.6669921875,"Romano ekspertinis","DI tampa konkurencingumo infrastruktūra: ką 2026 m. „AI Index“ reiškia Lietuvai","/naujiena/di-tampa-konkurencingumo-infrastruktura-ka-2026-m-ai-index-reiskia-lietuvai/",12421,[106],{"id":107,"name":108},452,"Inovacijos",{"image":110,"title":113,"url":114,"id":115,"text":116,"temos":117},{"src":111,"is_svg":8,"ratio":100,"alt":112,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/dbox-2.jpg","DBOX","Lietuviškos dronų sistemos padės didinti Europos gynybos ekosistemos efektyvumą","/naujiena/lietuviskos-dronu-sistemos-pades-didinti-europos-gynybos-ekosistemos-efektyvuma/",12426,"Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.",[118],{"id":107,"name":108},{"image":120,"title":123,"url":124,"id":125,"text":126,"temos":127},{"src":121,"is_svg":8,"ratio":100,"alt":122,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/karolina-urbonaite.jpg","Karolina Urbonaitė","„StartupBlink 2026“ pasauliniame reitinge – rekordinis Vilniaus pakilimas","/naujiena/startupblink-2026-pasauliniame-reitinge-rekordinis-vilniaus-pakilimas/",12424,"Globalias inovacijų tendencijas ir startuolių ekosistemas analizuojantis „StartupBlink 2026“ reitingas rodo, kad Vilnius toliau gerina savo pozicijas pagal startuolių ekosistemos palankumą – sostinė iš 69 vietos pakilo į 66-ąją. Pasauliniame reitinge Lietuva tarp vertinamų šalių šiemet užima 22 vietą.",[128],{"id":107,"name":108},{"image":130,"title":132,"url":133,"id":134,"text":135,"temos":136},{"src":131,"is_svg":8,"ratio":100,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/misijos.jpg","Inovacijų misijos žymi naują etapą – mokslo ir verslo sprendimai ne tik stiprins ekonomiką, bet ir kurs vertę kiekvienam žmogui","/naujiena/inovaciju-misijos-zymi-nauja-etapa-mokslo-ir-verslo-sprendimai-ne-tik-stiprins-ekonomika-bet-ir-kurs-verte-kiekvienam-zmogui/",12440,"Lietuvoje į baigiamąjį etapą žengia ambicingas projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“, kuris per trejus metus iš esmės pakeitė šalies inovacijų kryptį. Inovacijų agentūros koordinuojamos programos, kurioms skirta daugiau nei 88 mln. eurų, suvienijo mokslo ir verslo lyderius bendram tikslui – kurti realius sprendimus svarbiausiems visuomenės iššūkiams: nuo pažangesnio gydymo ir kibernetinio saugumo iki klimato neutralumo. Projekto metu įkurti kompetencijų centrai taps naujais traukos taškais talentams, tyrimams ir aukštos pridėtinės vertės verslams.",[137],{"id":107,"name":108},[139],{"name":140,"url":141},"IRT","/naujienos-zyma/irt/",[143],{"id":107,"name":108,"url":144},"/naujienos-tema/inovacijos/",1780325190919]