[{"data":1,"prerenderedAt":148},["ShallowReactive",2],{"naujienos/paskelbta-nauja-lietuvos-pramones-zaliosios-transformacijos-ataskaita/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":93,"url":89,"fullUrl":26,"text":94,"excerpt":25,"more":95,"tags":138,"temos":145},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2023/06/shutterstock-2150682897.jpg",false,0.667,1000,667,"Paskelbta nauja Lietuvos pramonės žaliosios transformacijos ataskaita","",4506,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_description":25,"og_url":26,"og_site_name":27,"article_publisher":28,"article_modified_time":29,"og_image":30,"twitter_card":35,"twitter_misc":36,"schema":38,"breadcrumbs":81,"description":13,"language":90},"Paskelbta nauja Lietuvos pramonės žaliosios transformacijos ataskaita - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Jau galima susipažinti su nauja Inovacijų Agentūros analitikų parengta ataskaita pagal studiją „Lietuvos pramonės žalioji transformacija 2050: Didžiausią ŠESD pėdsaką turinčių apdirbamosios pramonės sektorių analizė, scenarijai ir rekomendacijos“.","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/paskelbta-nauja-lietuvos-pramones-zaliosios-transformacijos-ataskaita/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-06-01T12:29:55+00:00",[31],{"width":32,"height":33,"url":7,"type":34},"1000","667","image/jpeg","summary_large_image",{"Written by":37},"Virginija Sližauskaitė",{"@context":39,"@graph":40},"https://schema.org",[41,56,58,68,72],{"@type":42,"@id":26,"url":26,"name":16,"isPartOf":43,"primaryImageOfPage":45,"image":47,"thumbnailUrl":7,"datePublished":48,"dateModified":29,"breadcrumb":49,"inLanguage":51,"potentialAction":52},"WebPage",{"@id":44},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":46},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/paskelbta-nauja-lietuvos-pramones-zaliosios-transformacijos-ataskaita/#primaryimage",{"@id":46},"2023-06-29T09:56:00+00:00",{"@id":50},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/paskelbta-nauja-lietuvos-pramones-zaliosios-transformacijos-ataskaita/#breadcrumb","lt-LT",[53],{"@type":54,"target":55},"ReadAction",[26],{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":46,"url":7,"contentUrl":7,"width":32,"height":33,"caption":12},"ImageObject",{"@type":59,"@id":50,"itemListElement":60},"BreadcrumbList",[61,66],{"@type":62,"position":63,"name":64,"item":65},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":62,"position":67,"name":12},"2",{"@type":69,"@id":44,"url":65,"name":27,"description":13,"publisher":70,"inLanguage":51},"WebSite",{"@id":71},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":73,"@id":71,"name":27,"url":65,"logo":74,"image":79,"sameAs":80},"Organization",{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":75,"url":76,"contentUrl":76,"width":77,"height":78,"caption":27},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":75},[28],[82,85,88],{"url":83,"text":64,"id":84},"/",6,{"url":86,"text":87},"/naujienos/","Naujienos",{"url":89,"text":12,"id":14},"/naujiena/paskelbta-nauja-lietuvos-pramones-zaliosios-transformacijos-ataskaita/",[91],{"url":26,"code":92,"locale":92,"default":4},"lt","2023-06-29","\u003Cp style=\"text-align:justify\">Lietuva yra pramoninė valstybė, o jos vietos gamybos sektorius turi didelę įtaką klimatui. Lietuvos apdirbamoji gamyba sukelia ženklų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) pėdsaką, kuris sudaro apie 15 proc. visų Lietuvos ŠESD emisijų. Ataskaitoje pažymima, kad didžioji dalis šių emisijų kyla iš technologinių procesų, kurie yra sunkiai dekarbonizuojami, pavyzdžiui, amoniako ir cemento gamyba. Chemikalų, chemijos bei rafinuotų naftos gaminių gamyba yra dvi daugiausiai ŠESD pėdsako turinčios pramonės šakos Lietuvoje, kurių emisijos 2021 m. atitinkamai sudarė 34 proc. ir 22,7 proc. visos Lietuvos pramonės ir statybų ŠESD emisijų. Kartu su kitomis veiklomis, tokiomis kaip chemikalų, chemijos, rafinuotų naftos, kitų nemetalo mineralinių produktų, maisto produktų ir gėrimų gamyba, šios veiklos sudaro daugiau nei 80 proc. visų Lietuvos pramonės emisijų.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Analizėje išskirti taršiausi apdirbamosios gamybos sektoriai, kurie yra labiausiai susiję su pramonės perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui. Taip pat analizuotos šešios technologinės sprendimų grupės, kurios taikomos pramonės žaliajai transformacijai: anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos, biomasės ir atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimas elektros energijos gamyboje, energinio efektyvumo didinimas, žaliojo vandenilio naudojimas bei žiedinės ekonomikos sprendimai. Remiantis šia analize, nustatyti vystymosi scenarijai, kuriuose siekiama mažinti absoliučias neto ŠESD emisijas: iki 2030 m. pėdsakas turėtų būti 20 proc. mažesnis, iki 2040 m. – 60 proc. mažesnis, o iki 2050 m. – 100 proc. mažesnis palyginti su ankstesniaisiais metais. Šie scenarijai atsižvelgia į prognozuojamą technologinį progresą ir pritaikomumą atitinkamuose sektoriuose.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Studijoje pabrėžiamas holistinis požiūris į Lietuvos žaliosios pramonės transformaciją ir akcentuojama, kad nėra vieno stebuklingo sprendimo. Tai yra sudėtingas technologinis ir socioekonominis procesas, kuris stipriai priklauso nuo inovacijų. Dekarbonizacija yra būtina ir naudinga ilguoju laikotarpiu, tačiau ji reikalauja didelių žmogiškųjų ir finansinių investicijų iš privataus ir viešojo sektoriaus jau dabar.\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Su ataskaita galite susipažinti\u003Ca href=\"https://inovacijuagentura.lt/site/binaries/content/assets/analitika/tyrimai/ia_lietuvos-pramones-dekarbonizacija-iki-2050-m.pdf\"> čia. \u003C/a>\u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">Dokumentas yra parengtas įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „Sumanios specializacijos MTEP rezultatų diegimo, skaitmeninant gamybos procesus, pramonės įmonėse fasilitavimas (Smart Inotech pramonei)“. Projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004. \u003C/p>\n\u003Cp style=\"text-align:justify\">\u003Cimg decoding=\"async\" alt=\"\" src=\"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2023/06/es.png\" />\u003C/p>\n",[96,109,119,129],{"image":97,"title":101,"url":102,"id":103,"text":104,"temos":105},{"src":98,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":100,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/monika-paule-e1779982129444-1024x621.jpg",0.6064453125,"Monika Paulė","Inovacijų agentūra: iki 2030 m. Lietuvos ekonomikai – 5,5 mlrd. eurų ir 10 tūkst. darbo vietų","/naujiena/inovaciju-agentura-iki-2030-m-lietuvos-ekonomikai-55-mlrd-euru-ir-10-tukst-darbo-vietu/",12413,"Inovacijų agentūra pristato 2026–2030 m. strategiją, kuria siekiama didinti aukštos pridėtinės vertės eksportą, spartinti inovacijų diegimą ir kelti Lietuvos įmonių produktyvumą. Skaičiuojama, kad numatytos priemonės iki 2030 m. Lietuvos ekonomikai sukurtų apie 5,5 mlrd. eurų bendro ekonominio poveikio ir apie 10 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbo vietų.",[106],{"id":107,"name":108},455,"Verslo aplinka",{"image":110,"title":113,"url":114,"id":115,"text":116,"temos":117},{"src":111,"is_svg":8,"ratio":112,"alt":100,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/monika-paule-2.jpg",0.6669921875,"Darbą pradeda naujoji Inovacijų agentūros vadovė Monika Paulė","/naujiena/darba-pradeda-naujoji-inovaciju-agenturos-vadove-monika-paule/",12436,"Nuo šiandien, gegužės 18 d., Inovacijų agentūrai vadovauti pradeda inovacijų, gyvybės mokslų ir tarptautinio verslo plėtros profesionalė Monika Paulė. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas įstaigai kelia ambicingus tikslus, kurie leis paspartinti Lietuvos ekonomikos transformaciją, padidinti inovacijų plėtrą ir stiprinti šalies konkurencingumą.",[118],{"id":107,"name":108},{"image":120,"title":123,"url":124,"id":125,"text":126,"temos":127},{"src":121,"is_svg":8,"ratio":122,"alt":123,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/04/shutterstock-2546822591.png",0.5263671875,"Lietuva stiprina dirbtinio intelekto ekosistemą: parengtos nacionalinės DI strateginės gairės","/naujiena/lietuva-stiprina-dirbtinio-intelekto-ekosistema-parengtos-nacionalines-di-strategines-gaires/",4154,"Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) parengė 2026–2035 metų nacionalines dirbtinio intelekto (DI) strategines gaires, kuriose numatomas spartus perėjimas nuo pavienių iniciatyvų prie koordinuotos, visos šalies mastu veikiančios DI ekosistemos. Prie DI strateginių gairių rengimo ir praktinio įgyvendinimo prisideda ir šalies verslams augti padedanti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi Inovacijų agentūra.",[128],{"id":107,"name":108},{"image":130,"title":132,"url":133,"id":134,"text":135,"temos":136},{"src":131,"is_svg":8,"ratio":112,"alt":132,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/04/martynas-survilas.jpg","Inovacijų agentūra: verslui verta įvertinti MTEP lengvatas prieš deklaruojant pelno mokestį","/naujiena/inovaciju-agentura-verslui-verta-ivertinti-mtep-lengvatas-pries-deklaruojant-pelno-mokesti/",3746,"Artėjant metinių pelno mokesčio deklaracijų teikimo terminui – iki birželio 15 d. – Inovacijų agentūra primena verslui apie galimybę sumažinti mokestinę naštą pasinaudojant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai taikomomis lengvatomis.",[137],{"id":107,"name":108},[139,142],{"name":140,"url":141},"Pramonė","/naujienos-zyma/pramone_global/",{"name":143,"url":144},"Žaliosios technologijos","/naujienos-zyma/zaliosios-technologijos/",[146],{"id":107,"name":108,"url":147},"/naujienos-tema/verslo-aplinka/",1780325190452]