[{"data":1,"prerenderedAt":148},["ShallowReactive",2],{"naujienos/regionu-ekonomines-apzvalgos-atskleidzia-lietuvos-verslumo-ypatumus/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":93,"url":89,"fullUrl":26,"text":94,"excerpt":25,"more":95,"tags":138,"temos":145},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2023/06/jone-kalendiene-foto-1.jpg",false,0.6666666666666666,1200,800,"Regionų ekonominės apžvalgos atskleidžia Lietuvos verslumo ypatumus","",5069,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_description":25,"og_url":26,"og_site_name":27,"article_publisher":28,"article_modified_time":29,"og_image":30,"twitter_card":35,"twitter_misc":36,"schema":38,"breadcrumbs":81,"description":13,"language":90},"Regionų ekonominės apžvalgos atskleidžia Lietuvos verslumo ypatumus - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Inovacijų agentūros analitikai atnaujino Lietuvos savivaldybių verslumo rodiklių duomenų bazę ir regioninės ekonomikos apžvalgas. Ekspertai nustatė ekonominius skirtumus ir atotrūkį tarp šalies apskričių, o tam stabilizuoti ir subalansuoti rekomenduojama didinti aukštesnio produktyvumo veiklų potencialą apskrityse. ","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/regionu-ekonomines-apzvalgos-atskleidzia-lietuvos-verslumo-ypatumus/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-06-01T12:34:10+00:00",[31],{"width":32,"height":33,"url":7,"type":34},"1200","800","image/jpeg","summary_large_image",{"Written by":37},"Virginija Sližauskaitė",{"@context":39,"@graph":40},"https://schema.org",[41,56,58,68,72],{"@type":42,"@id":26,"url":26,"name":16,"isPartOf":43,"primaryImageOfPage":45,"image":47,"thumbnailUrl":7,"datePublished":48,"dateModified":29,"breadcrumb":49,"inLanguage":51,"potentialAction":52},"WebPage",{"@id":44},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":46},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/regionu-ekonomines-apzvalgos-atskleidzia-lietuvos-verslumo-ypatumus/#primaryimage",{"@id":46},"2023-06-08T02:17:00+00:00",{"@id":50},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/regionu-ekonomines-apzvalgos-atskleidzia-lietuvos-verslumo-ypatumus/#breadcrumb","lt-LT",[53],{"@type":54,"target":55},"ReadAction",[26],{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":46,"url":7,"contentUrl":7,"width":32,"height":33,"caption":12},"ImageObject",{"@type":59,"@id":50,"itemListElement":60},"BreadcrumbList",[61,66],{"@type":62,"position":63,"name":64,"item":65},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":62,"position":67,"name":12},"2",{"@type":69,"@id":44,"url":65,"name":27,"description":13,"publisher":70,"inLanguage":51},"WebSite",{"@id":71},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":73,"@id":71,"name":27,"url":65,"logo":74,"image":79,"sameAs":80},"Organization",{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":75,"url":76,"contentUrl":76,"width":77,"height":78,"caption":27},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":75},[28],[82,85,88],{"url":83,"text":64,"id":84},"/",6,{"url":86,"text":87},"/naujienos/","Naujienos",{"url":89,"text":12,"id":14},"/naujiena/regionu-ekonomines-apzvalgos-atskleidzia-lietuvos-verslumo-ypatumus/",[91],{"url":26,"code":92,"locale":92,"default":4},"lt","2023-06-08","\u003Cp>&#352;ios apžvalgos pateikia svarbiausią ekonominę ir verslo informaciją vienoje vietoje, taip pat padeda identifikuoti pagrindinius apskričių i&#353;skirtinumus, galimus spartesnės raidos trukdžius bei apskričių stiprybes, kurias vertėtų i&#353;naudoti.&#160;&#160;\u003C/p>\n\u003Cp>&#8222;Apibendrinant visos Lietuvos situaciją, eilinį kartą galima pastebėti didelį atotrūkį, esantį tarp apskričių. Pirmaujančiai Vilniaus apskričiai atitenka vis didesnė BVP dalis, kuri vir&#353;ija 40 proc. viso &#353;alyje sukuriamo produkto. Antrosios apskrities, Kauno, ekonomika yra dvigubai mažesnė nei Vilniaus, o trečiosios, Klaipėdos, dvigubai mažesnė nei Kauno. Taigi, skirtumai tarp didžiųjų apskričių yra pakankamai dideli, todėl tikėtis greitos konvergencijos tikrai nereikėtų. Taip pat galima pastebėti ir nemažus atotrūkius tarp savivaldybių tose pačiose apskrityse. Tai rodo, kad necentrinėms apskričių savivaldybėms yra sudėtinga konkuruoti dėl investicijų ir dėl darbuotojų,&#8221; &#8211; pažymi Jonė Kalendienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.&#160;\u003C/p>\n\u003Cp>J. Kalendienė pastebi, jog viena i&#353; netolygaus regionų i&#353;sivystymo priežasčių &#8211; aktyvių darbingo amžiaus gyventojų pasiskirstymas. Vis tik, &#353;iuo aspektu atotrūkis nėra toks didelis: Vilniaus apskričiai tenka 32 proc. visos Lietuvos darbo jėgos.&#160;&#160;\u003C/p>\n\u003Cp>&#8222;Kitas svarbus veiksnys yra produktyvumas. Pagal &#353;į rodiklį tik Vilniaus apskritis vir&#353;ija Lietuvos vidurkį, o Tel&#353;ių ir Kauno apskritys yra labai arti vidurkio. Utenos apskrityje, kur produktyvumas yra žemiausias, pridėtinė vertė vienam darbuotojui siekia pusę Vilniaus apskrities lygio.&#160;&#352;iuos produktyvumo skirtumus galima susieti su investicijomis. Tik trijose didžiausiose apskrityse materialinės investicijos vienam gyventojui yra vir&#353; Lietuvos vidurkio. Lyginant savivaldybių lygiu, &#353;alies vidurkis vir&#353;ijamas tik 9 savivaldybėse. Tai leidžia manyti, kad ateityje atskirtis tarp Lietuvos regionų tik didės,&#8221; &#8211; pažymi J. Kalendienė&#160;\u003C/p>\n\u003Cp>Vertinant ekonominį apskričių potencialą, darbo kvalifikacija yra kitas svarbus aspektas. Tik Vilniaus ir Kauno apskrityse auk&#353;tos kvalifikacijos darbuotojai sudaro didžiausią darbo jėgos dalį. Kitose apskrityse vyrauja vidutinės kvalifikacijos darbuotojai. Didžiausia dalis žemos kvalifikacijos darbuotojų yra Tauragės apskrityje (12 proc.), o Alytaus apskrityje &#8211; mažiausia (1 proc.). Pastebima, kad auk&#353;tos kvalifikacijos darbo jėgos pasiskirstymas tarp apskričių yra labai artimas BVP pasiskirstymui: Vilniaus apskrityje koncentruojasi 41 proc. auk&#353;tos kvalifikacijos darbo jėgos, o mažiausia dalis &#8211; 1,6 proc. yra Tauragės apskrityje.&#160;&#160;\u003C/p>\n\u003Cp>Darbo jėgos kvalifikacija, produktyvumas, investicijų intensyvumas yra susijęs ir su sektorine specializacija, nes produktyvumo potencialas tarp sektorių gali reik&#353;mingai skirtis. Visos Lietuvos mastu didžiausiu produktyvumu (52,8 tūkst. eurų vienam darbuotojui per metus) pasižymi elektros, dujų, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo sektorius, o mažiausiu (9,9 tūkst. eurų vienam darbuotojui per metus) &#8211; meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla.&#160;\u003C/p>\n\u003Cp>Reik&#353;mingus skirtumus galima pastebėti ir vertinant apskričių specializaciją, atsižvelgiant į samdomų darbuotojų proporcijas. Pasak J. Kalendienės, čia vėl i&#353;siskiria Vilniaus apskritis.&#160;&#160;\u003C/p>\n\u003Cp>&#8222;Vilniaus apskrities specializacija IRT sektoriuje gali paai&#353;kinti ir didesnį ekonominį apskrities potencialą, kadangi IRT sektoriaus produktyvumas yra antras didžiausias Lietuvoje tarp visų sektorių, o darbo užmokestis jame yra auk&#353;čiausias tiek &#353;alies, tiek apskričių lygiu. Tuo tarpu Alytaus ir Klaipėdos apskričių specializacijos indeksas rodo, kad santykinai didžiausia dalis užimtųjų dirba mažiausiai produktyviame apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje. Tiesa, Klaipėdos apskrityje specializacija nėra didelė, o Alytaus apskrityje ji nėra vienintelė &#8211; apskritis taip pat yra specializuota mi&#353;kininkystės sektoriuje,&#8221; &#8211; kalba J. Kalendienė&#160;\u003C/p>\n\u003Cp>Ry&#353;kiausią specializaciją turi Tauragės ir Utenos apskritys, kuriose koeficiento reik&#353;mė yra didžiausia. Abejose apskrityse ry&#353;kiausia specializacija mi&#353;kininkystės sektoriuje. Nors pats sektorius nėra itin imlus inovacijoms, &#353;alies mastu jo produktyvumas yra penktas didžiausias ir vir&#353;ija bendrą Lietuvos produktyvumo lygį. Tuo tarpu Kauno apskritis neturi ry&#353;kios specializacijos. Čia dirbančiųjų pasiskirstymas pagal sektorius yra labai artimas &#353;alies pasiskirstymui.&#160;&#160;\u003C/p>\n\u003Cp>J. Kalendienė pažymi, jog siekiant stabilesnės ir labiau subalansuotos regionų ekonominės raidos, reikėtų svarstyti galimybes labiau diversifikuoti apskrityse vystomas ekonomines veiklas, didesnį dėmesį kreipiant į auk&#353;tesnio produktyvumo veiklų potencialo auginimą, nepamir&#353;ti regioninio aspekto apskričių viduje.&#160;\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cstrong>Inovacijų agentūros analitikų paruo&#353;tas regioninių apskričių apžvalgos yra vie&#353;ai prieinamos, jas galima rasti čia: \u003Ca rel=\"noreferrer noopener\" href=\"https://kc.inovacijuagentura.lt/kcis/analitika/analitika/lietuvos-regionai.html?lang=lt\" target=\"_blank\">bit.ly/43mAREc\u003C/a>&#160;\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cfigure class=\"image\">\u003Cimg loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"1000\" alt=\"\" height=\"563\" src=\"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2023/06/zemelapis.jpg\" />\u003Cfigcaption>Specializacija pagal ekonomines veiklas, 2021 m.&#160;\u003C/figcaption>\u003C/figure>\n",[96,109,119,129],{"image":97,"title":101,"url":102,"id":103,"text":104,"temos":105},{"src":98,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":100,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/monika-paule-e1779982129444-1024x621.jpg",0.6064453125,"Monika Paulė","Inovacijų agentūra: iki 2030 m. Lietuvos ekonomikai – 5,5 mlrd. eurų ir 10 tūkst. darbo vietų","/naujiena/inovaciju-agentura-iki-2030-m-lietuvos-ekonomikai-55-mlrd-euru-ir-10-tukst-darbo-vietu/",12413,"Inovacijų agentūra pristato 2026–2030 m. strategiją, kuria siekiama didinti aukštos pridėtinės vertės eksportą, spartinti inovacijų diegimą ir kelti Lietuvos įmonių produktyvumą. Skaičiuojama, kad numatytos priemonės iki 2030 m. Lietuvos ekonomikai sukurtų apie 5,5 mlrd. eurų bendro ekonominio poveikio ir apie 10 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbo vietų.",[106],{"id":107,"name":108},455,"Verslo aplinka",{"image":110,"title":113,"url":114,"id":115,"text":116,"temos":117},{"src":111,"is_svg":8,"ratio":112,"alt":100,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/monika-paule-2.jpg",0.6669921875,"Darbą pradeda naujoji Inovacijų agentūros vadovė Monika Paulė","/naujiena/darba-pradeda-naujoji-inovaciju-agenturos-vadove-monika-paule/",12436,"Nuo šiandien, gegužės 18 d., Inovacijų agentūrai vadovauti pradeda inovacijų, gyvybės mokslų ir tarptautinio verslo plėtros profesionalė Monika Paulė. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas įstaigai kelia ambicingus tikslus, kurie leis paspartinti Lietuvos ekonomikos transformaciją, padidinti inovacijų plėtrą ir stiprinti šalies konkurencingumą.",[118],{"id":107,"name":108},{"image":120,"title":123,"url":124,"id":125,"text":126,"temos":127},{"src":121,"is_svg":8,"ratio":122,"alt":123,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/04/shutterstock-2546822591.png",0.5263671875,"Lietuva stiprina dirbtinio intelekto ekosistemą: parengtos nacionalinės DI strateginės gairės","/naujiena/lietuva-stiprina-dirbtinio-intelekto-ekosistema-parengtos-nacionalines-di-strategines-gaires/",4154,"Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) parengė 2026–2035 metų nacionalines dirbtinio intelekto (DI) strategines gaires, kuriose numatomas spartus perėjimas nuo pavienių iniciatyvų prie koordinuotos, visos šalies mastu veikiančios DI ekosistemos. Prie DI strateginių gairių rengimo ir praktinio įgyvendinimo prisideda ir šalies verslams augti padedanti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi Inovacijų agentūra.",[128],{"id":107,"name":108},{"image":130,"title":132,"url":133,"id":134,"text":135,"temos":136},{"src":131,"is_svg":8,"ratio":112,"alt":132,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/04/martynas-survilas.jpg","Inovacijų agentūra: verslui verta įvertinti MTEP lengvatas prieš deklaruojant pelno mokestį","/naujiena/inovaciju-agentura-verslui-verta-ivertinti-mtep-lengvatas-pries-deklaruojant-pelno-mokesti/",3746,"Artėjant metinių pelno mokesčio deklaracijų teikimo terminui – iki birželio 15 d. – Inovacijų agentūra primena verslui apie galimybę sumažinti mokestinę naštą pasinaudojant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai taikomomis lengvatomis.",[137],{"id":107,"name":108},[139,142],{"name":140,"url":141},"Analitika","/naujienos-zyma/analitika/",{"name":143,"url":144},"Verslumas","/naujienos-zyma/verslumas_global/",[146],{"id":107,"name":108,"url":147},"/naujienos-tema/verslo-aplinka/",1780347777153]