[{"data":1,"prerenderedAt":147},["ShallowReactive",2],{"naujienos/tarp-pasaulio-pramones-aukstuju-technologiju-lyderiu-ir-lietuviai-sukure-technologija-gaminsiancia-ekologiskesnes-pet-pakuotes/lt":3},{"status":4,"data":5},true,{"image":6,"id":14,"seo":15,"title":12,"date":93,"url":89,"fullUrl":26,"text":94,"excerpt":25,"more":95,"tags":137,"temos":144},{"src":7,"is_svg":8,"ratio":9,"width":10,"height":11,"alt":12,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2024/09/tarp-pasaulio-pramones-aukstuju-technologiju-lyderiu-ir-lietuviai-sukure-technologija-gaminsiancia-e-66fbe2cb25167.jpg",false,0.4739583333333333,1920,910,"Tarp pasaulio pramonės aukštųjų technologijų lyderių – ir lietuviai: sukūrė technologiją, gaminsiančią ekologiškesnes PET pakuotes","",4386,{"title":16,"robots":17,"og_locale":23,"og_type":24,"og_title":16,"og_description":25,"og_url":26,"og_site_name":27,"article_publisher":28,"article_modified_time":29,"og_image":30,"twitter_card":35,"twitter_misc":36,"schema":38,"breadcrumbs":81,"description":13,"language":90},"Tarp pasaulio pramonės aukštųjų technologijų lyderių – ir lietuviai: sukūrė technologiją, gaminsiančią ekologiškesnes PET pakuotes - Inovacijų agentūra",{"index":18,"follow":19,"max-snippet":20,"max-image-preview":21,"max-video-preview":22},"index","follow","max-snippet:-1","max-image-preview:large","max-video-preview:-1","lt_LT","article","Lietuvos aukštųjų technologijų įmonė „Sprana“ vis stipriau įsitvirtina pasaulinėje industrijos ekosistemoje – pasinaudojusi Inovacijų agentūros programos „Norway Grants“ finansavimu, bendrovė sukūrė inovatyvią PET pakuočių ruošinių tikrinimo sistemą. Dirbtiniu intelektu paremta technologija suteikia galimybę gaminti ekologiškesnes PET pakuotes bei ankstyvoje gamybos stadijoje aptikti juose esančias juodąsias dėmeles.","https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/tarp-pasaulio-pramones-aukstuju-technologiju-lyderiu-ir-lietuviai-sukure-technologija-gaminsiancia-ekologiskesnes-pet-pakuotes/","Inovacijų agentūra","https://www.facebook.com/inovacijuagentura","2026-05-28T07:29:25+00:00",[31],{"width":32,"height":33,"url":7,"type":34},"1920","910","image/jpeg","summary_large_image",{"Written by":37},"Karina Urbanavičiūtė",{"@context":39,"@graph":40},"https://schema.org",[41,56,58,68,72],{"@type":42,"@id":26,"url":26,"name":16,"isPartOf":43,"primaryImageOfPage":45,"image":47,"thumbnailUrl":7,"datePublished":48,"dateModified":29,"breadcrumb":49,"inLanguage":51,"potentialAction":52},"WebPage",{"@id":44},"https://www.inovacijuagentura.lt/#website",{"@id":46},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/tarp-pasaulio-pramones-aukstuju-technologiju-lyderiu-ir-lietuviai-sukure-technologija-gaminsiancia-ekologiskesnes-pet-pakuotes/#primaryimage",{"@id":46},"2024-09-30T18:00:00+00:00",{"@id":50},"https://www.inovacijuagentura.lt/naujiena/tarp-pasaulio-pramones-aukstuju-technologiju-lyderiu-ir-lietuviai-sukure-technologija-gaminsiancia-ekologiskesnes-pet-pakuotes/#breadcrumb","lt-LT",[53],{"@type":54,"target":55},"ReadAction",[26],{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":46,"url":7,"contentUrl":7,"width":32,"height":33,"caption":12},"ImageObject",{"@type":59,"@id":50,"itemListElement":60},"BreadcrumbList",[61,66],{"@type":62,"position":63,"name":64,"item":65},"ListItem","1","Titulinis","https://www.inovacijuagentura.lt/",{"@type":62,"position":67,"name":12},"2",{"@type":69,"@id":44,"url":65,"name":27,"description":13,"publisher":70,"inLanguage":51},"WebSite",{"@id":71},"https://www.inovacijuagentura.lt/#organization",{"@type":73,"@id":71,"name":27,"url":65,"logo":74,"image":79,"sameAs":80},"Organization",{"@type":57,"inLanguage":51,"@id":75,"url":76,"contentUrl":76,"width":77,"height":78,"caption":27},"https://www.inovacijuagentura.lt/#/schema/logo/image/","https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/ia-logo-main.svg","1886","786",{"@id":75},[28],[82,85,88],{"url":83,"text":64,"id":84},"/",6,{"url":86,"text":87},"/naujienos/","Naujienos",{"url":89,"text":12,"id":14},"/naujiena/tarp-pasaulio-pramones-aukstuju-technologiju-lyderiu-ir-lietuviai-sukure-technologija-gaminsiancia-ekologiskesnes-pet-pakuotes/",[91],{"url":26,"code":92,"locale":92,"default":4},"lt","2024-09-30","\u003Cp>Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ vadovės Teresės Škutaitės teigimu, tai – itin reikšmingas žingsnis, skatinantis greitesnį PET plastikinių pakuočių pramonės perėjimą prie žiedinės ekonomikos.\u003C/p>\n\u003Cp>„Pagal 2019 m. ES Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvos reikalavimus, plastikinių pakuočių gamintojai į savo gamybos procesą iki 2025 m. turi įtraukti 25 proc. perdirbto plastiko į PET butelius, o iki 2030-ųjų – 30 proc. į visų rūšių gėrimų butelius. Šie kriterijai ne tik patvirtina griežtą reikalavimą didinti perdirbto plastiko koncentraciją PET ruošiniuose, bet ir metodų bei įrankių poreikį, galintį pagerinti ir garantuoti aukštos kokybės kontrolę ir tikslią analizę gamybos procese“, – dalijasi ekspertė.\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cstrong>Išsprendė opią problemą\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp>Įmonės vadovas Mindaugas Steponavičius teigia, jog idėja įgyvendinti šį projektą kilo atsižvelgus į problemas, su kuriomis susiduria gamintojai, norėdami antrąkart po vartojimo panaudoti perdirbtas medžiagas.\u003C/p>\n\u003Cp>„Tai, kad dabartinė ekonomika pamažu virsta žaliąja ekonomika, skatinama beatliekinė gamyba – sveikintinas žingsnis. Vis dėlto šie europiniai reikalavimai ir antrinių žaliavų panaudojimas plastiko pramonėje kelia nemažai iššūkių patiems gamintojams, ypatingai – kuomet kalbame apie aukštą produktų kokybės užtikrinimą. Didinant rPET koncentraciją gaminiuose atsiranda įvairūs defektai, tarp kurių – juodos dėmelės, miglotumas, pageltimas“, – dalijasi M.Steponavičius.\u003C/p>\n\u003Cp>Jo teigimu, sukurta pakuočių ruošinių tikrinimo sistema vadinamus „brokus“ leidžia aptikti dar ankstyvoje gamybos stadijoje, taip išvengiant didžiulių nuostolių bei klientų nepasitenkinimo dėl nekokybiškos produkcijos. Dar vienas šios technologijos privalumas yra tas, jog nuo šiol kokybės kontrolė gali būti atliekama automatizuotu būdu, dirbtinio intelekto pagalba.\u003C/p>\n\u003Cp>„Optimizavus ir patobulinus PET ruošinių gamybos kontrolę, gamintojai žmogiškuosius išteklius gali perkelti į didesnio dėmesio reikalaujančius gamybinius procesus, taip kuriant dar didesnę pridėtinę vertę“, – sako spektroskopinių analizatorių kūrime besispecializuojančios įmonės vadovas.\u003C/p>\n\u003Cp>\u003Cstrong>Lietuvių sukurta technologija – išskirtinė\u003C/strong>\u003C/p>\n\u003Cp>„Sprana“ daugiau nei 600 tūkst. vertės projektą įgyvendino kartu su partneriais iš Lietuvos ir Norvegijos – vykdyti mokslinius tyrimus ir plėtros etapus padėjo PET ruošinių gamintojas „Putokšnis“, projekto komercinė idėja buvo įgyvendinta kartu su Norvegijos konsultavimo ir projektų vykdymo įmone „International Development Norway“.\u003C/p>\n\u003Cp>„Putokšnis“ buvo mūsų gamybinis partneris, kuriam šią technologiją ir kūrėme – viską testavome ant jų linijų. Galiu drąsiai pasakyti, kad be „Putokšnio“ indėlio nebūtume nuveikę tiek, kiek pavyko šio projekto metu – greičiausiai, būtume sukūrę laboratorinį prietaisą, kuris neaišku, ar pasitvirtintų rinkoje. Tuo metu norvegų partneriai mums parodė rinką ir jos poreikius – to pasekoje ši technologija netapo vieno fabriko projektu ir buvo sėkmingai komercializuota“, – dalijasi M.Steponavičius.\u003C/p>\n\u003Cp>Jo teigimu, neseniai įgyvendintas projektas jau pasiteisino – sukurtas sistemos prototipas sėkmingai diegiamas į „Putokšnio“ sistemas, vykdomi aktyvūs pardavimai į užsienio šalis. Panašias technologijas, galinčias aptikti PET ruošiniuose esančius defektus, iki šiol yra sukūrusios tik kelios įmonės pasaulyje – tačiau pagrindiniai žaidėjai šioje rinkoje yra Vokietijos ir Šveicarijos įmonės. \u003C/p>\n\u003Cp>Lietuvių sukurta technologija išskirtinė tuo, kadangi PET ruošinių kokybės tikrinimas vyksta nepertraukiamoje srautinėje (angl. on-line) produkcijos analizėje, naudojant kompiuterinę vaizdo atpažinimo technologiją ir dirbtinį intelektą, nedarant gamybinės linijos modifikavimo darbų.\u003C/p>\n\u003Cp>Inovacijų agentūros administruojama programa „Norway Grants“ skatina Žaliosios pramonės inovacijas, suteikdama finansavimo galimybes šioje srityje veikiančioms Lietuvos įmonėms bei supažindindama su žaliąsias technologijas vystančiomis Norvegijos įmonėmis. \u003Ca href=\"https://www.eeagrants.lt/programos/aprasymas/program/5\">Daugiau apie programą.\u003C/a>\u003C/p>\n",[96,108,118,128],{"image":97,"title":101,"url":102,"id":103,"text":13,"temos":104},{"src":98,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":100,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2025/08/romanas-zontovicius-2.jpg",0.6669921875,"Romano ekspertinis","DI tampa konkurencingumo infrastruktūra: ką 2026 m. „AI Index“ reiškia Lietuvai","/naujiena/di-tampa-konkurencingumo-infrastruktura-ka-2026-m-ai-index-reiskia-lietuvai/",12421,[105],{"id":106,"name":107},452,"Inovacijos",{"image":109,"title":112,"url":113,"id":114,"text":115,"temos":116},{"src":110,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":111,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/dbox-2.jpg","DBOX","Lietuviškos dronų sistemos padės didinti Europos gynybos ekosistemos efektyvumą","/naujiena/lietuviskos-dronu-sistemos-pades-didinti-europos-gynybos-ekosistemos-efektyvuma/",12426,"Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.",[117],{"id":106,"name":107},{"image":119,"title":122,"url":123,"id":124,"text":125,"temos":126},{"src":120,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":121,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/karolina-urbonaite.jpg","Karolina Urbonaitė","„StartupBlink 2026“ pasauliniame reitinge – rekordinis Vilniaus pakilimas","/naujiena/startupblink-2026-pasauliniame-reitinge-rekordinis-vilniaus-pakilimas/",12424,"Globalias inovacijų tendencijas ir startuolių ekosistemas analizuojantis „StartupBlink 2026“ reitingas rodo, kad Vilnius toliau gerina savo pozicijas pagal startuolių ekosistemos palankumą – sostinė iš 69 vietos pakilo į 66-ąją. Pasauliniame reitinge Lietuva tarp vertinamų šalių šiemet užima 22 vietą.",[127],{"id":106,"name":107},{"image":129,"title":131,"url":132,"id":133,"text":134,"temos":135},{"src":130,"is_svg":8,"ratio":99,"alt":13,"caption":13},"https://web-prod.inovacijuagentura.lt/wp-content/uploads/2026/05/misijos.jpg","Inovacijų misijos žymi naują etapą – mokslo ir verslo sprendimai ne tik stiprins ekonomiką, bet ir kurs vertę kiekvienam žmogui","/naujiena/inovaciju-misijos-zymi-nauja-etapa-mokslo-ir-verslo-sprendimai-ne-tik-stiprins-ekonomika-bet-ir-kurs-verte-kiekvienam-zmogui/",12440,"Lietuvoje į baigiamąjį etapą žengia ambicingas projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“, kuris per trejus metus iš esmės pakeitė šalies inovacijų kryptį. Inovacijų agentūros koordinuojamos programos, kurioms skirta daugiau nei 88 mln. eurų, suvienijo mokslo ir verslo lyderius bendram tikslui – kurti realius sprendimus svarbiausiems visuomenės iššūkiams: nuo pažangesnio gydymo ir kibernetinio saugumo iki klimato neutralumo. Projekto metu įkurti kompetencijų centrai taps naujais traukos taškais talentams, tyrimams ir aukštos pridėtinės vertės verslams.",[136],{"id":106,"name":107},[138,141],{"name":139,"url":140},"Pramonė","/naujienos-zyma/pramone_global/",{"name":142,"url":143},"Žaliosios technologijos","/naujienos-zyma/zaliosios-technologijos/",[145],{"id":106,"name":107,"url":146},"/naujienos-tema/inovacijos/",1780325183060]