Baltijos šalių deep tech šuolis į viršų
Kol viešumoje daugiausia dėmesio sulaukia esami ar potencialūs vienaragiai, jau turintys veikiančius verslo modelius, Lietuvos giliųjų technologijų startuolių ekosistemoje patyliukais klojami pamatai potencialiems inovacijų proveržiams medicinoje, energetikoje, robotikoje, kosmoso ir gynybos sektoriuose.
Naujausios „Baltic Deep Tech“ ataskaitos duomenimis, Lietuvos giliųjų technologijų startuolių vertė per pastaruosius 5 metus išaugo 3,1 karto ir pernai pasiekė 2 mlrd. eurų. Jei taikytume kiek platesnį giliųjų technologijų startuolio apibrėžimą, tokių įmonių vertė Lietuvoje siektų daugiau nei 3,1 mlrd. eurų. Ataskaitos duomenimis, iš viso pernai Lietuva turėjo 275 giliųjų technologijų startuolius.
Šie skaičiai atspindi bendrą spartaus Baltijos šalių deep tech ekosistemos augimo tendenciją. 2021–2025 metais pagal giliųjų technologijų startuolių vertės augimą Baltijos šalys pralenkė visus kitus Europos regionus ir JAV. Šiandien beveik kas antras Baltijos šalių startuolių pritrauktas investicijų euras tenka būtent deep tech. Tai milžiniškas potencialas ir galimybė sukurti didelę ilgalaikę ekonominę bei visuomeninę vertę. Tačiau tam reikalingas deep tech ekosistemos iššūkius atliepiantis investuotojų ir valstybės požiūris.
Ne sprintas, o ilga distancija
Pagrindinis deep tech startuolių iššūkis yra ilgesnis nei kitose srityse produkto vystymo ir komercializacijos ciklas. Skirtingai nei daugeliui tradicinių technologinių startuolių, kuriuose pirmą produkto versiją galima sukurti ir rinkoje ištestuoti gana greitai, giliųjų technologijų ekosistemos dalyviams reikia vykdyti mokslinius tyrimus, kurti technologijų prototipus, testuoti juos realiomis sąlygomis, gauti reikalingus sertifikatus ar patvirtinimus.
Pavyzdžiui, pirminei plačiam vartotojų spektrui skirtos programėlės versijai sukurti gali užtekti ir mėnesio, o prototipui – vos kelių dienų. Tuo metu giliųjų technologijų kelias iki rinkos dažnai užtrunka daugelį metų, nes neužtenka vien sukurti veikiančią technologiją – būtina įrodyti jos praktinį pritaikymą, saugumą ir atitiktį konkretaus sektoriaus reikalavimams.
Geras pavyzdys – Lietuvos medicinos technologijų startuolis „BrachyDOSE“, kuriantis sprendimą vėžio gydymo tikslumui pagerinti. Jo technologija leidžia realiu laiku matuoti pacientui tenkančią radioterapijos dozę ir padeda sumažinti gydymo komplikacijų riziką, tačiau prieš pasiekiant rinką dar reikia pereiti sertifikavimo procesus ir užtikrinti technologijos integraciją į ligoninių sistemas.
Be to, nuo įprastų startuolių skiriasi ir deep tech lauke veikiančių įmonių klientai. Jie dažnai yra ne pavieniai vartotojai, o ligoninės, didelės įmonės, valstybės institucijos ar gynybos organizacijos. Tai reiškia ilgesnius pardavimo ciklus ir sudėtingesnius sprendimų priėmimo procesus.
Įstatymo pokytis atveria daugiau galimybių
Dėl šios specifikos deep tech startuolių finansavimo poreikis paprastai yra didesnis. Tad giliųjų technologijų srityje labai svarbus ne tik privatus kapitalas, bet ir valstybės finansavimo priemonės – dotacijos, remiamos mokslinių tyrimų programos bei kitos ankstyvos stadijos paramos priemonės.
2025 m. į šią deep tech specifiką atsižvelgta ir Lietuvoje – MTEP veiklą vykdančioms labai mažoms ir mažoms įmonėms startuolio statuso laikotarpis pratęstas nuo 5 iki 10 metų. Tai leidžia ilgiau vystomoms technologijoms neprarasti startuoliams skirtų galimybių dar nepasiekus rinkos.
Tai svarbus pokytis, nes anksčiau daug deep tech įmonių per penkerius metus tiesiog nespėdavo pasiekti rinkos, todėl negalėdavo pasinaudoti dalimi startuoliams skirtų priemonių – akceleravimo programomis, finansavimo instrumentais ir kitomis ekosistemos iniciatyvomis.
Deep tech plėtra – strateginis valstybės interesas
Valstybei neabejotinai naudinga skatinti deep tech ekosistemos augimą, nes šie startuoliai kuria aukštos pridėtinės vertės sprendimus, sprendžia strategines ir globalias problemas. Turbūt niekam nekyla klausimų, kodėl Lietuvai aktualu investuoti į gynybos inovacijas ar kurti sveikatos technologijas, galinčias padėti išvengti tam tikrų ligų ar padėti lengviau jas gydyti.
Deep tech sprendimus taip pat sunkiau nukopijuoti. Tad šios srities startuoliai ne tik duoda praktinę naudą, bet ir stiprina šalies konkurencingumą, kuria aukštos kvalifikacijos darbo vietas ir skatina ekonomikos augimą.
Norint pilnai realizuoti šį potencialą, Lietuvoje labai svarbu toliau stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Tam reikia kurti mechanizmus, kurie padėtų mokslines idėjas paversti verslais – skatinti universitetus, tyrimų centrus ir inovatyvius verslus veikti išvien, taip pat vystyti specializuotas programas bei ugdyti technologijų komercializavimo kompetencijas.
Kartu deep tech startuoliams labai svarbi prieiga prie inovacijų vystymui reikalingos infrastruktūros – laboratorijų, testavimo galimybių ir tarptautinių partnerių. Galiausiai, didelę reikšmę vaidina talentai – žmonės, kurie geba apjungti technologines kompetencijas su verslo kūrimu.
Į deep tech atsigręžia vietos investuotojai
Be abejo, esminis giliųjų technologijų plėtros variklis yra kapitalas ir deep tech specifiką suprantantys investuotojai. Džiugu, kad Lietuvoje tokių vis daugėja. Pavyzdžiui, „BSV Ventures“ fondas specializuojasi ankstyvos stadijos deep tech, gyvybės mokslų ir dvigubos paskirties technologijų įmonėse. Taip pat galima išskirti „Scalewolf“, kuris orientuojasi į dvigubos paskirties technologijas ir investuoja į gynybos technologijų, dirbtinio intelekto, autonominių sistemų, energetikos ir duomenų technologijų startuolius.
Pažymėtina, kad pernai net 84 proc. finansavimo į giliąsias technologijas Baltijos šalyse teko vietos ir Europos investuotojams. Tai ženklas, kad regiono fondai pasižymi vis didesniu strateginiu toliaregiškumu ir drąsiau investuoja į pamatines ateities technologijas, kurių brandai reikia laiko.
Lietuvoje turime visus deep tech ekosistemai augti reikalingus komponentus – gerą institucinę ir tyrimų bazę, pasaulinio lygio talentus, įdirbį tokiose srityse kaip biotechnologijos, lazeriai ir fotonika bei – vis labiau – gynybos inovacijos. Svarbu siekti efektyvios šių elementų sąveikos ir sinergijos, suteikiant inovacijų kūrėjams visą reikiamą institucinę pagalbą, nes būtent giliųjų technologijų startuoliuose gimsta pasaulį keičiančios inovacijos ir kuriamas pagrindas aukštos pridėtinės vertės ekonomikai.
Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ skyriaus vadovė Karolina Urbonaitė
