JAV muitai

Šiuo metu prekybos santykiai tarp JAV ir kitų šalių nuolat keičiasi, o tarifų politika daro tiesioginę įtaką verslui ir eksportuotojams. Kadangi tarifai gali turėti didelį poveikį tiek prekių kainoms, tiek tiekimo grandinėms, svarbu žinoti naujausią informaciją ir būti pasiruošusiems galimiems pokyčiams. Pateikiame glaustą informaciją apie JAV taikomus tarifus, oficialius informacijos šaltinius ir strategijas, padedančias įmonėms prisitaikyti prie šių pokyčių.

• JAV nuo 2025 m. kovo 12 d. buvo taikomi 25 proc. importo muitai plienui ir aliuminiui bei jų produktams, o nuo 2025 m. balandžio 2 d. taip pat ir automobiliams bei jų dalims.
• Ankstesni JAV Prezidento D. Trumpo globalūs ES prekių importo 10 proc. muitai buvo įvesti pasitelkus IEEPA (ang. International Emergency Economic Powers Act).
• 2026 m. vasario 20 d. JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Prezidentas viršijo įgaliojimus ir negalėjo remtis IEEPA, todėl dauguma muitų tapo neteisėti ir turėjo būti panaikinti.
• Kad muitai vėl galiotų, Prezidentas D. Trumpas savo įsakymu įvedė naują 10 proc. Tarifą (ad valorem (apskaičiuojamus kaip prekių vertės procentinė dalis)) pagal kitą esantį įstatymą – Trade Act Section 122, kuris leidžia laikinai skirti importo mokestį iki 150 dienų, y. iki 2026 m. liepos 22 d. Per šį laikotarpį, JAV Administracija ieškos būdų, kaip įvesti 15 proc. muitų mokestį.
• Konservatorių daugumą turintis Teismas šešiais balsais prieš tris nusprendė, kad D. Trumpas viršijo savo įgaliojimus, pasinaudodamas vienu 1977-ųjų m. įstatymu staigiems muitams atskiroms šalims įvesti.

Kas yra JAV taikomi tarifai?

Tarifas (dar vadinamas muitu) – tai mokestis, kurį vyriausybė taiko importuojamoms arba eksportuojamoms prekėms.

Tarifai dažniausiai naudojami siekiant:

• Apsaugoti vietinę pramonę – branginant užsienietiškas prekes, jos tampa mažiau konkurencingos vietinėje rinkoje.
• Didinti valstybės pajamas – tarifai yra papildomas valstybės pajamų šaltinis.
• Reguliuoti prekybą – naudojami kaip prekybos politikos priemonė, pavyzdžiui, reaguojant į nesąžiningą konkurenciją.

Kur galima rasti oficialią valstybės institucijų informaciją apie tarifus?

• JAV Tarptautinės Prekybos Komisija (U.S. International Trade Commission – USITC). Pagrindinė duomenų bazė: Harmonized Tariff Schedule (HTS). Leidžia ieškoti ir peržiūrėti visus oficialius JAV importo muitus pagal prekių kodus.
• JAV Muitinės ir sienų apsaugos tarnyba (U.S. Customs and Border Protection – CBP). Atsakinga už muitų surinkimą, importo mokesčius ir reguliavimą. Pateikia vadovus importuotojams ir muitinės procedūras.
• JAV Prekybos departamentas (U.S. Department of Commerce). Skelbia informaciją apie tarifus, prekybos apribojimus ir eksporto-importo taisykles.
• Tax Foundation – ne pelno siekianti organizacija. Neoficialus informacijos šaltinis, kuriame patogiai realiuoju laiku skelbiama informacija apie pasikeitimus JAV tarifų politikoje.
• Naujausią JAV muitų tarifų taikymo informaciją konkretiems ES šalių, taip pat ir Lietuvos prekių kodams, galima pasitikrinti Europos Komisijos rinkos prieigos portale (Accces2Markets) čia. Kaip pvz., konkrečiam gaminio kodui – čia.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad muitai taikomi tik įvežamoms prekėms į JAV, jei įmonė eksportuoja paslaugas (pavyzdžiui, finansų) muitai nėra taikomi.

Kas moka tarifo mokestį?

• Teisiniu požiūriu, mokestį moka JAV registruotos įmonės, kurios importuoja apmokestintas prekių kategorijas iš trečiųjų šalių (EU, Kanados, Meksikos, Kinijos, etc.)

• Prekes, kurios yra įtrauktos į išimčių sąrašą, galite rasti čia.

Ar įsteigus lietuvišką JAV įmonę, bus galima importuoti prekes, pagamintas Lietuvoje, išvengiant tarifų?

• Ne, jeigu tos prekės pagal kilmę arba prekių kategoriją atitinka apmokestinamų prekių aprašą.

Trumpo laikotarpio strategija įmonei:

Tikslas – mažinti finansinę ir teisinę riziką, kylančią dėl JAV importo muitų taikymo ar jų padidėjimo.

1. Susirinkti visą muitinės informaciją. Patikrinkite dabartinius klasifikavimo, vertinimo ir kilmės šalies nustatymo įmonėje procesus.
2. Kilmės nustatymas. Įsivertinkite tikrąją produkto kilmę, ypatingai turint daugiau skirtingos kilmės komponentų, taip pat atvejų, kai prekes siunčiant prieš tai iškraunate kitur. Vengti neteisingo kilmės nurodymo, ypač tranzito atvejais.
3. Vertinimo kontrolė. Kruopščiai tikrinti susijusių šalių sandorius ir sąskaitas dėl per mažos kainos deklaravimo. Užtikrinti, kad visos būtinos vertės sudedamosios dalys būtų įtrauktos į deklaraciją.
4. Laisvųjų prekybos zonų (FTZ) panaudojimas. Nukreipti prekes į FTZ, kad būtų galima atidėti muitų mokėjimą, laukiant galimų politinių pokyčių. Naudoti FTZ kaip apsaugą nuo staiga įsigaliojančių tarifų (daugiau informacijos).
5. Siuntų planavimas. Apsvarstyti galimybę laikinai sustabdyti siuntas į JAV per didelio tarifų poveikio laikotarpiu, kol bus rasta tinkama išeitis.

JAV Muitinės ir sienos apsaugos tarnyba (CBP) sukūrė sistemą, skirtą importo muitų, kurie Aukščiausiojo Teismo neseniai buvo pripažinti antikonstituciniais (muitai, kurie galiojo pasitelkus IEEPA (ang. International Emergency Economic Powers Act), grąžinimui apdoroti.

Įmonės, sumokėjusios šiuos muitus, dabar gali teikti paraiškas per internetinį portalą muitams grąžinti.

Prognozuojama, kad procesas bus sudėtingas ir vyks etapais. Patvirtinus paraiškas, grąžinimai turėtų būti išmokami maždaug per 60–90 dienų. Tačiau galutiniai vartotojai, kurie sumokėjo aukštesnę kainą dėl muitų mokesčio poveikio, pinigų nesusigrąžins.