Lietuvoje kuriamas dirbtinio intelekto sprendimas turėtų padėti transporto įmonėms valdyti ištisus vilkikų parkus – parinkti pelningiausius krovinius, perskaičiuoti planus pasikeitus aplinkybėms ir priimti sprendimus, kuriems šiandien vis dar reikia patyrusių transporto vadybininkų. Daugiau nei 20 metų technologijas kurianti „NFQ Technologies“ šio sprendimo komercinį potencialą mato Europos ir JAV rinkose, o jį vystant naudojamas Inovacijų agentūros administruojamas finansavimas.
„Lietuvos technologijų įmonės jau turi kompetencijų kurti sprendimus, galinčius konkuruoti tarptautinėse rinkose. Ambicingiems MTEP projektams reikia stiprių komandų, mokslinių partnerių ir galimybės technologiją išbandyti realiomis sąlygomis. Finansavimas padeda įmonėms imtis sudėtingesnių uždavinių ir perspektyvią idėją priartinti prie rinkos“, – sako Inovacijų agentūros Investicijų vertinimo vadovė Gintarė Kuncaitytė.
DI turi padėti uždirbti
NFQ verslo plėtros vadovo Tado Četkausko teigimu, bendrovė pastaraisiais metais smarkiai išplėtė DI kompetencijas, o viena perspektyviausių jų pritaikymo sričių – logistika. Transporto įmonės turi daug duomenų, tačiau jie dažnai išskaidyti tarp skirtingų sistemų, o maršrutai vis dar nemaža dalimi planuojami rankiniu būdu.
„Tušti kilometrai yra svarbus efektyvumo rodiklis, tačiau tikrai ne vienintelis. Transporto įmonei svarbiausia maksimaliai padidinti kiekvieno vilkiko generuojamas pajamas ir pelną. Kartais ekonomiškai naudingiau nuvažiuoti daugiau tuščių kilometrų, jeigu tai leidžia paimti gerokai pelningesnį krovinį ar geriau išnaudoti transporto priemonę vėlesniuose maršruto etapuose“, – aiškina T. Četkauskas.
Anot jo, sprendžiant, kurį krovinį vežti, reikia kartu vertinti jo kainą, vilkiko vietą, pristatymo terminus, vairuotojo darbo režimą, kitus užsakymus ir net tai, kur transporto priemonė atsidurs baigusi reisą. NFQ kuriama sistema šį darbą siekia automatizuoti viso transporto parko mastu – atrinkti tinkamus krovinius, įvertinti jų ekonominę vertę ir, aplinkybėms pasikeitus, perskaičiuoti planą.
Jau dirba su tikrais vežėjų duomenimis
Projektas dar vyksta, tačiau NFQ jau yra sukūrusi pagrindinius krovinių ir maršrutų suderinimo modelius. Pasak T. Četkausko, technologija tikrinama su realiais transporto bendrovių užsakymų, maršrutų ir telematikos duomenimis.
„Mums svarbu suprasti, ar modelis gražiai veikia teoriškai, bet dar svarbiau – ar jis uždirba verslui pinigus. Jau galime modeliuoti skirtingus scenarijus, vertinti jų pelningumą ir teikti duomenimis pagrįstas rekomendacijas. Kitas etapas bus platesni pilotai, per kuriuos galėsime įvertinti poveikį transporto parko pelningumui, užimtumui ir vadybininkų darbo efektyvumui“, – sako jis.
Šios technologijos bus naudojamos ir platesnėje NFQ logistikos pelningumo valdymo platformoje PALM. Didžiausią jos komercinį potencialą bendrovė mato Europos ir JAV transporto rinkose.
Finansavimas padidino projekto mastą
Maždaug 3,5 mln. eurų vertės projektą NFQ vykdo kartu su tyrimų partnere SMK Aukštąja mokykla, beveik 2 mln. eurų jam skirta per Inovacijų agentūros administruojamą priemonę „InoBranda“. Pasak T. Četkausko, finansavimas leido neapsiriboti nedideliu prototipu, o suburti technologijų, logistikos, duomenų analitikos ir mokslinių tyrimų kompetencijas.
„Įmonės mato, kad kuriamas rimtą technologinį, mokslinį ir finansinį pagrindą turintis produktas. Tai suteikia daugiau pasitikėjimo partneryste, todėl jos atviriau dalijasi duomenimis, aktyviau įsitraukia į validavimą ir kartu su mumis vertina ilgalaikio diegimo perspektyvą“, – pasakoja T. Četkauskas.
Jo teigimu, projekte stiprinamos optimizavimo, prognozavimo ir autonominio sprendimų priėmimo kompetencijos ateityje galės būti pritaikomos ir kitose srityse, pavyzdžiui, gamybos planavime.
Forume ieškos sprendimo vertų problemų
Spalio 8 d. Vilniuje vyksiančiame Inovacijų agentūros organizuojamame „InvESticijų forume“ NFQ tikisi daugiau sužinoti apie Lietuvos ir ES investicijų kryptis bei susitikti su verslais, investuotojais ir potencialiais partneriais.
„Dirbtinio intelekto srityje norėtųsi matyti mažiau technologinio ažiotažo ir daugiau dėmesio realioms verslo problemoms bei pamatuojamai ekonominei vertei. Vertingiausi dažnai būna konkretūs pokalbiai su įmonėmis, turinčiomis problemą, duomenis ir pasirengimą išbandyti naują sprendimą. Tokios partnerystės sutrumpina kelią nuo MTEP projekto iki tarptautiniu mastu parduodamo produkto“, – sako T. Četkauskas.
G. Kuncaitytės teigimu, forumas ir siekia sujungti technologijų kūrėjus su verslais, investuotojais bei kitais partneriais, galinčiais padėti perspektyviems sprendimams pasiekti rinką.
„Turime stiprių Lietuvos įmonių, galinčių kurti sudėtingus technologinius produktus pasaulinei rinkai. „InvESticijų forumas“ yra viena iš vietų, kur gali prasidėti pokalbiai, vėliau virstantys realiomis partnerystėmis ir investicijomis“, – teigia ji.
