„Deverium“ veiklą pradėjo kaip informacinių technologijų kompanija, kurianti kompleksinius skaitmeninius produktus užsienio kapitalo korporacijoms. Dirbdama su tarptautinėmis įmonėmis jie pastebėjo problemą: skirtingose šalyse veikiančiam verslui tenka jungti daugybę tapatybės patvirtinimo sistemų, o klientams – vis iš naujo įrodinėti savo tapatybę.
„Internetas susikūrė be tapatybės sluoksnio, todėl šiandien pildome formas, skenuojame pasus, jungiamės per skirtingas sistemas, nustatome savo tapatybę su mobiliu parašu, SmartID ir kitomis priemonėmis. Nėra vieno universalaus būdo, kaip internete patvirtinti, kas esi, ir kartu išlaikyti savo duomenų kontrolę. Ši problema aktuali ir verslams, o smulkusis verslas dažniausiai yra silpniausia grandis“, – sako „Deverium“ vadovė ir bendraįkūrėja Erika Maslauskaitė.
Ši problema paskatino bendrovę pradėti kurti produktą jai spręsti – „alongID“, šiuo metu UAB „Deverium“ kuriamą skaitmeninės tapatybės atributų platforma su integruota dėkle, kuri skirta ir verslų ir žmonių tapatybei nustatyti.
„Skaitmeninės tapatybės rinka Europoje sparčiai keičiasi, todėl verslui atsiveria galimybė kurti sprendimus, kurių poreikis artimiausiais metais tik didės. Tokiose srityse ypač svarbu laiku investuoti į MTEP ir produkto vystymą. „Deverium“ atvejis parodo, kaip ES finansavimas gali padėti įmonei iš turimos technologinės patirties išauginti nuosavą produktą ir ruoštis jo komercializavimui“, – sako Inovacijų agentūros Investicijų vertinimo vadovė Gintarė Kuncaitytė.
ES nuo kitų metų keičia skaitmeninės tapatybės reguliavimą
Pokyčius šioje rinkoje spartina ir Europos Sąjunga – atnaujintas eIDAS 2.0 reglamentas nustatė skaitmeninės tapatybės taisykles visoms ES šalims. Iki 2026 m. pabaigos kiekviena valstybė narė turi užtikrinti bent vieną Europos skaitmeninės tapatybės dėklę (piniginę), veikiančią pagal bendrus reikalavimus ir tinkamą naudoti tarpvalstybiniu mastu. Nuo 2027 m. pabaigos privatiems paslaugų teikėjams tam tikrose srityse, kuriems pagal ES ar nacionalinę teisę taikomas stiprus vartotojo autentifikavimas, bus privaloma priimti Europos skaitmeninės tapatybės dėkles, jei tik to paprašys pats vartotojas.
Tokioje telefono programėlėje žmogus ar verslas galės turėti patvirtintus duomenis apie save – nuo asmens dokumento, amžiaus ar vairuotojo pažymėjimo iki diplomo, profesinės kvalifikacijos ar kitų duomenų.
„Atvykus į viešbutį nereikės pildyti formos, o perkant prekes, kurioms reikalingas amžiaus patvirtinimas, – rodyti paso. Savo skaitmeninės tapatybės požymius, kurių reikia konkrečiai paslaugai, galėsime perduoti prilietę telefoną ir nuskenavę skaitmeninės tapatybės dėklėje sugeneruotą tapatybę atitinkantį QR kodą. Toks atpažinimo būdas galios visoje ES“, – pasakoja E. Maslauskaitė.
Nauda ir didesnė duomenų kontrolė. Pavyzdžiui, jei paslaugos teikėjui reikia tik patvirtinti, kad žmogus pilnametis, jam nebūtina perduoti tikslios gimimo datos, adreso ar kitų asmens duomenų.
Pasak E. Maslauskaitės, vien skaitmeninės dėklės neužtenka – reikia infrastruktūros ir ekosistemos, kuri leistų skirtingų šalių sistemoms ir verslams tarpusavyje susikalbėti. Būtent čia savo vietą mato „alongID“: platforma jungia skirtingus patikimus tapatybės bei autentiškus duomenų šaltinius, skaitmenines nacionalines ir komercines dėkles bei verslus.
„Dėklė be ekosistemos ir infrastruktūros neveikia. Į Lietuvą atvykęs vokietis ar švedas su savo nacionaline skaitmenine dėkle turi galėti ją patvirtinti, tarkime, viešbutyje“, – sako ji.
Visgi, E. Maslauskaitės vertinimu, Lietuva pokyčiams kol kas ruošiasi per lėtai.
„Reikia aiškaus institucijų atsakomybių pasidalijimo, prieigos prie patikimų registrų, techninių sąsajų, teisinės parengties bei priežiūros. Kuriamas skaitmeninės tapatybės sprendimas turi derėti su kitų reguliuojamų sričių taisyklėmis, tam kad išvengtume teisinių prieštaravimų ir užtikrintumėme sklandų kitų paslaugų teikėjų darbą“, – apibendrina ji.
ES finansavimas padėjo kurti greičiau
Tam, kad „alongID“ idėja virstų veikiančiu produktu, „Deverium“ prireikė ir reikšmingų tiek privataus kapitalo, tiek ES investicijų. Bendra finansuojamo MTEP projekto vertė siekia apie 3 mln. eurų, iš kurių beveik 2 mln. eurų sudaro Inovacijų agentūros administruojamas ES finansavimas, o likusią dalį investuoja pati bendrovė. Lėšos skirtos MTEP ir technologinio kūrimo veikloms, kuris sudaro tik mažą dalį viso „alongID“ produkto. Prie projekto kaip projekto partneris prisidėjo skaitmeninių produktų kūrimo kompanija „Corner Case Technologies“, kaip mokslo partneris – Vilniaus universitetas. Be to, „alongID“ siūlomas sprendimas yra kur kas platesnis nei vien skaitmeninė dėklė – likusi dalis produkto dalis buvo finansuota iš bendrovės privataus kapitalo.
„Tokiam kompleksiškam produktui sukurti neužtenka šimto tūkstančių eurų investicijų, kurią įprastai startuoliams skiria rizikos kapitalo fondai. Šio granto rėmuose galėjome savo uždirbtą kapitalą panaudoti ES granto refinansavimui ir judėti žymiai greičiau. To rezultatas – turime parengtą produktą, kurio verslams ir žmonėms reikia anksčiau nei susiformavo rinka ir įsigaliojo reguliaciniai atitikties reikalavimai. Tai dar kartą įrodo, kokią galią turi sinergija tarp verslo, mokslo ir Valstybinių institucijų, o šiuo konkrečiu atveju Europos Sąjungos struktūrinių fondų“, – sako E. Maslauskaitė.
Anot jos, pati paraiška taip pat padėjo komandai išgryninti produktą, verslo modelį bei specifinius jo architektūrinius komponentus, atsižvelgiant į teisinius reikalavimus, reikalaujas veiklai vykdyti licencijas.
„Teikiant paraišką reikėjo aprašyti verslo modelį, detaliai aprašyti technologinį sprendimą ir mokslinę bei tiriamąją veiklą, pasirinkti tinkamus partnerius. Tai privertė mus labiau išgryninti ir sustruktūruoti pačią produkto idėją“, – pasakoja E. Maslauskaitė.
Kaip pasakoja E. Maslauskaitė, pirmąją „alongID“ prototipo versiją komandai pavyko sukurti maždaug per devynis mėnesius. Sprendimas jau išbandytas pilotiniuose projektuose, artimiausiu metu planuojamas komercinis paleidimas su Lietuvoje licencijuotu estų kapitalo neo-banku, tolesnė plėtra numatyta Europos Šiaurės ir Vokietijos regiono rinkose su mažmeninės prekybos, viešbučių, siuntų infrastruktūros ir žaidimų industrijos, taip pat licencijuotomis Fintech ir nereguliuojamomis kompanijomis.
Produktas jau sulaukė ir tarptautinio įvertinimo: 2025 m. Varšuvoje „alongID“ laimėjo „Fintech & Innovation Challenge“, o „Mastercard Fintech Forum Central Europe“ pateko tarp trijų geriausių sprendimų konkurse, kuriame dalyvavo 750 startuolių iš 22 šalių.
Patirtimi dalysis ir „InvESticijų forume“
Kelias nuo užsienio klientams kuriamų IT sistemų iki nuosavo produkto yra viena iš istorijų, kuriomis spalio 8 d. Vilniuje bus dalijamasi Inovacijų agentūros „InvESticijų forume“. Programoje numatyti pranešimai, verslo diskusijos, sėkmės istorijos ir tinklaveikos galimybės.
E. Maslauskaitė sako iš renginio besitikinti kitų Lietuvos inovacijų pavyzdžių, naujų kontaktų, partnerių ir galimų klientų.
„Geri pavyzdžiai įkvepia kurti. Tokie renginiai yra galimybė pamatyti, ką kuriame Lietuvoje ir kuo galime didžiuotis, surasti bendraminčių, partnerių, o galbūt ir klientų produktui, kuris dar tik pasirodys rinkoje. Matant kitų nueitą kelią ir susitinkant su panašių iššūkių turinčiais verslų kūrėjais lengviau ir pačiam kurti toliau ir vystyti inovacijas ir verslą“, – sako ji.
