Verslumas – esminė kompetencija
„Jaunimas yra šalies ekonomikos ateitis, todėl investuojame į tai ir sudarome sąlygas šiandienos moksleiviams tapti rytojaus verslo lyderiais. Potencialo jauniems žmonėms tikrai netrūksta – svarbiausia mažinti atotrūkį tarp noro kurti ir gebėjimo veikti. Todėl verslumo įgūdžius būtina ugdyti mokykloje, o mūsų finansuojamos programos padės to pasiekti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Inovacijų agentūra kartu su švietimo partneriais moksleivių verslumo ugdymą stiprina ir skatina jau ne vienerius metus. Nuo 2021 m. valstybės finansuojamos verslumo ugdymo programos visoje Lietuvoje pasiekė daugiau nei 20 tūkst. moksleivių, kurie įsteigė beveik 4 tūkst. mokomųjų mokinių bendrovių. Į programas įsitraukė daugiau nei 250 mokytojų.
„Verslumas yra viena svarbiausių 21 amžiaus kompetencijų. Ji apima ne tik teorines žinias, bet ir šiandien vis svarbesnius minkštuosius įgūdžius bei tokias asmenines savybes kaip iniciatyvumas, gebėjimas priimti sprendimus, kūrybiškumas. Švietimo sistema turi būti pritaikyta jų ugdymui, o moksleiviams suteikiamos praktinio mokymosi galimybės. Būtent į tai yra orientuotos Inovacijų agentūros inicijuotos verslumo ugdymo programos“, – sako Inovacijų agentūros Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.
Anot ekspertės, tokios ugdymo galimybės pasiekia vis daugiau šalies moksleivių – nuo 2021 m. verslumo ugdymo programų apimtis išaugo 8 kartus. Šiemet bus įgyvendinamos dvi iniciatyvos – 5-8 klasių moksleiviams skirta Skaitmeninio verslumo programa ir į 9-12 klasių moksleivius orientuota Praktinio verslumo ugdymo programa.
Vien vadovėlių nepakanka
Prie programų kasmet taip pat prisijungia vis gausesnis būrys mokytojų. Vienas iš jų – Vilniaus Karoliniškių gimnazijos ekonomikos ir verslumo dalyko mokytojas Edgaras Barkovskis. Jo įsitikinimu, verslumas, visų pirma, yra gebėjimas pamatyti problemą, sugalvoti jai sprendimą, susitarti su kitais žmonėmis ir prisiimti atsakomybę. Net jei moksleiviai ateityje nekurs savo verslų, šie įgūdžiai ir savybės jiems vis tiek bus naudingi.
„Lietuvoje turime labai daug sumanaus jaunimo su verslumo gyslele. Dažnai jiems tiesiog reikia žmogaus, kuris leistų bandyti ir neatsuktų nugaros. Tikrai ne visos moksleivių idėjos yra geros, ne visi projektai išgyvena iki mokslo metų pabaigos, bet klaidos taip pat yra mokymosi proceso dalis. Mokytojo darbas nėra pasakyti, ar konkreti idėja yra gera, o padėti moksleiviui pačiam tai išsiaiškinti“, – sako E. Barkovskis.
Praktinio verslumo programos dalyviai steigia ir vysto moksleivių mokomąsias bendroves, kurios valdomos kaip realios įmonės. E. Barkovskis ir kiti prie programos prisijungę mokytojai šiame procese yra moksleivių mentoriai.
„Svarbu, kad moksleiviai ne tik perprastų teoriją, bet ir turėtų galimybę ją išbandyti praktiškai. Galima abstrakčiai pasakoti apie verslą, pajamas, išlaidas ar rinkodarą, bet viskas pasidaro daug aiškiau, kai pačiam reikia sugalvoti idėją, ją pristatyti, parduoti ir suprasti, kodėl kažkas nepavyko. Klasėje nesistengiu vaidinti žmogaus, turinčio visus atsakymus. Būna, kad atsakymų neturiu nei aš, nei kitas mokytojas, nei moksleiviai – tada jų ieškome kartu“, – teigia E. Barkovskis.
Moksleivių projektai nustebina
Mokytojo įsitikinimu, Lietuvoje jaunimo verslumo potencialo yra daugiau, nei kartais patys norime pripažinti. Anot E. Barkovskio, tuo galima įsitikinti pasižiūrėjus, kiek moksleivių komandų suvažiuoja į kalėdines, regionines ir nacionalines mokomųjų mokinių bendrovių pristatymų muges „eXpo“ ir kokius projektus jose pristato.
„Vaikščiodamas tarp skirtingų komandų stendų visada pamatau kažką tokio, apie ką niekada nebūčiau pats pagalvojęs. Iš mano paties moksleivių projektų turbūt labiausiai įsiminė komandos „Time To Talk“ sukurta platforma vaikams, kuriems sekasi sunkiau kalbėti ar reikšti savo mintis. Komanda mokslo metus pradėjo nuo prototipo, o pabaigė su pilnai veikiančia programa. Šis projektas pelnė ne vieną apdovanojimą miesto ir šalies mastu“, – pasakoja E. Barkovskis.
Dirbtinis intelektas atveria naujas galimybes
Anot E. Barkovskio, verslo aplinka šiandien yra glaudžiai susijusi su technologijų raida, tad skaitmeninis raštingumas, dirbtinio intelekto technologijų išmanymas yra neatsiejama verslumo dalis. Į gerąsias praktikas šioje srityje Karoliniškių gimnazijos mokytojas kartu su kitais kolegomis turėjo progą pasigilinti Inovacijų agentūros organizuotoje stažuotėje Kopenhagoje.
„Danija puikiai tvarkosi dirbtinio intelekto eroje. Apsilankius skirtingose šios šalies mokyklose ir įmonėse labiausiai įstrigo požiūris, kad technologijų nereikia bijoti ar bandyti jas drausti – reikia mokyti jomis naudotis. Dirbtinis intelektas nėra stebuklas, o tik dar vienas įrankis, kurį moksleiviai turi mokėti naudoti atsakingai, gebėti išnaudoti jo suteikiamas galimybes. Būtent tokį požiūrį turėtume skatinti ir Lietuvoje“, – įsitikinęs E. Barkovskis.
Skaitmeninio verslumo ir Praktinio verslumo programos Lietuvos mokyklose startuos nuo rugsėjo ir tęsis iki metų pabaigos. Jos apims skirtingas verslo vystymo temas aprėpiantį pamokų ciklą, inovacijų stovyklas, ir kitas įvairias interaktyvias veiklas. Gruodžio 9 d., Vilniuje, geriausių komandų projektai bus pristatyti jau tradicija tapusioje kalėdinėje mokomųjų mokinių bendrovių „eXpo“ mugėje.
