2015–2021 m. vandenilio iš iškastinio kuro gamybos ir naudojimo pramonėje Lietuvoje apimtys siekė 260-320 tūkst. tonų per metus. 75–80 proc. pramonėje Lietuvoje pagaminamo vandenilio buvo naudojama amoniakui gaminti, 20–25 proc. – gaminti rafinuotus naftos produktus, ir apie 1 proc. – kitais tikslais.
Būtent šiose ekonominėse veiklose, kur vandenilis jau dabar yra naudojamas, matomas didžiausias vandenilio iš atsinaujinančių išteklių gamybos ir naudojimo potencialas. Taip pat jis gali būti naudingas pramonės procesuose, kur reikalinga labai aukšta ir stabiliai išlaikoma temperatūra, pavyzdžiui, stiklo ir cemento gamyboje.
Vandenilio gamybos metu išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis, reikalingas vienai vandenilio tonai, yra 2,5 karto didesnis nei gamybos procesuose, kurie naudoja rafinuotus naftos produktus. Todėl, pakeičiant vandenilį iš iškastinio kuro į vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos amoniako gamybos procesuose, būtų galima pasiekti didesnį teigiamą poveikį siekiant bendrųjų ES ir Lietuvos klimato kaitos tikslų.
Vandenilio naudojimas energetikos pramonėje Lietuvoje padėtų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį ir didinti atsinaujinančios energijos dalį. Taip pat, iš atsinaujinančios energijos pagamintas vandenilis galėtų būti naudojamas energijos kaupimui ir padėtų subalansuoti Lietuvos energetikos sistemą.
Su vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir naudojimo pramonėje Lietuvoje galimybių studija galite susipažinti čia.
Dokumentas yra parengtas įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „Sumanios specializacijos MTEP rezultatų diegimo, skaitmeninant gamybos procesus, pramonės įmonėse fasilitavimas (Smart Inotech pramonei)“. Projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004.
