Lietuvos eksporte šiemet ryškėja dvi pagrindinės tendencijos: paslaugų eksportas ir toliau sparčiai auga, o po kelerius metus trukusio nuosmukio atsigauna reeksportas – iš užsienio įvežtų ir į kitas rinkas perparduodamų prekių eksportas. Naujausia Inovacijų agentūros prognozė rodo, kad šiemet paslaugų eksporto vertė turėtų augti 13,6 proc., reeksporto – 9,6 proc., o lietuviškos kilmės prekių eksporto – 3,4 proc.
„Šiemet matome ne tik bendrą eksporto augimą, bet ir skirtingus pokyčius atskirose jo srityse. Paslaugos jau ne vienerius metus yra sparčiausiai auganti Lietuvos eksporto dalis ir ši tendencija tęsis. Ryškiausias pokytis matomas reeksporte – po kelerių metų nuosmukio jis vėl pradeda augti“, – sako Inovacijų agentūros vadovė dr. Monika Paulė.
Paslaugų eksportas išlaiko lyderystę
Paslaugų eksporto augimas – jau ilgalaikė tendencija. Per pastaruosius penkerius metus jo vertė išaugo 14,5 mlrd. eurų. 2025 m. paslaugos sudarė beveik pusę – 48,4 proc. – visos Lietuvos eksporto vertės.
Per šį laikotarpį prie paslaugų eksporto augimo daugiausia prisidėjo transporto ir kitos verslo paslaugos. Reikšmingai augo ir telekomunikacijų, kompiuterių, informacinės bei finansinės paslaugos.
Augimas turėtų tęstis ir šiemet. Inovacijų agentūra prognozuoja, kad 2026 m. paslaugų eksporto vertė padidės 13,6 proc., o 2027 metais numatomas 9,8 proc. augimas.
Reeksportas atsigauna ir vis labiau orientuojasi į ES
Pirmąjį pusmetį reeksporto, neįskaitant energetinių produktų, vertė padidėjo 8 proc. Svarbu, kad augimą daugiausia lėmė didesnis reeksportuojamų prekių kiekis, o ne kainų augimas.
Inovacijų agentūra prognozuoja, kad per visus 2026 m. reeksporto vertė padidės 9,6 proc. Augimas turėtų tęstis ir 2027 metais.
Per pastaruosius penkerius metus smarkiai pasikeitė ir pagrindinės reeksporto rinkos. 2025 m. ES teko 74 proc. Lietuvos reeksporto vertės, palyginti su maždaug 46 proc. prieš penkerius metus. Tuo pat metu reikšmingai sumažėjo NVS regiono šalių dalis. Tarp svarbiausių reeksporto rinkų 2025 m. buvo Latvija ir Lenkija.
„Reeksporto atsigavimas rodo aktyvėjančius prekybos srautus ir Lietuvos įmonių gebėjimą prisitaikyti prie pasikeitusios geopolitinės aplinkos. Svarbu ir tai, kad šiemet augimą daugiausia lemia didesnis reeksportuojamų prekių kiekis, o ne kainų augimas. Kartu matome aiškų prekybos persiorientavimą – gerokai išaugo ES rinkų reikšmė“, – teigia M. Paulė.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas auga lėčiau
Lietuviškos kilmės prekių eksportui 2026 m. pradžia buvo sudėtingesnė. Pirmąjį pusmetį jo vertė, neįskaitant energetinių produktų, sumažėjo 1,3 proc. Tam įtakos turėjo tiek mažėjusios kainos, tiek šiek tiek smukęs eksportuojamų prekių kiekis.
Atsargesnes perspektyvas lemia ir lėtesnis augimas pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose – sumažintos Vokietijos, Švedijos, Nyderlandų ir Latvijos ekonomikų augimo prognozės.
Vis dėlto antrąjį metų pusmetį tikimasi atsigavimo. Prognozuojama, kad eksportuojamų prekių kiekis augs 5,7 proc., o 2027 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės augimas turėtų paspartėti iki 6,4 proc.
Eksporto perspektyvas temdo išorės rizikos
Viena pagrindinių rizikų – galimas energijos kainų šuolis, susijęs su konfliktu Artimuosiuose Rytuose. Didesnės energijos kainos didintų įmonių gamybos sąnaudas ir mažintų pelningumą, o didesnis neapibrėžtumas galėtų silpninti prekių ir paslaugų paklausą.
Eksporto augimą gali riboti ir lėta Europos ekonomikos plėtra. 2026 m. ES ekonomikai prognozuojamas 1,1 proc. augimas.
