2025 m. paslaugos sudarė beveik pusę visos Lietuvos eksporto vertės, o prekių eksportas, palyginti su 2020 m., išaugo 8,2 mlrd. eurų. Sparčiausiai augo aukštųjų technologijų sektorius – šių prekių eksportas per penkerius metus vidutiniškai didėjo po 18,6 proc. kasmet.
Dabartinėje šalies eksporto struktūroje paslaugų eksportas sudaro net 48,4 proc. viso eksporto. Trečdalį (35,5 proc.) bendros struktūros užima lietuviškos kilmės prekės, o reeksportas sudaro mažiausią dalį (16,2 proc.).
Penkerių metų duomenys rodo, kad Lietuvos eksporto konkurencingumą kuria technologijos, inžinerinės kompetencijos, programinė įranga, finansinės ir kitos žinioms imlios paslaugos.
„Per pastaruosius metus matome ne tik augantį Lietuvos eksporto mastą, bet ir svarbesnį pokytį – keičiasi jo kokybė. Lietuvos įmonės vis dažniau konkuruoja ne kaina ar geografiniu pranašumu, o sukurtomis žiniomis, technologijomis ir gebėjimu pasiūlyti sudėtingus sprendimus tarptautinėms rinkoms. Tai rodo brandesnį ekonomikos etapą, kuriame didžiausią vertę kuria kompetencijos ir inovacijos“, – sako Inovacijų agentūros vadovė Monika Paulė.
Didžiausias struktūrinis pokytis – paslaugų eksporte
Nors transporto paslaugos išlieka svarbia eksporto dalimi, jos nebėra pagrindinis augimo šaltinis. Sparčiausiai didėja finansinių, informacinių technologijų, verslo ir kitų žinioms imlių paslaugų eksportas.
Per penkerius metus paslaugų eksportas augo vidutiniškai po 18,5 proc. per metus ir 2025 m. pasiekė 25,4 mlrd. eurų. Daug žinių reikalaujančios paslaugos jau sudaro 44,2 proc. viso paslaugų eksporto – jų dalis per penkmetį padidėjo beveik 16 procentinių punktų.
Vienas ryškiausių pokyčių – finansinių paslaugų eksportas, kuris augo vidutiniškai net po 53,4 proc. per metus ir per penkerius metus padidėjo 1,7 mlrd. eurų. Tuo metu kompiuterinių paslaugų eksportas išaugo daugiau nei tris kartus.
2025 m. daugiausiai lietuviškų žinių reikalaujančių paslaugų eksportavome į šias šalis:
- JAV (1,2 mlrd. eurų): virš 60 proc. sudaro IT ir su prekyba susijusios verslo paslaugos, verslo konsultavimo bei mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos.
- Vokietija (888,7 mln. eurų): 56 proc. sudaro prekybos ir 17 proc. IT paslaugos.
- Nyderlandai (885,4 mln. eurų) įsitvirtino trejetuke dėl 238 mln. eurų siekiančio staigaus IT paslaugų eksporto šuolio. Šioje rinkoje dominuoja IT (41 proc.) ir prekybos (35 proc.) paslaugos.
Lietuviškos kilmės prekių eksporto lyderė – inžinerinė pramonė
Panašios tendencijos matomos ir prekių eksporte. Nors tradiciniai sektoriai – baldų, medienos, plastikų ar chemijos pramonė – išlieka svarbūs, didžiausią augimo impulsą suteikė technologiškai sudėtingesnė gamyba.
Bendra prekių eksporto vertė per penkerius metus padidėjo 28,7 proc. ir 2025 m. pasiekė 36,9 mlrd. eurų. Didžiąją augimo dalį generavo lietuviškos kilmės produkcija, o pagrindiniu varikliu tapo inžinerinė pramonė. Šis sektorius augo vidutiniškai po 11,9 proc. per metus ir sukūrė beveik pusę viso lietuviškos kilmės prekių eksporto prieaugio.
Ypač sparčiai augo elektronikos, kompiuterių ir optinių gaminių eksportas – jų vertė per penkerius metus padidėjo daugiau nei dvigubai.
Šias tendencijas dar ryškiau atspindi aukštųjų technologijų sektorius, kurio prekių eksportas vidutiniškai augo po 18,6 proc. kasmet ir 2025 m. pasiekė 2,4 mlrd. eurų. Didžiausias impulsas šiam augimui buvo elektronikos ir telekomunikacijų įrangos eksportas, išaugęs net 79,8 proc. (arba 807,7 mln. eurų). Taip pat sparčiai kilo ir elektros įrenginių segmentas, fiksavęs 22,5 proc. (arba 227,5 mln. eurų) augimą.
Lietuvos aukštųjų technologijų eksportas atranda naujus augimo centrus
Augant aukštųjų technologijų eksportui, keičiasi ir svarbiausios Lietuvos technologinių produktų rinkos. 2025 m. didžiausia Lietuvos aukštųjų technologijų eksporto kryptimi išliko Vokietija, tačiau sparčiai keitėsi kitų partnerių vaidmuo.
Svarbiausios Lietuvos aukštųjų technologijų eksporto rinkos 2025 m.:
- Vokietija išliko pagrindine Lietuvos aukštųjų technologijų eksporto partnere – jai teko 16,6 proc. viso aukštųjų technologijų eksporto (apie 400 mln. eurų).
- Lenkija tapo antra svarbiausia rinka – jai teko 8,5 proc. aukštųjų technologijų eksporto. Ši kryptis ypač svarbi dėl augančio regioninio tiekimo grandinių vaidmens.
- Ukraina tapo ryškiausiu pokyčiu – 2025 m. ji užėmė trečią vietą aplenkusi JAV pagal Lietuvos aukštųjų technologijų eksporto apimtį ir sudarė 7,7 proc. eksporto. Didžiausią dalį sudarė specializuoti elektros įrenginiai, susiję su šalies infrastruktūros ir gynybos poreikiais.
- Jungtinės Valstijos, ilgą laiką buvusios viena svarbiausių aukštųjų technologijų eksporto krypčių, 2025 m. sudarė 6,9 proc. aukštųjų technologijų eksporto.
- Tarp augančių Europos krypčių išsiskyrė Čekija ir Slovakija – jų reikšmė Lietuvos technologijų eksporte per penkerius metus pastebimai išaugo.
Plačiau apie penkerių metų Lietuvos eksporto raidą skaitykite Inovacijų agentūros analitikų parengtoje apžvalgoje.
