Lietuvos verslas inovacijas kuria aktyviai, tačiau nemaža jų dalis iki rinkos taip ir nenukeliauja. Naujas sumaniosios specializacijos pažangos vertinimas rodo: net 70,6 proc. finansavimo tenka inovatyvių produktų kūrimui, o vėlesniems jų diegimo, plėtros ir komercializavimo etapams dėmesio tenka gerokai mažiau. Viena priežasčių – įmonėms vis dar trūksta gebėjimų nuosekliai valdyti visą inovacijų kelią. Šią problemą Inovacijų agentūra siekia spręsti Lietuvos smulkiems ir vidutiniams verslams skirtais „InoMokymais“.
„Lietuva jau turi stiprias technologines kompetencijas, augančią inovacijų ekosistemą ir tarptautiniu mastu konkurencingų įmonių. Kitas žingsnis – pasiekti, kad šis potencialas virstų didesniu produktyvumu, pridėtine verte ir eksportu. Tam svarbi visa grandinė – nuo idėjos ir tyrimų iki technologijos diegimo, produkto įvedimo į rinką ir augimo. Tad skirstome investicijas ten, kur matome potencialo ir galime pasiekti didesnį progresą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Stipriausias regionas – dar ne finišas
Sostinės regionas šiandien yra Lietuvos inovacijų lyderis. Pagal Regioninį inovacijų indeksą jo rezultatas siekia apie 112 proc. Europos Sąjungos vidurkio, čia sutelkta apie 72 proc. visų šalies verslo investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, taip pat beveik 80 proc. aukštos kvalifikacijos specialistų, atvykstančių dirbti į Lietuvą.
Tačiau norint priartėti prie Europos stipriųjų inovatorių vien talentų ir investicijų koncentracijos nepakanka. Pažangos vertinimas rodo, kad vienas svarbiausių iššūkių šiandien yra ne idėjų ar finansavimo stoka, o gebėjimas užtikrinti nuoseklų kelią nuo idėjos iki rinkoje veikiančio produkto. Įmonės turi mokėti turimas žinias ir technologijas paversti konkurencingais produktais, savo intelektine nuosavybe ir verslo augimu.
„Aukštesnis inovacinės brandos lygis reiškia ir sudėtingesnius iššūkius. Technologiją galima įsigyti, specialistą – pasamdyti, tačiau organizacijai vis tiek reikia aiškios strateginės komercinės krypties, tinkamų procesų ir kvalifikuotų žmonių, gebančių inovaciją nuvesti nuo sumanymo iki realaus verslo rezultato“, – sako Inovacijų agentūros vadovė dr. Monika Paulė.
DI populiarumas nereiškia gebėjimo jį panaudoti vertės kūrimui
Tai gerai iliustruoja dirbtinio intelekto naudojimas. Nors Lietuvos skaitmeninė infrastruktūra yra gerai išvystyta, DI technologijas naudoja 34,7 proc. šalies įmonių. Pažangos vertinimas rodo, kad viena priežasčių – nepakankami pačių organizacijų gebėjimai įsisavinti pažangias technologijas, kurias nors ir galima įsigyti, tačiau įmonės transformaciją reikia gebėti valdyti. Tam vis dar trūksta inovacijų vadybos kompetencijų ir specialistų, gebančių technologines žinias derinti su verslo bei rinkos supratimu bei gebėjimu parduoti inovatyvius produktus ar paslaugas visame pasaulyje.
“Vien investavimas į technologijas, ar jų kūrimas, nesukuria įmonės konkurencingumo, jei tai neatliepia rinkoje esančių poreikių ir neužpildytų nišų, ar iš esmės neatveria naujų komercinių sričių. Dirbtinis intelektas gali pagreitinti labai daug procesų, atverti naujų žinių galimybes, tačiau jo naudojimas turi būti tikslinis ir savalaikis. Inovacijas kuriančios įmonės gali veikli ir labai neįnovatyviai, o neįnovatyvius produktus ar paslaugas siūlančios įmonės gali turėti visiškai skaitmenizuotus, automatizuotus ir robotizuotus inovatyvius procesus”, teigia dr. M. Paulė.
Sudėtingiausia dalis – po prototipo
Pažangos vertinimas rodo, kad nemažai inovacijų projektų stringa būtent tarp prototipo ir rinkos. Didžioji finansavimo dalis tenka produkto kūrimui, o skaitmeninimui – vos apie 1,2 proc.; kartu įmonėms sunkiau sekasi vėlesniuose etapuose – diegiant sprendimus, plečiant jų mastą ir komercializuojant.
Patys verslo atstovai tarp svarbiausių kliūčių įvardijo inovacijų valdymo ir projektų vystymo gebėjimų stoką, DI taikymo žinių trūkumą, administracinius iššūkius bei praktinių mokymų poreikį.
„Sukurtas prototipas dar nėra sėkminga inovacija. Toliau reikia pasirengti produkto diegimui ar gamybai, suprasti kliento poreikius, valdyti finansavimą, intelektinę nuosavybę ir įvedimą į rinką. Kai organizacijoje nėra žmonių, gebančių visą šį procesą matyti kaip vientisą sistemą, gera idėja gali taip ir likti prototipu ar išradimu“, – sako dr. M. Paulė.
Mokymai nuo diagnozės iki komercializavimo
Šiems gebėjimams stiprinti skirti Lietuvoje veikiančių labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių „InoMokymai“. Programa skirta įmonėms, norinčioms nuo pavienių iniciatyvų pereiti prie nuoseklaus ir sistemiško inovacijų kūrimo ir diegimo.
Mokymai prasideda diagnostine sesija, per kurią įmonė įsivertina savo inovacinį potencialą ir svarbiausius iššūkius. Toliau dirbama su keturiomis susijusiomis sritimis: inovacijų strategija, procesais, skaitmenizacija ir DI, MTEPI kūrimu bei komercializavimu, inovacijų kultūra ir lyderyste. Įgytas žinias įmonės pritaiko praktinėse pokyčių įgyvendinimo dirbtuvėse.
„Programa sąmoningai prasideda ne nuo konkrečios technologijos, o nuo įmonės situacijos ir krypties. Tikslas – kad dalyviai po mokymų turėtų ne pavienių idėjų, o aiškesnę sistemą: suprastų, kur nori judėti, kokius procesus reikia keisti, kokias technologijas verta taikyti ir kaip inovaciją nuvesti iki rinkos“, – aiškina dr. M. Paulė.
Prioritetas teikiamas įmonėms, galinčioms suburti bent aštuonių darbuotojų komandą, kuri mokytųsi ir vėliau įgyvendintų pokyčius organizacijoje. Tokios galimybės neturinčios įmonės galės dalyvauti atviruosiuose mokymuose kartu su kitų įmonių atstovais.
„Galutinis tikslas – įmonė, kuri geba inovuoti nuolat: aiškiai supranta savo kryptį, moka atsirinkti ar susikurti tinkamas technologijas, turi pokyčiui reikalingus procesus ir sutelktą kvalifikuotą bei motyvuotą komandą bei geba savo idėjas paversti rinkoje veikiančiais ir komerciškai sėkmingais inovatyviais sprendimais“, – sako dr. M. Paulė.
„InoMokymų“ programa bendrai finansuojama Europos Sąjungos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos lėšomis.
