Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas įgyvendinamas etapais, o nuo šių metų rugpjūčio pradėta taikyti dar viena dalis jo reikalavimų. Įmonėms tai reiškia vis daugiau praktinių klausimų – nuo vartotojų informavimo ir DI sugeneruoto turinio žymėjimo iki atsakomybių pasidalijimo kuriant ar diegiant DI sprendimus. Inovacijų agentūros ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuos klausimus verta spręsti dar produkto kūrimo etape, kai reikalingus technologinius ar organizacinius pakeitimus įgyvendinti paprasčiau.
Bendri reikalavimai – skirtingos situacijos
Rugpjūčio pradžioje pradėta taikyti dar viena DI akto reikalavimų dalis – skaidrumo pareigos tam tikroms DI sistemoms ir jų kuriamam ar manipuliuojamam turiniui. Jos apima skirtingas situacijas: nuo žmogaus informavimo, kad jis bendrauja su DI sistema, iki techninio DI sugeneruoto turinio žymėjimo ar pareigos atskleisti, kad tam tikras viešai skelbiamas turinys buvo sukurtas ar pakeistas naudojant DI.
Tačiau vienos taisyklės visiems DI naudojimo atvejams nėra. Kokios pareigos atsiranda konkrečiu atveju, priklauso nuo DI sistemos, jos naudojimo tikslo ir nuo to, kokį vaidmenį atlieka ją teikiantis ar naudojantis subjektas.
Įmonė klientų aptarnavimui naudoja DI pokalbių robotą – kada ir kaip vartotojas turi būti apie tai informuotas? Rinkodaros komanda generuoja vaizdus ir vaizdo įrašus – kuriam turiniui taikomi ženklinimo reikalavimai? DI funkcionalumas yra tik viena didesnio skaitmeninio produkto dalis – kam tokiu atveju tenka pareigos pagal DI aktą?
Atsakymas priklauso ir nuo to, kokį vaidmenį konkrečioje situacijoje atlieka įmonė. Pavyzdžiui, DI sistemos, tiesiogiai bendraujančios su žmonėmis, tiekėjas turi užtikrinti, kad žmogus būtų informuotas, jog bendrauja su DI, nebent tai akivaizdu iš aplinkybių. Tuo metu DI sistemą naudojančiai įmonei tam tikrais atvejais pačiai gali tekti pareiga atskleisti, kad turinys buvo sukurtas ar pakeistas naudojant DI – pavyzdžiui, skelbiant „deepfake“ turinį ar tam tikrą DI sugeneruotą tekstą viešojo intereso klausimais.
Tai nereiškia, kad kiekvienas DI sukurtas tekstas ar vaizdas automatiškai turi būti pažymėtas vartotojui matoma etikete. Pavyzdžiui, DI sukurtam reklaminiam tekstui ar produkto aprašymui toks reikalavimas gali būti netaikomas, tačiau situacija gali keistis priklausomai nuo turinio ir jo paskirties.
Europos Komisija yra paskelbusi gaires ir praktikos kodeksą, kurie padeda verslui geriau suprasti, kada ir kaip taikomi naujieji DI skaidrumo reikalavimai. Juose pateikiami praktiniai pavyzdžiai, galimi DI turinio žymėjimo ir vartotojų informavimo būdai bei paaiškinamos numatytos išimtys.
„DI aktas nėra instrukcija, kurioje galima susirasti savo produkto pavadinimą ir konkrečių veiksmų sąrašą. Tas pats reikalavimas skirtingiems DI sprendimams gali reikšti skirtingų technologinių ar organizacinių pakeitimų. Todėl vis svarbiau bendras taisykles paversti konkrečiais sprendimais“, – sako Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas.
Reguliavimo klausimus verta spręsti dar kuriant produktą
DI akto reikalavimai nėra vien teisininkų ar atitikties specialistų rūpestis. Priklausomai nuo konkrečios DI sistemos ir jos naudojimo būdo, jie gali apimti produkto dizainą, duomenų valdymą, dokumentaciją, rizikų vertinimą, vartotojų informavimą ir pačią technologinę architektūrą. Todėl reguliavimo klausimus verta kelti ne tada, kai produktas jau paruoštas rinkai, o gerokai anksčiau.
„Nebūtina pačiam tapti DI akto ekspertu. Svarbiausia pakankamai anksti suprasti, kokie reikalavimai gali būti aktualūs konkrečiai DI sistemai ir kur ieškoti atsakymų. Reguliacinėje DI smėliadėžėje galima konsultuotis dėl praktinio DI akto reikalavimų taikymo ir geriau suprasti, į ką svarbu atsižvelgti rengiantis juos įgyvendinti“, – sako M. Survilas.
Būtent tokiems klausimams spręsti Lietuvoje jau veikia reguliacinė DI smėliadėžė. Į ją gali kreiptis DI ekosistemos dalyviai, kuriems kyla klausimų dėl DI akto reikalavimų taikymo konkretiems sprendimams. Smėliadėžės ekspertai konsultuoja dėl praktinio reikalavimų taikymo, o prireikus bendradarbiauja su kitomis kompetentingomis institucijomis ir partneriais.
Kitais metais smėliadėžės pagalbos apimtis plėsis. Atrinktiems dalyviams bus siūloma išsamesnė programa, kur jie galės kartu su skirtingų sričių ekspertais nuodugniai nagrinėti savo DI sistemai aktualius atitikties klausimus – nuo rizikų valdymo ir dokumentacijos iki technologinių sprendimų bei pasirengimo taikomiems reikalavimams.
Nuo rugpjūčio taikomos skaidrumo pareigos – tik vienas iš pavyzdžių, kaip etapais įgyvendinamas DI aktas vis labiau paliečia konkrečius įmonių produktus, procesus ir DI naudojimo scenarijus. Todėl verslui svarbu sekti ne tik atskirų DI akto nuostatų taikymo terminus, bet ir vertinti, ką konkretūs reikalavimai reiškia jų kuriamiems ar naudojamiems DI sprendimams.
„Svarbu ne tik žinoti, kokie DI akto reikalavimai taikomi, bet ir pakankamai anksti suprasti, ką jie reiškia konkrečią DI sistemą kuriančiai įmonei ar jos naudotojams. Kuo anksčiau tokie klausimai išsprendžiami, tuo lengviau į reikalavimus atsižvelgti dar kuriant produktą, o ne keisti jau paruoštą sprendimą “, – pastebi M. Survilas.
Įmonės ir organizacijos, kurioms kyla klausimų dėl DI akto taikymo, gali juos pateikti reguliacinei DI smėliadėžei. Daugiau informacijos apie smėliadėžę ir užklausų pateikimą galima rasti Inovacijų agentūros interneto svetainėje.
Projektą finansuoja Europos Sąjunga.
