VILNIUS TECH laboratorijose mokslininkai kuria ir bando naujos kartos kompozitines medžiagas, kurios ateityje galėtų būti naudojamos apsauginiuose skyduose, saugos kambariuose ar kituose sprendimuose, padedančiuose apsaugoti žmones ir svarbią infrastruktūrą nuo smūgio ar sprogimo poveikio.
Specialiame dinaminių bandymų stende į medžiagą nukreipiama net 200 džaulių energija. Tokia jėga prilygsta automato kulkos smūgiui arba šimto kilogramų svoriui, krentančiam iš dviejų metrų aukščio. Tyrėjai stebi, kaip medžiaga deformuojasi, skyla ir sugeria smūgio energiją.
„Galima matyti kaip ta medžiaga suyra, kaip dirba atskiri jos sluoksniai, jeigu kalbame apie kompozitinę medžiagą. Mums būtent tokių duomenų ir reikia, norint kurti saugią konstrukcinę apsaugą: modulį, skydą, ar bet ką, kur aktualūs smūgiai“, – sako VILNIUS TECH Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedros docentas Arvydas Rimkus.
Tokie tyrimai leidžia suprasti, kokios medžiagos efektyviausiai sugeria smūgio energiją ir gali būti pritaikytos atlaikyti realias grėsmes.
Mokslininkai medžiagas tikrina ne tik laboratorinėje aplinkoje. Dinaminių bandymų stendas leidžia jas išbandyti itin ekstremaliomis sąlygomis – nuo 70 laipsnių šalčio iki 150 laipsnių karščio, įvertinant, kaip jos elgiasi skirtingose temperatūrose, taip modeliuojant realias įvykio aplinkybes. Dalis bandymų jau atliekama ir su tikrais sprogmenimis.
„Labai svarbu yra ir realios sąlygos – sprogimai, nekontroliuojamos skeveldros, todėl pradėjome pirminius tyrimus ir su realiais sprogmenimis. Aikštelėje išbandome kompozitus ir medžiagas veikiant tikrai sprogimo bangai“, – pasakoja VILNIUS TECH tyrėjas Povilas Dabrila.
Šie tyrimai – tik viena didelės nacionalinės iniciatyvos dalių. Sprogimams atsparios medžiagos kuriamos atliepiant „Sumanios ir klimatui neutralios Lietuvos“, misiją kuri vienija mokslą ir verslą kuriant tvarius sprendimus.
Misijoje vystoma ir daug kitų pažangių projektų – kuriami naujos kartos saulės elementai, tvaresni plastikai, klimatui neutralios statybinės medžiagos, alternatyvos betonui, inovatyvūs kelių dangų sprendimai, garsą sugeriančios medžiagos iš perdirbto plastiko bei naudotų padangų ir kitos naujos kartos technologijos.
„Tai daugiau nei 31 mln. eurų vertės misija, finansuojama Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis. Tai vienas iš strategiškai labai svarbių Lietuvos žingsnių – tiek transformuojant šalies pramonę klimato neutralumo link, tiek stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę“, – sako Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ vadovas Justinas Didika.
Misija „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ yra viena iš trijų Lietuvoje įgyvendinamų misijų projekte „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“. Bendrai visam projektui skirta daugiau nei 88 milijonai eurų iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo bei Valstybės biudžeto lėšų.
