Inovacijų agentūros Gynybos technologijų ekspertas Pranciškus Vaišvila
Nuo prototipo iki produkto
Pirmoji vieta, kurioje reikia pokyčio, yra inovacijų skatinimas. Lietuvoje netrūksta priemonių idėjoms paversti prototipais, tačiau daug įmonių stringa vėliau, kai sukurtą ir išbandytą prototipą reikia paversti realiose sąlygose veikiančiu produktu. Tai vadinamasis mirties slėnis: technologija jau yra, komanda yra, pirmi bandymai yra, bet iki stabilaus pardavimo kariuomenei ar užsienio klientams dar trūksta brandos. Šiame etape nebeužtenka geros prezentacijos ar laboratorinio testo, produktas turi veikti realiomis sąlygomis ir būti naudingas kariui. Norint, kad daugiau produktų perliptų mirties slėnį, reikalinga papildoma pagalba iš valstybės.
Be to, karas Ukrainoje labai aiškiai parodė, kad tradicinis inovacijų kūrimo modelis dažnai yra per lėtas, fronte technologijos sensta per mėnesius, kartais – per savaites. Todėl reikia greitų iteracijų – išbandyti, gauti grįžtamąjį ryšį, pataisyti ir vėl bandyti.
Dalis Lietuvos startuolių, dirbančių su Ukraina, jau veikia būtent taip. Dabar tokį tempą turime geriau pritaikyti ir valstybės inovacijų skatinimo sistemoje. Jei norime daugiau galutinių produktų, nepakanka finansuoti pradžią. Reikia padėti įmonėms pereiti visą kelią iki realiai naudojamo sprendimo ir tai daryti žaibiškai.
Jei nenaudoja savi, užsienyje bus sunku
Antras dalykas – Lietuvos kariuomenės įsitraukimas. Pastaraisiais metais ji vis daugiau perka lietuviškų produktų: ne tik uniformų, bet ir FPV bei žvalgybinių dronų, antidroninių sistemų, elektrooptikos. Tai svarbus pokytis, tačiau jo dar nepakanka.
Gynybos rinkoje Lietuvos kariuomenės pasitikėjimas yra kokybės štampas. Kai įmonė pristato sprendimą užsienyje, vienas pirmųjų klausimų beveik visada būna tas pats – ar tai naudoja jūsų kariuomenė? Jei atsakymas yra „nenaudoja“, pokalbis daug sunkesnis.
Tai nereiškia, kad kariuomenė turi pirkti viską, ką sukuria vietos įmonės. Tačiau sprendimai, kurie atitinka reikalavimus, yra ištestuoti ir realiai naudingi, turi turėti aiškų kelią į tolimesnį testavimą, grįžtamąjį ryšį ir pirkimus. Testavimo programa jau veikia, bet ji turi augti tokiu pačiu greičiu kaip ir pats sektorius. Įmonėms reikia ne tik galimybės patekti į poligoną, bet ir greito, profesionalaus atsakymo, ką taisyti, ką stiprinti, ar produktas kariuomenei reikalingas.
Turime drąsiau kalbėti ir apie naujus pirkimo būdus. Kai technologijos keičiasi taip greitai, 2–3 metus trunkantis pirkimas kai kuriose srityse gali baigtis pasenusio sprendimo įsigijimu. Todėl verta svarstyti ne tik apie galutinio produkto, bet ir apie problemos sprendimo būdo įsigijimą. Čia svarbūs ikiprekybiniai pirkimai, leidžiantys institucijoms įsitraukti ankstyviau, o kūrėjams nuolat tobulinti sprendimą pagal realų poreikį.
Valstybė turi padėti čempionams
Trečias svarbus aspektas – valstybiniai pardavimai. Gynybos industrijoje pirkėjas dažnai yra ne privatus klientas, o valstybė, ministerija ar kariuomenė. Todėl šio sektoriaus pardavimai neišvengiamai turi politinį ir diplomatinį atspalvį.
Versle geriausias įmonės pardavėjas dažnai yra jos vadovas. Gynybos sektoriuje, kur dirbama su valstybėmis, labai svarbiais pardavėjais tampa ir valstybės vadovai. Jie gali atverti duris, sustiprinti pasitikėjimą ir padėti Lietuvos įmonėms patekti į pokalbius, į kuriuos vienoms patekti būtų daug sunkiau.
Pastaraisiais metais Lietuvos valstybės vadovai vis aktyviau dirba su gynybos ir inovacijų sektoriumi: priima užsienio delegacijas, vyksta į užsienį su verslu, padeda megzti ryšius. Tai gera pradžia. Kitas žingsnis – kalbėti ne tik apie Lietuvos gynybos sektorių apskritai, bet ir apie konkrečias įmones, kurios jau turi stiprius produktus, realius naudotojus ir eksporto potencialą. Turime aiškiai žinoti, kas yra mūsų čempionai.
2,2 mlrd. eurų nebus savaime
Beveik 300 mln. eurų eksportas yra geras rezultatas, bet tai – atspirties taškas. 1,6 mlrd. eurų metinis eksportas 2030 m. jau būtų labai stiprus pasiekimas. Tačiau jei norime ambicingesnio 2,2 mlrd. eurų scenarijaus, reikės realių pokyčių – greičiau pervesti inovacijas per mirties slėnį, drąsiau pasitikėti vietos kūrėjais, greičiau testuoti, daugiau pirkti, taikyti lankstesnius pirkimo būdus ir užsienyje pristatyti stipriausius Lietuvos žaidėjus.
Kiekvienas sėkmingas gynybos technologijų eksportuotojas reiškia stipresnę Lietuvos pramonę, daugiau aukštos pridėtinės vertės darbo vietų ir didesnį mūsų indėlį į Lietuvos bei sąjungininkų saugumą.
Potencialas jau matomas. Dabar klausimas paprastas – ar sugebėsime jį atrakinti?
