„Dirbtinis intelektas – jau dabarties, o ne ateities technologija. Todėl siekiame, kad Lietuva būtų ne vien šių technologijų vartotoja, o jų kūrėja ir lydere. DI turi tapti realiu valstybės, verslo, mokslo ir visuomenės stiprinimo įrankiu, kuriančiu aukštą pridėtinę vertę ir konkurencingą ekonomiką. Dirbsime strategijoje numatytomis kryptimis, kad sustiprintume DI ekosistemą, o sėkmingas šių gairių įgyvendinimas sukurtų apie 10,1 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Prie DI strateginių gairių rengimo ir praktinio įgyvendinimo prisideda ir šalies verslams augti padedanti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi Inovacijų agentūra. Ji parengs veiksmų planą, pagal kurį bus numatyti konkretūs veiksmai, padėsiantys pasiekti strateginiame dokumente numatytus prioritetus, susijusius su žmogų įgalinančiu DI, saugia DI plėtra ir sklaidą užtikrinančia technologijų infrastruktūra bei duomenimis, DI įgalinimu visuomenės labui ir DI – Lietuvos ekonomikos varikliu.
„Labai svarbu, kad kuriami dirbtinio intelekto sprendimai būtų efektyvūs ir diegiami versle bei viešajame sektoriuje. Inovacijų agentūros vaidmuo – padėti greitai ir produktyviai pereiti nuo bendros vizijos iki realaus įgyvendinimo. Todėl mūsų tikslas paprastas: kad dirbtinio intelekto sprendimai Lietuvoje būtų kuriami, testuojami ir diegiami greitai“, – sako Inovacijų agentūros l. e. p. direktorius Paulius Kamaitis.
Svarbiausios prioritetinės kryptys
DI kompetencijų ugdymas ir žmonių įgalinimas yra pirmoji prioritetinė DI strateginių gairių kryptis. Ja siekiama užtikrinti, kad Lietuvoje žmonės gebėtų ne tik naudoti DI savo profesinėje veikloje, bet ir kurti, vystyti bei diegti patikimus DI sprendimus. Be to, DI plėtra Lietuvoje taps ir regioninės atskirties mažinimo priemone, sudarančia sąlygas aukštos kvalifikacijos talentams kurti ir dirbti visoje Lietuvoje.
DI technologijų infrastruktūra ir duomenys taps technologinio proveržio pamatu – tai numato antroji kryptis. Prie to prisidės valstybės debesijos, aukštos spartos skaičiavimo pajėgumų, duomenų architektūros, bendrų duomenų modelių ir sertifikuotų duomenų rinkiniai. Jie didins DI plėtrą viešajame sektoriuje ir moksle, paspartins Lietuvos ekonomikos transformaciją ir padidins valstybės atsparumą.
Pagal trečiąją kryptį DI bus įgalinimas visuomenės labui. Jis taps orientuotas į visuomenės gerovę, žmogaus teises, saugumo ir piktnaudžiavimo prevenciją. Svarbų vaidmenį atliks viešasis sektorius, kuriame vystomi ir diegiami DI sprendimai laikantis DI pirmenybės principo. Viešajame sektoriuje bus stiprinamos jo darbuotojų DI kompetencijos ir vykdoma daugiau viešųjų pirkimų patikimiems DI sprendimams įsigyti.
Ketvirtoji kryptis numato, kad DI taps Lietuvos ekonomikos varikliu pagal ankstesnėse kryptyse pasiektus rezultatus. Tai leistų verslui dar greičiau ir plačiau vystyti bei diegti DI technologijas. Prie to prisidėtų DI technologijas gebantys valdyti darbuotojai, prieinami kokybiški duomenys ir infrastruktūra, DI sprendimų paklausa, tobulinamos e. paslaugas ir didinamas vidaus procesų efektyvumas.
Nauda verslui, mokslui ir visuomenei
Verslui DI gairės suteiks aiškią kryptį ir pasitikėjimą, kad investicijos į DI Lietuvoje yra remiamos valstybės lygmeniu. Jos sudarys sąlygas, kad kuo daugiau įmonių – ypač mažų ir vidutinių – pradėtų naudoti, kurti ir plėtoti DI sprendimus. Be to, jas įgyvendinant, numatyta pagalba verslams, orientuojantis į ES DI akto reikalavimus.
Mokslui DI gairėse numatyti veiksmai padidintų investicijas į DI kompetencijas ir tyrimus, o ne į pavienius projektus. Taip būtų stiprinamas tarpdisciplininis DI mokslas, plečiamos doktorantūros studijos, pritraukiama daugiau tarptautinių tyrėjų į mūsų šalį bei sudaromos sąlygos mokslui glaudžiau bendradarbiauti su verslu.
Visuomenei strategijoje numatyta, kad DI taikymas mažins administracinę naštą, spartins viešųjų paslaugų teikimą gyventojams ir didins viešojo sektoriaus veiklos efektyvumą bei skaidrumą. Be to, jis prisidės prie nacionalinio saugumo stiprinimo, didesnio atsparumo dezinformacijai, taip pat lietuvių kalbos ir kultūrinės tapatybės išsaugojimo DI amžiuje.
Su 2026–2035 metų Nacionalinėmis DI strateginėmis gairėmis galima susipažinti ČIA.
